Blogas oras – ne priežastis praleisti treniruotę. Tačiau, kai užklumpa sloga ar galvos skausmas, kyla klausimas, ar fizinis krūvis nepakenks. Lengvai sunegalavus sportas padeda sveikti, tik svarbu paisyti kūno signalų.

 

Organizmo iššūkiaiTired,Exhausted,Sweated,Man,In,Gym,After,Workout.,Unhappy,Fatigue

 

Jaučiant peršalimo simptomus sumažėja darbingumas, energijos lygis ir motyvacija. Norisi apsikabinti karštą arbatos puodelį ir susisukti į jaukų pledą, užuot ėjus į darbą ar juo labiau užsiimti įprasta sporto rutina. O gal priešingai – pajudėjus ir suaktyvinus medžiagų apykaitą pavyktų atsikratyti mieguistumo? Atsakant į klausimą, ar fizinis krūvis nekenkia susirgus, prisiminkite, jog liga nelygi ligai. Sprendimas priklauso nuo savijautos ir mankštos rūšies. Tam tikru atveju sportuoti yra geriau, nei gulėti lovoje. Nesunkūs pratimai stimuliuoja imunitetą, o endorfinai pakelia nuotaiką. Egzistuoja trapi riba, kada galima persistengti ir apsunkinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcija. Apsisprendimą taip pat lemia patirtis. Jei reguliariai sportuojate, tikriausiai sloga ar galvos skausmas nesutrukdys planams. Pradedantieji ir ne tokie uolūs mankštos mėgėjai dažniau dvejoja, nes ieško preteksto patinginiauti.

 

Peršalimas pasireiškia įvairiais simptomais, kurie skirtingai paveikia gebėjimą sportuoti. Vis dėlto yra vienas ryškus rodiklis – jeigu organizmas kovoja su infekcija ir jaučiate silpnumą, susilaikykite nuo intensyvaus fizinio krūvio. Sergant sumažėja raumenų jėga ir ištvermė, todėl treniruodamasi pavargsite anksčiau nei įprastai. Karščiuojant pasikeičia termoreguliacija, sunku pašalinti šilumos perteklių, susidarantį dirbant raumenims, greičiau vystosi dehidratacija, tad didėja perkaitimo rizika.

 

Kai kurie žmonės įsitikinę, kad nemažinant aktyvumo ir užsiimant įprasta rutina galima greičiau įveikti ligą, nei susikoncentravus į negalavimus ir sureikšminus simptomus. Tikimybė išvaikščioti ligą neprognozuojama. Nėra mokslinių įrodymų, kad sportuojant įmanoma pasveikti greičiau, tačiau medikai sutinka, jog fizinis aktyvumas svarbus profilaktikai. Mankšta, ypač gryname ore, ir grūdinimasis mažina riziką susirgti, tačiau pasigavus virusą svarbu atsižvelgti į savijautą. Mankštinkitės tokiu krūviu, kad nepablogėtų nei tą pačią, nei kitą dieną.

 

Tausojantis režimas

 

Norėdami įvertinti būklės sunkumą, laikykitės kaklo taisyklės. Visi simptomai, kurie pasireiškia iki šios ribos, pavyzdžiui, sloga, nosies užgulimas, gerklės skausmas, lengvas, produktyvus kosulys, nesunkus galvos skausmas, paprastai netrukdo užsiimti vidutinio ir mažo intensyvumo sportu. Tinka kardiopratimai (lengvas bėgimas ant takelio, elipsinis treniruoklis, dviratis). Tačiau mankšta turėtų trukti trumpiau nei įprastai. Idealu išeiti į lauką ir pasivaikščioti saulėkaitoje. Organizmas gaus dozę deguonies ir vitamino D, reikalingų kovojant su infekcija. Peršalus ir negaluojant nerekomenduojama bėgti ilgų atstumų, atlikti sudėtingų jėgos (kėlimo, pasipriešinimo) pratimų. Pasportavus salėje būtina nuvalyti ir dezinfekuoti inventorių.

 

Jei vadovaujantis kaklo taisykle pasireiškė simptomai žemiau ribos (dusulys, kosulys iš bronchų, plaučių, raumenų, kaulų skausmas, sunkumas krūtinėje) arba pakilo temperatūra, būtina susilaikyti nuo fizinio krūvio. Šie požymiai išduoda sunkią infekciją, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju ir laikytis paskirto gydymo bei tausojančio režimo.

 

Skirtingi negalavimai

 

Peršalimas. Užgulta nosis, sloga, gerklės perštėjimas dažniausiai netrukdo lengvai mankštintis, nes energijos lygis pakinta nežymiai. Sportuokite namuose arba, esant giedrai ir šiltai dienai, išeikite pasivaikščioti į lauką. Jei simptomai sustiprėja, pavyzdžiui, dėl gerklės skausmo sunku kalbėti, ryti, rekomenduojama susilaikyti nuo fizinio aktyvumo.

 

Ausies skausmas. Jei jaučiamas tik diskomfortas, skausmas nevargina, galima sportuoti. Dažniausiai ištvermė ir jėga nepakinta. Svarbu laiku pradėti gydymą, kad simptomai nesustiprėtų. Nerekomenduojama sportuoti lauke, pavyzdžiui, bėgioti esant minusinei temperatūrai.

 

Karščiavimas. Nesvarbu, termometras rodo 37 ar 39 laipsnius, būtina susilaikyti nuo fizinio krūvio. Karščiavimas rodo, kad organizmas stengiasi susidoroti su liga. Mankšta būtų papildomas stresas ir gali paskatinti uždegimą. Šiuo atveju geriau pailsėti ir laikytis tausojančio režimo.

 

Sprendimas priklauso nuo kosulio tipo. Jei simptomai lengvi, pavyzdžiui, erzina gerklę, galima sportuoti. Svarbu laikytis asmeninės higienos ir stengtis neužkrėsti aplinkinių. Profilaktikos tikslais, įtarus virusinę infekciją, rekomenduojama atlikti testą dėl COVID-19 infekcijos ir gripo. Jei kosulys sausas ir dažnas, stiprus (nors ir produktyvus), drasko krūtinę, negalima sportuoti.

 

Virškinimo trakto sutrikimai. Pasireiškus pykinimui, vėmimui, žarnyno spazmams, viduriavimui, reikėtų susilaikyti nuo mankštos. Svarbu gerti daug vandens norint išvengti dehidratacijos. Kai simptomai palengvėja iki vieno epizodo per dieną, galima lengva žemo intensyvumo treniruotė: pasivaikščiojimas, joga, raumenų tempimo pratimai. Jei negalavimas yra virusinis, nevalia eiti į sporto klubą dėl rizikos išplatinti užkratą.

 

Gripas. Pasireiškus karščiavimui, galvos, raumenų skausmui, bendram silpnumui, reikia gulėti lovoje, atsižvelgiant į savijautą ir gydytojo nurodymus. Liga alina organizmą, todėl sugrįžti prie įprasto sporto režimo pavyksta ne iš karto. Svarbu atsižvelgti į organizmo būklę ir neapkrauti savęs krūviu ne pagal jėgas.

 

Šlapimo takų infekcija. Jaučiant perštėjimo, deginimo požymius, skausmą šlapinantis, rekomenduojama susilaikyti nuo fizinio krūvio. Geriau pailsėti, konsultuotis su mediku ir pradėti gydymą. Jei po trijų dienų geriant antibiotikus savijauta pagerėjo, galima užsiimti mažo intensyvumo treniruote (ėjimas, joga, tempimo pratimai).

 

Atsarga gėdos nedaro

 

Laikas, kada grįžti prie įprasto sporto režimo, priklauso nuo ligos eigos sunkumo, trukmės, organizmo sveikimo greičio. Jei nepasireiškė komplikacijų, sportuoti galima nuo simptomų išnykimo praėjus 3–5 dienoms. Gijimo sparta priklauso nuo poilsio režimo, t. y. jei sirgdamas asmuo susilaikė nuo intensyvių krūvių, į sporto salę galės grįžti greičiau.

 

Kūnas pasakys, kada pasiruošęs sportuoti. Jei ryte pakirdus iš lovos džiugina gera nuotaika ir savijauta, deramas energijos lygis išsilaiko iki vakaro, galima palaipsniui didinti krūvį ir grįžti prie treniruočių grafiko. Jei ryte jaučiatės energingi, tačiau dieną pasireiškia nuovargis, organizmui reikia pertraukos nuo sporto.

 

Net jei užklupo lengvas peršalimas, pirmomis dienomis pasveikus reikėtų vengti daug pastangų atimančių pratimų, pavyzdžiui, maratono. Pradėkite nuo kardiomankštos – ėjimo ir bėgimo. Jei krūvis atrodo per didelis, rinktis intensyvų ėjimą, o ne bėgimą. Tokia taisyklė tinka ir svarmenų salėje. Pradėkite nuo mažos apkrovos atliekant įprastą pakėlimų skaičių. Jei nepasireiškė nuovargis, palaipsniui didinkite svorius.

 

 Specialistės komentaras

 

„Altamedica“ šeimos gydytoja Alvyda Malašauskienė 

 

Ar nepakenksime organizmui, jei sportuosime negaluodami ir jausdami lengvus peršalimo simptomus?

 

Fizinis krūvis – puikus būdas stiprinti imunitetą, tačiau susirgus derėtų įvertinti simptomų sunkumą, bendrą savijautą ir atitinkamai pasirinkti fizinį aktyvumą. Pasireiškus nestipriems sutrikimams, mankšta (pasivaikščiojimas, lėtas važiavimas dviračiu, tempimo pratimai, lengva joga) nežalinga sveikatai. Judant pagilėja kvėpavimas, aktyvėja širdies veikla, gerėja kraujotaka, valosi kvėpavimo takai, skatinama imuninė sistema, o tai padeda greičiau susidoroti su negalavimais. Tačiau jei karščiuojate, kosėjate, vargina bendras silpnumas, raumenų skausmai – fizinis krūvis paūmina organizmo patiriamą stresą. Šiuo atveju vertėtų pailsėti ir leisti kūnui kovoti su infekcija.

 

Kokių atsargumo ar papildomų priemonių imtis sportuojant?

 

Peršalus vertėtų sumažinti ne tik fizinio krūvio intensyvumą, bet ir trukmę. Įprastą 1,5 val. treniruotę sutrumpinti perpus, mankštintis rečiau. Taip pat atsisakyti jėgos treniruočių, rinktis krūvį, kuriam nereikia didelių pastangų. Sergant daugiau prakaituojama, netenkama ne tik skysčių, bet ir elektrolitų. Sportuojant peršalus vertėtų gerti daugiau vandens. Rekomenduojama rinktis šiltus skysčius ir papildyti organizmo atsargas kalio, magnio, kalcio, natrio papildais. Naudinga vartoti vitaminus C ir D, kurie padės kovoti su infekcija.

 

Kokie požymiai ar būklės išduoda, jog geriau susilaikyti nuo apsilankymo sporto klube?

   

Kalbant apie užkrečiamąsias ligas, apsilankymo sporto klube vertėtų atsisakyti tausojant šalia sportuojančių sveikatą ir nesidalinti virusais. Peršalus geriau atsisakyti sporto, jei *pasireiškia kosulys, dusulys, skausmas krūtinėje; *karščiuojate; *vargina galvos, raumenų, kaulų skausmai; *jaučiate bendrą silpnumą. Fizinio aktyvumo vengti patiriant pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pastebėjus bėrimus, sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis ar kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma.

 

Po sunkesnės ligos, ypač jei pasireiškė komplikacijos, vartojus antibiotikus, prie įprasto fizinio aktyvumo patariama grįžti ne anksčiau kaip po 2 savaičių. Organizmui reikia laiko atgauti jėgas, todėl tinkamai maitinkitės, didinkite fizinį krūvį palaipsniui, daugiau laiko praleiskite gryname ore. Grįžkite į sporto salę, kai pasijusite stipresni.

 

Kilus klausimų apie fizinį aktyvumą sergant ir pasveikus, kreipkitės į šeimos gydytoją – ne tik patars, bet ir prireikus skirs papildomų tyrimų, įvertins sveikatos būklę.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė