Šiuolaikiniame pasaulyje finansinis stabilumas yra be galo svarbus, tačiau tuo pasidžiaugti gali ne kiekvienas. Kai kurie žmonės nuolat patiria nepriteklių, finansinių nuostolių, klimpsta į skolas. Dėl prasto santykio su pinigais tai gali lemti pasąmonėje susiformavę ribojantys įsitikinimai. Kaip jie atsiranda ir ko imtis, kad juos pakeistume?

 

Vaikystės patirtysFinancial,Security,And,Asset,Protection,Concept,With,Money,Bag,Locked

 

Pasak psichologų, santykis su pinigais pradeda formuotis vaikystėje, kai tarsi kempinės sugeriame tėvų, senelių, mokytojų ir kitų suaugusiųjų žodžius apie finansus. Galime prisiklausyti įvairių pasvarstymų ar net nuolat kartojamų „tiesų“ apie pinigus:

 
  • niekas mūsų šeimoje negyveno turtingai, nėra ko tikėtis, kad tau bus kitaip;
  • pinigai ant medžių neauga, juos uždirbti galima tik aukojantis;
  • daug pinigų turintis žmogus greičiausiai užsiima nešvariais dalykais;
  • dideli pinigai sugadina žmones;
  • turtingo gyvenimo kaina – prasti santykiai, prarasta sveikata ar sąžinė ir kt.
 

Nuolat girdint panašius pasakymus, nuo ankstyvo amžiaus pradeda formuotis pasąmoningas blokas „pinigai yra blogis“, kuris vėliau neleidžia užsidirbti ir oriai gyventi. Jeigu tikime, kad uždirbdami daugiau prarasime draugus ir artimuosius, turėsime aukoti sveikatą arba paminsime moralės principus, nenuostabu, kad atsiradus galimybėms padidinti savo pajamas, kišime pagalius sau į ratus, arba sieksime kuo greičiau atsikratyti uždirbtų / paveldėtų / laimėtų pinigų, nes juos siesime su našta ir kalte. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 70 % loterijos laimėtojų per trejus metus sugrįžta į pradinį tašką.

 

Ką daryti? Atidžiai pasižiūrėti į savo šeimos narius (ypač vyresnės kartos) ir įsigilinti, koks jų santykis su pinigais bei finansinės galimybės. Tai padės lengviau suvokti, kodėl ir mums nelabai sekasi. Kai atrasime, kas lėmė finansinį bloką, galėsime jo atsikratyti perprogramuodami savo mąstymą. Pasvarstykime, ką būtent mums reiškia pinigai, kiek norėtume uždirbti, kaip leisti, kad jaustumės laimingi, saugūs, sotūs?

 

Baimės jausmas

 

Baimė yra paralyžiuojanti emocija, kuri užkerta kelią galimybėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Pinigų baimė gali būti susijusi su vaikystėje įgytais įsitikinimais, taip pat patirtomis didesnėmis ar mažesnėmis finansinėmis traumomis, kurios gali ištikti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Sudėtingiausia, kad pinigų baimė pasireiškia ir veikia netiesiogiai. Pavyzdžiui, jei vaikas buvo bendraamžių ar kitų žmonių pašiepiamas dėl nepritekliaus, ateityje jis gali arba atkakliai siekti gyventi pasiturinčiai, arba jausti baimę pinigams, pasąmoningai sieti juos su pažeminimu, atstūmimu. Jei žmogus buvo apvogtas, patyrė didelių finansinių nuotolių, bankrutavo, jis gali jausti baimę vėl praturtėti, nes kyla rizika visko netekti – galbūt ramiau jausis, jei turės mažiau. Dar viena patirčių, kurios sukuria baimę pinigams, yra darbo praradimas. JAV atlikta paklausa parodė, kad atleidimas iš darbo yra viena iš penkių labiausiai stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime (aukščiau tik netektys, sunkios ligos, karas ir skyrybos). Netekęs darbo, kartu ir finansinio stabilumo, žmogaus patiria didelį nesaugumą, kuris gali virsti pasąmoninga pinigų baime.

 

Ką daryti? Įvardyti sau, kokios buvo trys labiausiai neigiamos patirtys, susijusios su pinigais. Išskirti, kokios emocijos tas patirtis lydėjo (gėda, kaltė, pyktis, neviltis ar kt.). Stengtis tas emocijas paleisti. Tai padeda padaryti tvirtas įsisąmoninimas, kad pasaulis dėl to nesugriuvo, kad gyvenimas tęsėsi ir po tų patirčių, kad neigiamas emocijas pakeitė teigiamos. Svarbiausia – susitelkti į šviesiąją pusę ir aiškiai pamatyti, kad tos šviesos gyvenime tikrai turime.

 

Žema savivertė

 

Tai, kaip mes save vertiname, yra glaudžiai susiję su finansine sėkme. Jei mūsų gyvenime vyrauja žema savivertė, kaltė uždirbant ir gyvenant geriau nei šeima ir draugai, materialinė gerovė yra slopinama. Jei matydami turtingai gyvenančius žmones jaučiame pavydą ir kartėlį, kad mes taip niekada nesugebėsime, kad esame neuždirbantys nevykėliai, finansinė sėkmė tikrai neatsigręš į mūsų pusę. Pinigų srautas nutrūksta ar nepradeda tekėti mūsų link ne todėl, kad neturime galimybių, o todėl, kad viduje nėra leidimo tomis galimybėmis naudotis. Kuo blogiau save vertiname, tuo prasčiau mums sekasi, todėl šio finansinio bloko reikia atsikratyti kuo greičiau.

 

Ką daryti? Pirmiausia suprasti, kad žmogus vertas jaučiasi tada, kai atliepiami jo fiziologiniai ir emociniai poreikiai, kai jis jaučia meilę, rūpestį, kai turi kur save realizuoti, gali laisvai reikšti mintis ir jausmus. Kol esame maži, sąlygas tam turi užtikrinti tėvai, tačiau suaugusiame amžiuje viskuo pasirūpinti turime patys. Pradėti reikėtų nuo svarbiausių poreikių atliepimo, todėl negali likti vietos tokioms mintims kaip „nespėjau pavalgyti“, „neturiu galimybių sportuoti“, „sėdžiu tarp keturių sienų“. Sukurkime sau visavertį gyvenimą ir su kiekviena diena, kai jausimės pasirūpinę savimi, suteikę sau meilės, savivertė tik augs. Dar vienas svarbus dalykas – suvokti, kad nėra tobulų žmonių ir garsiai įsivardyti savo teigiamas savybes, stiprybes, gebėjimus. Itin naudinga tai surašyti ir palikti matomoje vietoje, kad kasdien pakartotumėte.

 

Finansinio raštingumo stygius

 

Lietuvos banko duomenimis, lyginant su kitomis ES narėmis, pagal finansinio raštingumo lygį Lietuva užima gana žemą vietą. Iš tiesų reta šeima skiria pakankamai dėmesio vaikų santykio su pinigais formavimui. Dažnai tėvai prisiima visą atsakomybę už vaikų gerovę ir materialinį saugumą, todėl vaikai nei patiria, nei supranta, o ilgainiui ir nesigilina į pinigų kilmę bei vertę. Taip formuojasi ydingas santykis su pinigais: atrodo, kad jų tiesiog yra, o kai pritrūksta, tikimasi, jog jie kažkaip atsiras. Jei neatsiranda, tai neatrodo didelė problema, nes aplinkiniai taip pat kažkaip išsisuka. Tokios nuostatos gali lemti pasyvesnį požiūrį į finansus ir mažesnę motyvaciją aktyviai siekti didesnių pajamų. O susidūrus su realiais finansiniais sunkumais išryškėja ir kiti sunkumai – nerimas, nepasitikėjimas savimi.

 

Ką daryti? Tėvams verta nuo mažens mokyti vaikus jų amžiui suprantama kalba ir per praktinius pavyzdžius, kaip uždirbami pinigai, kaip juos atsakingai leisti, kas yra taupymas. Suaugusiesiems, jaučiantiems finansinio raštingumo spragas, naudinga skirti dėmesio saviugdai: skaityti finansų valdymo knygas, lankyti kursus, konsultuotis su asmeninių finansų specialistais. Svarbiausia suprasti, kad pinigai nėra savaime atsirandantis ar dingstantis reiškinys – jie yra mūsų sprendimų ir veiksmų rezultatas. Todėl tiek uždirbimas, tiek išleidimas turėtų būti sąmoningas ir apgalvotas.

 

Kas dar padeda griauti blokus?

 

Gausos mąstymas

 

Jau išsiaiškinome, kad mūsų gerovė ir gausa tiesiogiai priklauso nuo minčių, nes jos linkusios materializuotis. Jei nuolat galvosime apie tai, kaip trūksta pinigų, kaip prastai gyvename palyginti su kažkuo kitu, iš tiesų negalėsime pasigirti pritekliumi. Taip pat kenksminga skųstis mokesčiais, negrąžinti skolų, neskolinti doram žmogui, neaukoti labdarai. Pinigai yra energija, kuri turi ateiti ir išeiti iš mūsų namų bei piniginės: jei užlaikysime, nauji pinigai neateis, o turimų nuolat trūks.

 

Gausos mąstymas vyksta tada, kai esame nusiteikę, kad viskam pakanka pinigų. Kai išleisdami pinigus (net jei tai mokesčių mokėjimas) jaučiame pasitenkinimą. Kai negailime leisti sau, artimam, svetimam. Kasdien turime bent kartą susitelkti ir pagalvoti apie tai, kad turime užtektinai, kad mums nieko netrūksta. Taip pat pasidžiaugti gavus pinigų, simboliškai išleisti, tarsi atšvenčiant, kad su pinigais sietųsi teigiama emocija. Galvodami, kad visko pakanka, taip ir bus. Žinoma, tai galioja žmonėms, kurie ne tik galvoja apie gausą, bet ir žengia konkrečius žingsnius, kad kurtų savo gerovę.

 

Pagarbus elgesys su pinigais

 

Nuo mūsų požiūrio į pinigus priklauso, kiek jų turėsime. Jei norime būti verti finansinės sėkmės, turime ir patys vertinti pinigus (tiek pačių uždirbtus, tiek svetimus). Tai visų pirma pasireiškia per pagarbą turimam turtui, kai elgiamės tvarkingai, atsakingai, saugome daiktus, įrenginius, namus. Neišmeskime, nesušluokime į šiukšles net vieno cento. Pinigus laikykime piniginėje, o didesnes sumas – medinėje dėžutėje arba banko sąskaitoje. Neglamžykime banknotų ir nekiškime jų tiesiai į kišenes, nepalikime pinigų dulkėti ant stalo ar kitoje matomoje vietoje. Gavę pinigų, skirkime minutę sąmoningai padėkoti už juos ir pasidžiaugti. Netaupykime pinigų juodai dienai ar laidotuvėms, nes pasąmoningai tai prišauksime. Taupykime atostogoms, mokslams, pirkiniams, bet ne bėdai.

 

Įdomu

 
  • Seniausia valiutos forma visame pasaulyje buvo galvijai. Kai kuriose Afrikos valstybėse karvėmis atsiskaitydavo iki XIX a. vidurio.
  • Pirmasis popierinis pinigas pagamintas senovės Kinijoje maždaug prieš 1400 metų.
  • Žaidimo „Monopolis“ banknotų kasmet išspausdinama daugiau negu tikrų pinigų.
  • Kuo mažesnio nominalo banknotas, tuo greičiau susidėvi.
  • Didžiausi banknotai (A4 formato) išspausdinti 1998 m Filipinuose, švenčiant nepriklausomybę nuo Ispanijos.
  • 1967 m. Londone pastatytas pirmasis bankomatas, Lietuvoje – 1995 m.
 

Autorė Laima Samulė