Atsakingas žuvies vartojimas

Žuvis – daugelio mėgstamas produktas. Deja, jos ištekliai ties išnykimo riba. Nykstančioms žuvų rūšims išsaugoti priimami įvairūs komercinės žvejybos reguliaciniai mechanizmai. Tačiau tol, kol bus paklausa, bus ir pasiūla. Tad ką turėtų žinoti atsakingas žuvies vartotojas, norėdamas prisidėti prie išteklių išsaugojimo?

Laukinė ar auginta tvenkiniuose?

Akvakultūra vadinamas žmogaus reguliuojamas žuvų auginimas tvenkiniuose, baseinuose, kanaluose, recirkuliacinėse uždarose sistemose. Toks auginimas vis populiaresnis ne tik dėl to, kad taip patogiau gauti žuvies, bet ir dėl vis labiau senkančių jų skaičiaus jūrose ir kituose natūraliuose vandens telkiniuose. 2011 m. beveik pusė visų pasaulyje suvartojamų jūrų gėrybių užauginta akvakultūrose, o 2015 m. pirmą kartą žuvies produkcijos istorijoje dirbtinai sukurtuose vandens telkiniuose užauginta daugiau žuvų, nei jų pagauta laukinėje aplinkoje: 106 mln. t akvakultūrose ir beveik 94 mln. t – laukinėje aplinkoje. Nuo 1960 m. iki 2015 m. akvakultūrose užaugintų žuvų kiekis padidėjo net 50 kartų – nuo 2 iki 106 mln.

Dėl perteklinio žuvų vartojimo laukinėje gamtoje išgaudomos net ir tos, kurių rūšiai gresia išnykimas. Šiandieninė statistika liūdna – net 88 % Europos komercinių žuvų rūšių išgaudoma viršijant maksimalų tausojančią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį, o 33 % žuvų išteklių yra pereikvoti ir itin sumažėję. Be to, 16 % – daugiau nei 1 mln. tonų per metus – šiaurės rytų Atlante sugaunamų žuvų išmetama į vandenyną ir dažnai neišgyvena.

Kam dega žalia šviesa?

Daugelis Lietuvoje parduodamų populiariausių žuvų rūšių pažymėtos šviesoforo principu – raudona spalva žymimos tos, kurių rekomenduojama nepirkti, nes šioms rūšims gresia išnykimas. Vadinasi, pagaunama kur kas daugiau, nei leidžiama, o jų žvejyba kelia didžiulį pavojų aplinkai. Geltona apskritimu pažymėtoms žuvims intensyvi žvejyba grėsmės nekelia, bet siūloma mažinti jų pirkimą ir vartojimą, nes apie šių rūšių paplitimą trūksta duomenų arba pagavimo būdai gali kenkti aplinkai. Žaliu apskritimu žymimos tos žuvys, kurioms intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti – vadinasi, galima drąsiai pirkti ir valgyti:

• Žalia šviesa dega tik toms lašišoms, kurios turi ASC sertifikatą – tai ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
• Skumbres rekomenduojama valgyti tik turinčias MSC sertifikatą – šis žuvininkystės standartas reiškia, kad žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus. Taip pat sugautas gaubiamuoju tinklu arba meškerėmis šiaurės rytų Atlante.
• Upėtakius derėtų pirkti tik su ASC sertifikatu arba užaugintus uždarose sistemose Danijoje ir Suomijoje.
• Aliaskinės menkės, taip pat populiarios Lietuvoje – vienos labiausiai pasaulyje žvejojamų žuvų. Jas rekomenduojama pirkti tik su MSC sertifikatu, o jei sugautos Beringo jūros vakarinėje dalyje – geriau atsisakyti.
• Mėgstantiems tilapijas patartina rinktis užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Šiaurės Europoje.
• Otus siūloma pirkti tik užaugintus uždarose recirkuliacinėse sistemose Olandijoje, tačiau vengti sugautų tralais šiaurės rytų Atlante.
• Liūdnesnės žinios ungurių mėgėjams – visų rūšių unguriai nyksta, tad patartina atsisakyti jų vartojimo.
• Jūrines plekšnes galima valgyti tik tokias, kurios turi MSC sertifikatą. Tačiau patartina atsisakyti sugautų įvairių tipų priedugniniais tralais šiaurės rytų Atlante.
• Rekomenduojama rinktis vidaus vandenyse sugautus ešerius, tačiau vengti pirkti jūrinių ešerių – dėl lėto augimo ir brendimo itin jautrūs pergaudymui.
• Žuvies mėgėjams siūloma pirkti lydekų, pagautų vidaus vandenyse, bet vengti mažesnių nei 40 cm ilgio žuvų, taip pat stengtis jų nepirkti nuo vasario pabaigos iki balandžio pabaigos, kai pasirengusios neršti arba jau neršia.
• Jūrinių lydekų derėtų vartoti retai, nes jų ištekliai šiaurės rytų Atlante jau pergaudyti ir lėtai atsikuria.
• Rekomenduojama pirkti tik MSC sertifikatą turinčių gelsvauodegių tunų. Jei neturi MSC emblemos, vadinasi, ištekliai pergaudyti, tad geriau nepirkti.

Informacija dalijasi Kauno technologijos universitetas.

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė