Nereikia atlikti jokių tyrimų, jog galėtum teigti, kad žmonėms nuolat trūksta laiko. Elementarus laiko planavimas ir prioritetų susidėliojimas yra du pagrindiniai veiksniai, lemiantys žmogaus dienotvarkę. Tačiau mokslininkai teigia, kad tą padaryti moka tik 64 % žmonių, o iš jų, susidaryto plano ilgiau negu dvi savaites laikosi apie 24 % apklaustųjų. Tad svarbu išmokti ne tik taupyti laiką, bet ir paversti tai įpročiu ar gyvenimo būdu.

 

laikas

  • Mokėti pasakyti „ne“
 

Kolumbijos universiteto psichologių Francis Flynn ir Vanessa Lake teigimu, žmonės dažnai į pasiūlymus kur nors nueiti ar prašymus padėti atsako teigiamai, siekiant išvengti nepatogios situacijos pasakius „ne“. Tačiau paslaugumas ir žinojimas ko tu nori yra du skirtingi dalykai. Šių psichologių teigimu, privalu susidėlioti savo prioritetus ir nepamiršti savo planų, net jeigu jie atrodo nesvarbūs. 2011 metų JAV mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog norint mandagiai pasakyti „ne“, būtina pridėti žodelį „bet“ ir paaiškinti dėl kokių priežasčių Jūs atsisakote. New York‘o psichologijos centro specialistai teigia, jog žmonės, kurie nekeičia savo planų dėl kitokių pasiūlymų turi 3 kartus daugiau laiko negu tie, kurie sutinka su kiekvienu jiems „mestu“ pasiūlymu.

 
  • Susidaryti sąrašą
 

2001 metais pasirodžiusi David Allen knyga apie žmogui paskirtų darbų atlikimą iki šiol yra geriausiai parduodamų knygų sąraše. Šis asmeninio gyvenimo konsultantas teigia, jog paprastas būdas tiesiog viską užrašyti į knygutę yra neveiksmingas. Norint turėti efektyvų darbų planą, patariama turėti 3 erdves: pirmoji naudojama kaip archyvas, kuriame kaupiamas jau atliktų darbų sąrašas, kurio galbūt reikės ateityje, antroji – tai dabartinių darbų rinkinys bei trečioji – vadinamasis „Tickler“ albumas, kuriame yra 43 aplankalai su priminimais apie dar norimus atlikti darbus. Skaičius 43 pasirinktas neatsitiktinai – 31 skirta ateinančių dienų darbams atlikti ir 12, kuris nurodo ateinančių metų darbus kiekvieną mėnesį. Šį metodą giria ir psichologai. Floridos universitete dirbantys Roy Baumeister ir EJ Masicampo pastebėjo, jog Alleno patarimai padėjo net 61 % žmonių atsikratyti juos persekiojančio Zeigarnik efekto. Su šia problema susidurę žmonės dažnai susikoncentruoja ties vienu neužbaigtu darbu ir visiškai pamiršta jau atliktas užduotis. Tad norint susidaryti tikrai gerą darbų planą paprasto darbų kalendoriaus neužteks.

 
  • Vengti šiuolaikinių technologijų
 

Televizorius, mobilusis telefonas ir kompiuteris – trys šiuolaikinės technologijos, kurios laiką tiesiog „surija“. Apklausų duomenys parodė, jog Vakarų šalyse kiekvienas žmogus praleidžia apie 5-10 valandų per dieną žiūrėdami televizorių. 2015 metais Flurry analitikų studijos atkleidė, jog iš mūsų dienos mobilieji telefonai atima apie 4 valandas. O labiausiai žmonėms kenkia kompiuteriai, ypač tiems, kurių darbas nuo jų priklausomas – vidutiniškai per dieną žmogus praleidžia apie 12 ir daugiau valandų dirbdamas su kompiuteriu. JAV nustatyta, kad su darbo užduotimis nesusijęs naršymas internete darbo nešumą sumažina net 40 %. Britai yra labiausiai priklausomi nuo socialinių tinklų – dėl „Facebook“ ir Twitter“ tinklų per savaitę jie praranda 5 valandas miego. Lietuviai kasdien socialiniams tinklams skiria beveik 4 valandas per dieną. Ši statistika tikrai nėra palanki žmonėms, norintiems sutaupyti laiką. Tad psichologai siūlo sau taikyti tokias pačias taisykles, kurias kažkada taikėte savo vaikams – nusistatyti laiko limitą. Patariama iš savo mobiliojo telefono ištrinti visas socialinių tinklų programėles, riboti internetinis duomenis, ištrinti iš savo naršymo istorijos socialinių tinklų adresus. Teigiama, jog tokia „dieta“ ne tik padeda efektyviau panaudoti darbo laiką, bet ir sudaro sąlygas kokybiškiau praleisti laisvalaikį.

 
  • Organizuotumas
 

Ne paslaptis, jog nuolat palaikoma tvarka namuose bei darbo vietoje palengvina žmogaus gyvenimą. 2013 metais atliktų tyrimų metų paaiškėjo, jog kiekvienas amerikietis per savo gyvenimą praleidžia metus laiko ieškodamas pamestų daiktų, o raktų ieškojimas kiekvieną rytą iš dienos atima apie 6 minutes. Psichologų teigimu, nebūtina kardinaliai sutvarkyti namus ir saugiai, švarioje vietoje padėti žmogui reikalingiausius daiktus. Priešingai, patariama nieko nekeisti, tačiau žinoti kur yra daiktų vieta ir kada galima juos išmesti. Arizonos žmogaus elgesio tyrimų centro teigimu, jeigu kelias dienas iš eilės grįžęs namo žmogus raktus padės į tą pačią vietą, tai automatiškai taps jam įpročiu ir rytais nebereikės nervuotis jų ieškant. Žmonėms, kurie dirba ofisuose, patariama dirbti arti kolegos, netgi dalintis vienu rašomuoju stalu. Sumažėjusi asmeninė erdvė privers apmąstyti esamų daiktų reikalingumą – padės greičiau išmest nereikalingus, o svarbesnius perkelti į matomesnę vietą. Taip darbuotojas per dieną gali sutaupyti apie 2 valandas.

 
  •   Skaičiuoti laiką
 

Verslo guru Tom Peters yra pasakęs „Kas yra matuojama, tas ir padaroma“. Psichologų teigimu, žmogus, stebėdamas savo laiką, kurį jis užtrunka atliekant tam tikrus kasdieninius darbus, gali tobulėti iš vidaus ir sutaupyti begalę laiko. Mihaly Csikszentmihalyi (psichologas) pataria šį metodą taikyti ne tik darbe, bet ir namuose. Paprastas apsipirkinėjimas parduotuvėje, manant jog sugaišote tik 30 minučių, gali būti apgaulingas ir trukti ilgiau nei 3 valandas. Toks veiksmų stebėjimas gali parodyti kur žmogus gali trumpinti savo laiką, o kam jo skirti daugiau. Mihaly teigimu, žinant savo darbo tempą, galima tinkamai planuotis savo dieną, jos neperkraunant ir nepaliekant tuščių vietų. Turima statistika taip pat gali atskleisti ir žmogaus kūrybines valandas – specialistų teigimu, kiekvienas žmogus, praėjus maždaug 4-5 valandoms po pusryčių, patiria taip vadinamą „kūrybinį momentą“. Jo metu žmogui sekasi greitai ir kokybiškai atlikti jam paskirtas užduotis, tačiau po jo atėjęs nuobodulys gali apsunkinti likusį darbo laiką. Kiekvieno žmogaus „kūrybinio momento“ laikas yra skirtingas ir nekintantis, todėl sužinojus jį – diena praleidžiama produktyviai ir greitai.

 
  • Neatidėlioti darbų
 

Didžioji dalis Kanados gyventojų teigia, jog labiausiai jiems laiko trūksta rytais. Nenuostabu, kadangi net 30 % žmonių tikina rytais beveik visada vėluojantys į darbą. Brangias dienos pradžios minutes padeda sutaupyti elementari vakarinė ruoša. Psichologai pataria, jog tokius darbus, kaip rūbų lygininimas, pusryčių/pietų paruošimas, batų nusivalymas ir kuprinės/rankinės susidėjimas, atlikti vakarais, po darbo. Tuo metu niekas Jūsų neskubina, turite daug laiko, galite šiuos darbus atlikti greičiau ir kokybiškiau. Atėjus rytui, neskubėkite įsijungti televizorių. JAV mokslininkai tikina, kad gerai jaustis ryte padeda muzika, o bet kokia vizualinė informacija išblaško, todėl kasdienė rutina pailgėja. Taip pat buvo nustatyta, kad pusryčiaujantys su pižama ar chalatu vidutiniškai užtrunka iki 6 minučių ilgiau, todėl prie stalo sėstis rekomenduojama jau apsirengus. Tiesa, daug kas to daryti nenori, nes bijo išsitepti švarius drabužius. Viską paskaičiavus paaiškėja, jog neatidėlioti darbai vakare, ryte žmogui sutaupo apie 30 minučių, kurios sumažina tikimybę pavėluoti į darbą.

 
  • Vengti ilgų pokalbių
 

Visi pokalbiai telefonu bei „akis į akį“ turėtų apsiriboti pagrindine tema. Jeigu laisvalaikį leidžiate su draugais, kalbėti apie viską nėra draudžiama, priešingai – nustatyta, jog laisvas komunikavimas su artimaisiais pakelia žmonėms nuotaiką ir padeda greičiau atlikti darbus, priimti tam tikrus sprendimus. Tačiau visiškai kitokia situacija privalo būti darbe. Britų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad susirinkimų metu net 9 iš 10 dalyvių svajoja, o 60 % užsirašinėja tik tam, kad atrodytų susitelkę ir neužmigtų. O tai reiškia, kad iš 2 valandų susirinkimo rezultatyvios būna tik 40 – 55 minutės. Todėl rekomenduojami trumpi, iki 30 min. trunkantys pokalbiai. Daugiažodžiavimas ir neproduktyvus bendravimas blaško žmogaus dėmesį, ilgina atliekamų darbų laiką bei neretai blogina žmogaus nuotaiką, kadangi skubėjimas atlikti darbus sukelia stresines situacijas. Taip pat rekomenduojama darbo metu nelaikyti mobilaus telefono ant stalo ar kitoje matomoje vietoje. Jo matymas žmogui sukelia norą kažkam paskambinti ar parašyti. Tačiau jeigu Jūs vis dėlto sulaukiate skambučio, kalbėkite aiškiais, trumpais sakiniais, nenukrypkite nuo temos ir kalbėkite neilgiau nei 5 minutes. Psichologų teigimu, ilgesni pokalbiai didina žmogaus prisirišimą prie pašnekovo ir nutraukti dialogą tampa ypatingai sunku.

 
  • Skirti laiko sau
 

Lietuvos darbuotojų apklausa parodė, kad 22 % jų sunku rasti laisvo laiko asmeniniam gyvenimui, o 17 %skundžiasi blogu darbo ir asmeninio gyvenimo balansu. Darbuotojui rekomenduojama laikytis pusiausvyros – 8 valandos darbui ir 8 valandos miegui. Tad asmeniniam gyvenimui lieka taip pat tik 8 valandos. Iš šių valandų, dėja, tenka išmesti laiką, kurį žmogus užtrunka parduotuvėse, kelionėse ar tvarkydamas namus. Newsweek portalo teigimu, kiekvienas amerikietis praleidžia apie 42 valandas per metus automobilių spūstyse ir net 78 valandas tvarkydamas namus. Žvelgiant į šiuos skaičius atrodo, jog laiko sau skirti neįmanoma, tačiau specialistai yra linkę manyti kitaip. Jų teigimų net 30 minučių, skirtų pagerinti žmogaus fizinį aktyvumą, suaktyvina žmogaus nervines ląsteles ir jis tampa laimingesnis, geba greičiau susikaupti. Rekomenduojama nusistatyti prioritetus: šeima, savišvieta, sportas ir hobiai. Nesakoma, jog kiekvienam iš jų reikia skirti tokį patį laiko tarpą, tačiau nereikia piknaudžiauti. Jeigu jums labiau patinka sportuoti nei skaityti knygą, ai nėra blogai, tačiau nesubalansuotas laiko leidimas laiko nesutaupo. Piešingai, kyla grėsmė nespėti kažko padaryti, žmogus vėl svarsto galimybę nukelti darbus kitai dienai.

 
  • Neleiskite laiko laukdami
 

2014 metais JAV mokslininkai apskaičiavo, jog net 78 % žmonių, atėję laiku į susitikimą, kito žmogaus pralaukia ilgiau nei 10 minučių. Šis laiko tarpas, nors ir atrodo nereikšmingas, tačiau susumavus, šios minutės virsta apie 12 valandų per metus. Kai kurie specialistai siūlo imtis drastiškų priemonių ir vengti žmonių, kurie vagia iš Jūsų brangias minutes. Tačiau jeigu tai yra artimas draugas ar šeimos narys, turite jam paaiškinti susidariusią situaciją. Nebūtina jam vardinti visų faktų apie laiko praradimus, geriau paaiškinkite jam apie jo blogus įpročius. Taip pat rekomenduojama prieš einant į susitikimą ar pasimatymą su žmogumi, jam paskambinti ir paklausti kur jis yra. Jeigu jis dar neišėjo iš namų – neskubėkite ir Jūs. Sutaupytas kelias minutes galima produktyviai išnaudoti namuose, juos tvarkant ar netgi ruošiant pietus kitai dienai. Vis dėlto, jeigu susitikimas dalykinis ir į jį vėluoja, pavyzdžiui, gydytojas ar vadovas, nesėdėkite sudėję rankų. Peržvelkite savo šios bei ateinančių dienų planus, susitarkite dėl kitų susitikimų. Specialistai sako, jog galima išvengti iš laukimo autobusų stotelėse. Užsirašykite viešojo transporto atvykimo laikus ir stebėkite savo laiką. Niekada neišbėkite iš darbo, manydami, jog spėsite į autobusą. Geriau pasėdėkite darbe ar namuose ilgiau, užbaikite darbus ir ramiai, neskubėdami išeikite.

 
  • Gerai išsimiegoti
   

Geras miegas laiko neeikvoja. Walter Reed Army instituto daktaras Thomas Balkin teigia, jog mažiau nei 7 valandų miego per dieną nepakanka. Jo, bei daugybės kitų specialistų teigimu, geriausia miegui skirti 8 valandas, tačiau nerekomenduojama viršyti šį skaičių. Persimiegojimas, kaip ir neišsimiegojimas, kenkia žmogaus sveikatai bei produktyvumui. Dauguma žmonių sumažina savo miegojimo laiką norėdami ilgiau padirbėti ar užsiimti savo hobiais. Neišsimiegojusiam žmogui pablogėja atmintis, reakcijos laikas, sunku susikaupti, didėja tikimybė priimti blogus sprendimus. Toks žmogus tampa neproduktyvus, darbus dirba lėčiau, juos atlieka nekokybiškai, todėl vėliau tenka juos taisyti. Sean P.A. Drummond, tyrinėjantis miego sutrikimo atvejų įtaką žmogui, tikina, jog geras, kokybiškas miegas padeda sutaupyti laiko, kadangi pailsėjusios smegenys dirba aktyviau, kokybiškiau, greičiau. Jiems netenka dirbti viršvalandžių ar sėdėti vakarais prie kompiuterio sprendžiant įvairius darbinius reikalus. Norint laiku atsigulti į lovą vakarais, patariama tai įsirašyti į dienotvarkę arba įsirašyti priminimą telefone. Teigiama, jog 56 % žmonių, kurie raštu primindavo sau apie būtinybę eiti miegoti, pagerėjo miego kokybė bei rezultatyvumas darbe.

   

Įdomu

 
  • Biuro ar įmonės vadovas per metus laiko praleidžia apie 150 valandų (beveik visą mėnesį), ieškodamas prarastos informacijos.
  • Naudojant tinkamus būdus taupant laiką, jo planavimas pagerėja 38 %.
  • 40 % suaugusiųjų teigia, jog turėdami laisvo laiko, jie jį leistų su šeimos nariais.
  • Žmonės, kurių darbinė aplinka yra netvarkinga, praleidžia pusę darbo dienos ieškodami pamestų daiktų.