Nesvarbu, kur poilsiaujate su atžalomis: priemiesčio namelyje ar kaime, vasarai nuomojatės kotedžą prestižinėje vietoje ar paprasčiausiai atostogaujate kaimo turizmo sodyboje. Prieš žengiant jūsų vaikams pirmą žingsnį sodo takeliu, privalu kruopščiai apžiūrėti naująją poilsiavietę.

 

Nuodingi ir pavojingi augalai

Norėdami pažinti supantį pasaulį, jaunieji tyrinėtojai bando viską ragauti. Tokios degustacijos neretai turi neigiamų pasekmių. Kuo karštesnė vasara, tuo nuodingieji augalai toksiškesni. Pavojingi dekoratyviniai augalai: žalčialunkiai, uoginiai kukmedžiai, sausmedžiai, dėmėtosios maudos, ožekšniai, ligustrų vaisiai, meškytės, vilkauogės. Ypač nuodingos nuokanos, iš kurių stiebų vaikai mėgsta pasidaryti šaudykles. Jeigu vaikas nuokanos stiebelį palaikys burnoje, stiprių nudegimų neišvengs. Apsinuodyti taip pat galima drignėmis ir durnaropėmis, šunvyšnių, putinų, bulvių uogomis, pomidorų lapais. Gana pavojingi yra šeivamedžiai, rododendrai, balandos.

Dauguma gėlynų augalų taip pat gali kelti grėsmę mažiesiems. Tai rusmenės, pakalnutės, visos varpelinių gėlių rūšys, narcizai, hiacintai, lelijos, kvapieji žirneliai, pavasariniai adoniai, irisai, krokai… Ne veltui specialistai tarp dekoratyvinių gėlių rekomenduoja sodinti daržovių ir prieskoninių žalumynų. Pavyzdžiui, klombos viduryje galima pasėti įvairių salotų rūšių. Gražiai atrodo tiek lapinės, tiek gūžinės salotos, ypač pekininiai kopūstai, garbanotosios petražolės. Klombos kraštuose galima sodinti svogūnų, lapinių burokėlių, dumplainių, kurių lapai labai vešlūs ir gražūs. Iš daugiamečių prieskoninių tinka raudonėliai, melisos, baltosios ir raudonosios žemuogės. Saugumas mažyliams bus užtikrintas, o gėlyno grožio pavydės net kraštovaizdžio dizaineriai.

  Lysvė vaikui

Norėdami nukreipti vyresnių vaikų dėmesį reikiama linkme, reikėtų jiems skirti lysvę su nelepiais augalais – ridikėliais, salotomis, aguročiais. Tegul mokosi ravėti ir laistyti savo augalus. Vaikai paprastai didžiuojasi savo sodininkystės laimėjimais ir su malonumu valgo būtent tuos vaisius, kuriuos patys užsiaugina.

  Nauji sodinukai

Sodybose, kuriose vaikai leidžia vasaras, specialistai rekomenduoja auginti eglių, tujų ir kadagių. Šie augalai jonizuoja orą ir pasižymi antibakterinėmis savybėmis.

 

Ką daryti, jeigu paragavo nuodingo vaisiaus?

Mažo vaiko reakcija į apsinuodijimą pasireiškia labai greitai. Po 10–15 min. pradeda svaigti galva, imama vemti, pakyla temperatūra, o kartais gali netekti sąmonės. Vaikas gali stipriai išblykšti arba pradėti dusti. Prieš atvykstant medikams būtina imtis veiksmų.

Jeigu vaikas pats vemia, reikia duoti išgerti šilto vandens ir tokiu būdu pailginti vėmimą. Į vandenį galima įpilti 1 % kalio permanganato tirpalo. Jeigu mažasis prarado sąmonę, skatinti vėmimą draudžiama, mat gali užspringti ir uždusti. Jeigu nustoja alsuoti, būtina daryti dirbtinį kvėpavimą.
Kai vaikas išsivems, duoti jam aktyvuotosios anglies (1 tabletė 10 kg svorio), kurią reikia ištirpinti šaukšte šilto vandens. Neturint šios anglies, galima griebtis jos pakaitalų, pavyzdžiui, krakmolo klijų, dviejų kiaušinių baltymų, išmaišytų stiklinėje vandens, arba vandenyje išmirkytų juodos duonos džiūvėsėlių. Absorbentai sulėtins toksinų patekimą į kraują. Praėjus 15–20 min. po jų suvartojimo reikia vėl sukelti vėmimą. Nepakenks ir 10–15 antihistamininių lašelių.
Suteikus pirmąją pagalbą būtina skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Savaime suprantama, gydymo įstaigos adresas ir telefonas turi būti žinomi jau pirmąją atvykimo į vasarvietę dieną.

 

Atvira erdvė

  • Vasarvietėje privaloma laikytis tų saugumo taisyklių, kurios aktualios ir miesto buto kambaryje, skirtame mažam vaikui. Tik didesnėje erdvėje prireiks skirti daugiau dėmesio.
  • Paslėpti nuo vaiko toksines medžiagas, pavyzdžiui, trąšas augalams, į saugią vietą sudėti sodo instrumentus, pjūklus, kirvius, vielas, virves ir pan.
  • Jeigu gėlynus puošia aštrūs akmenys, o lysvių kraštai sutvirtinti netašytomis lentomis ir prismaigstyta aštrių kuoliukų, visa tai būtina panaikinti. Reikia atsisveikinti ir su dygliuotais krūmais bei dilgėlių sąvašynais.
  • Nė vienas vaikas be dėmesio nepalieka statinės su lietaus arba šulinio vandeniu. Taigi vienintelis būdas užtikrinti jo saugumą – uždėti sandarų dangtį, kurio vaikas nenustumtų.
  • Stiklo duženos, vinys, netašyti mediniai rąstai – sodo smulkmenos, kurios gali sugadinti mažylio atostogas. Vaikui net į galvą neateitų mintis apeiti pavojingą objektą ar jį peržengti.

 

 

Žaidimai gryname ore

Įrengti vaikų žaidimo aikštelę. Žaidimams galima skirti vietelę po medžiais, suteikiančiais pavėsį, bet praleidžiančiais saulės spindulius. Vaikų kampelis privalo būti gerai matomas pro namų langus – tokiu būdu mažąjį visada galės stebėti suaugusieji. Aikštelėje galima įrengti smėlio dėžę, pavyzdžiui, labai praktiška smėlio dėžė su dangčiu, kad smėlio nesulytų arba kad atėję katinai jame neužkastų savo dovanų.

 

Suręsti vaikišką namelį. Tai gali būti plastikinis namelis arba paprasčiausia brezentinė palapinė. Bet kurio amžiaus vaikai vertina galimybę žaisti po nuosava pastoge. Šiuos statinius, beje, būtina patikrinti saugumo požiūriu. Juk net pats mažiausias vaikas pasižymi greita ardomąja galia. Didžiausias pavojus gali kilti dėl elementų su vinimis ir virvėmis. Draudžiama namelių statybai naudoti dūžtančią plastmasę ir stiklą.

 

Neužmiršti užraktų. Įsitikinti, kad vaikas negali atidaryti vartelių arba pralįsti pro tarpą tvoroje ar gyvatvorėje.

 

Pakabinti sūpuokles. Jeigu jos perkamos parduotuvėje, toks gaminys turi turėti sertifikatą. Nekokybiškas gaminys gali brangiai atsieiti. Sūpuokles tvirtai pakabinti lygioje vietoje. Prieš sodinant ant jų vaiką, iš pradžių jas turi išbandyti suaugusysis. Suprantama, vaikiškos sūpuoklės nėra skirtos suaugusiesiems, bet testą būtina atlikti. Sūpuoklės privalo išlaikyti suaugusio žmogaus svorį. Kabančios sūpuoklės patiems mažiausiems vaikams tvirtinamos ant medžių šakų. Jos yra kompaktiškos, nes galima nukabinti lietingu oru arba perkelti kitur. Be to, virvės leidžia ne tik stipriai įsisupti, bet ir keisti judėjimo trajektoriją, o tai itin naudinga vystantis vaiko vestibiuliariniam aparatui. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į virvių storį – kuo storesnės, tuo geriau, taip pat į saugos dirželius. Dėl saugumo nuo vejos būtina surinkti akmenis ir pan.

 

Įtaisyti krepšinio įrangą. Ir berniukai, ir mergaitės su malonumu mėtys kamuolį į krepšį. Tokie žaidimai puikiai treniruoja vikrumą. Krepšinio lentą reikėtų pritvirtinti ne didesniame aukštyje kaip vaiko ūgis, padaugintas iš dviejų.

 

Pagalvoti apie baseiną. Didelis baseinas – tai grėsmė mažam vaikui, dar nemokančiam plaukti. Geriausias sprendimas – 1–1,5 m skersmens baseinas. Kad mažylis nepaslystų, dugne reikėtų patiesti guminį kilimėlį.

 

Įsigyti hamaką. Mažiems vaikams geriausia tinka hamakai iš plokščių virvelių, nes jos mažiau įsirėžia į kūną. Dėl patogumo galima padėti minkštą kilimėlį. Kasdien tikrinti, ar hamakas tvirtai kabo. Po hamaku neturi būti akmenų ir pan. Svarbiausia – neleisti mažyliui piktnaudžiauti poilsiu jame – leisti suptis ne ilgiau kaip 15 min. 2–3 kartus per dieną. Priešingu atveju stuburas patirs per stiprią apkrovą.