Vasara – idealus metas mitybą papildyti šviežiais ir vitaminų kupinais žalumynais. Svarbiausia, kad džiaugtis gausiu žaliuoju derliumi visą sezoną neįtikėtinai lengva: tereikia derlingos žemės, kelių paprastų priežiūros taisyklių, šiek tiek laiko ir pastangų.

 

Ilgesnis žaliojo derliaus sezonasWooden,Crate,With,A,Variety,Of,Fresh,Green,Potted,Culinary

 

Daržuose galima lengvai užsiauginti gausybę žalumynų: krapų, kalendrų, petražolių, bazilikų, čiobrelių, mėtų, taip pat visų mėgstamų laiškinių svogūnų ir česnakų, gausybę įvairių rūšių salotų. Daugumos jų augimo ir skonio pikas pasiekiamas vasaros pradžioje, birželio mėnesį, iki pradedant žydėti. Tačiau žaliuoju derliumi pavyks mėgautis iki pat vėlyvo rudens, jeigu nuskintos ir suvalgytos žaliosios daržovės sistemingai atsėjamos. Tai konvejerinis sėjimo būdas, grįstas taisykle, kad naujų sėklų į dirvą beriama kas 2–3 savaites, o šis procesas intensyviai tęsiamas iki pat rugpjūčio vidurio. Greičiausiai augančius žalumynus, tokius kaip krapai ir įvairios salotos, pakartotinai siūloma sėti kas 14–20 dienų. Tačiau vidurvasarį parinkti lengvą šešėlį, kad karštis neskatintų ankstyvo stiebų medėjimo ir žiedynų krovimo. Kalendros dar jautresnės aukštai temperatūrai ir saulėkaitai, todėl jas vertėtų atsėti dar dažniau: kas 10–14 dienų, ieškant drėgnesnės ir vėsesnės daržo vietos. Kiti populiarūs augalai, pavyzdžiui, gražgarstės ir laiškiniai česnakai, puikiai atauga kas 3 savaites, nupjovus žaliąją dalį beveik iki pat šaknų. Beje, gražgarstės pasižymi geriausiomis skonio savybėmis būtent vasaros pabaigoje, kai naktys tampa vėsesnės. Tad iki tol jas būtina apkarpyti. Paskutinis tinkamas terminas rudens derliui užsitikrinti – rugpjūčio 15-oji: iki šio laiko pasėtos petražolės ir krapai nespės subrandinti sėklų, o vėstantys orai leis suformuoti didelę, sultingą lapiją, kuri džiugins iki pat pirmųjų šalnų. Atsėjant būtina išvalyti lysvę nuo senų augalų likučių, tuomet gausiai palaistyti vagelę prieš beriant sėklas. Tam, kad dirva neišsausėtų ir sėklos neišdžiūtų saulėje, plotą iki sudygimo pridengti plona balta agrotekstile.

 

Naudinga kaimynystė

 

Prieskoninės žolelės darže veikia kaip kenkėjus atbaidanti natūrali priemonė, nes pasižymi stipriais eteriniais aliejais ir intensyviu aromatu. Norint sukurti veiksmingą apsauginį skydą, šiuos augalus siūloma sodinti tiesiog tarp daržovių vagų arba aplink lysvių pakraščius. Štai bazilikai – puikūs pomidorų kompanionai, nes stipriu kvapu maskuoja pomidorus ir taip apsaugo nuo baltasparnių bei musių. Mėtos ir melisos, skleisdamos aštrų mentolio aromatą, patikimai atbaido kopūstinius baltukus, spriges, skruzdėles, peles. Tik jas darže sodinti su visu vazonu dėl smarkiai besiplečiančių šaknų. Šalavijai ir rozmarinai, pasižymintys aitriu Viduržemio jūros regiono kvapu, pasodinti šalia morkų ar kopūstų sergsti nuo morkinių musių, sraigių, kopūstinių drugelių. Sužydėję krapai ir kalendros veikia netiesiogiai: jų skėtiniai žiedynai į daržą privilioja boružes ir žiedmuses – amarų priešes. Petražolės gali būti sodinamos šalia bulvių. Universaliu barjeru tampa čiobreliai, kurių tankūs kilimėliai dėl specifinės tekstūros ir eterinių aliejų sulaiko šliužus bei sraiges. Jei kenkėjai jau spėjo išplisti, iš šių žolelių verta pasigaminti veiksmingą naminį purškalą: saują smulkintų mėtų, levandų ir šalavijų užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti parą, į gautą nukoštą tirpalą įpilti kelis lašus skysto muilo ir purkšti tiesiai ant pažeistų lapų. Visgi kai kurių žolelių draugystė darže vengtina. Anyžiniai pankoliai stabdo beveik visų aplinkinių daržovių, ypač pomidorų, augimą. Taip pat nesėti šalavijų šalia agurkų, nes tokia kaimynystė gali sulėtinti jų vystymąsi.

 

Žolelių sodas balkone

 

Žalumynų ir prieskoninių žolelių auginimas balkone ar terasoje – puikus būdas ištisus metus turėti šviežių vitaminų po ranka. Birželio pabaiga – dar tinkamas metas šiam procesui pradėti ar atnaujinti. Į vazonus ir lovelius galima drąsiai sėti greitai augančias salotas, krapus, gražgarstes ir česnakus arba sodinti jau paaugintus bazilikų, čiobrelių, rozmarinų ir mėtų daigelius, kurie šiltoje vasaros saulėje prigis itin sparčiai. Tam, kad kompozicija ne tik sėkmingai vešėtų, bet ir atrodytų estetiškai, augalus loveliuose būtina sugrupuoti pagal jų poreikius drėgmei, šviesai bei augimo formą. Viename vazone galima kurti vaizdingas kompozicijas pagal aukštį: centre sodinami aukštesni rozmarinai, šalavijai ar bazilikai, aplink juos komponuojamos vidutinio aukščio vešlios salotos, petražolės ar kalendros, o kraštuose įkurdinami žemi ar svyrantys augalai: šliaužiantieji čiobreliai, nasturtės, ožragės. Svarbiausia taisyklė grupuojant – derinti augalus su vienodais laistymo poreikiais: sausros ir saulės mėgėjus čiobrelius, rozmarinus, šalavijus, raudonėlius sodinti kartu į smėlingesnę, laidžią žemę ir lieti saikingai. Drėgmę ir derlingą dirvą mėgstančias sultingas salotas, krapus, petražoles, kalendras ir bazilikus sukelti į atskirus vazonus, kur žemė niekada visiškai neišdžiūsta. Mėtos ir melisos dėl sparčiai plintančios šaknų sistemos visada sodinamos tik į atskirus vazonus, kad nenustelbtų kaimynų. Tačiau šiuos vazonus galima stilingai įstatyti į bendrą kompoziciją dideliame pintame krepšyje ar medinėje dėžėje. Vasaros karštyje balkono loveliuose žemė išdžiūsta akimirksniu, todėl privalu pasirūpinti drenažo sluoksniu vazonų dugne, lieti augalus tik anksti ryte arba vakare. Jei balkonas orientuotas į pietų pusę, vidurvasarį jaunus salotų lapelius pridengti nuo svilinančių vidurdienio spindulių.

 

Nesudėtinga, bet nuosekli priežiūra

 
  • Dauguma žalumynų minkštais lapais (krapai, salotos, petražolės, kalendros, bazilikai) mėgsta nuolatinę drėgmę, tačiau netoleruoja užmirkimo, sukeliančio šaknų puvinį. Juos lieti tuomet, kai viršutinis dirvos sluoksnis padžiūsta, geriausia anksti ryte arba vėlai vakare, pilant vandenį tiesiai ant žemės, ne ant lapų.
  • Čiobreliai, rozmarinai ir šalavijai puikiai pakenčia trumpalaikę sausrą.
  • Tinkamas derliaus skynimas spartina vešėjimą, todėl žoleles reikėtų skabyti anksti, nelaukiant, kol peraugs. Skinti arba kirpti stiebo viršūnėlę tiesiai virš lapų išsišakojimo – tai skatins augalą leisti naujus šoninius ūglius ir formuoti tankų krūmą.
  • Niekada nenuskabyti visų apatinių didžiųjų lapų iš karto ir nepažeisti augimo kūgelio pačiame centre, kad augalas nežūtų.
  • Žalumynus tręšti tik ekologiškomis, greitai įsisavinamomis trąšomis, pavyzdžiui, skystu biohumusu arba dilgėlių ištrauka. Panaudojus šias natūralias trąšas, žalumynus galima drąsiai valgyti jau po 24–48 val., prieš tai kruopščiai nuplovus tekančiu vandeniu. Chemines mineralines trąšas darže naudoti rizikinga, nes joms reikia ilgesnio išsisklaidymo.
  • Norint žaliojo derliaus kokybe džiaugtis kuo ilgiau, svarbu laiku šalinti visus formuotis pradedančius žiedynus, nes sužydėjęs augalas visas jėgas atiduoda sėkloms, o lapai sumedėja, tampa kartūs ir praranda kulinarinę vertę.
  • Reguliariai purenti dirvą aplink šaknis, kad jos gautų deguonies. Karštomis vidurvasario dienomis jautriausias daržoves ir salotas laikinai pridengti lengvu šešėliu, saugančiu nuo per ankstyvo peraugimo.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė