Vanduo gyvybiškai labai svarbus, juk sudaro net du trečdalius žmogaus organizmo. Tad jo stygius gali būti mirtinas. Kas nutinka kūnui pritrūkus vandens? Kaip dėl šio svarbaus elemento stokos nukenčia išvaizda ir grožis?

 

vanduo

Troškulys ar alkis?

 

Prisiminkite, kaip jaučiatės beprotiškai karštą vasaros dieną. Galva tvinksi, širdis daužosi, pila prakaitas, apima nuovargis… Kitaip sakant, pamažu dehidratuojame. Tai išties pavojinga – dehidratacija gali rimtai sutrikdyti smegenų ir širdies darbą, lemti sąmonės netekimą. Tačiau nebūtina sunkiai dehidratuoti, kad pajaustume neigiamas vandens stokos pasekmes. Ekspertai tikina, jog per mažas vandens vartojimas netgi gali tapti priežastimi, kodėl niekaip nepavyksta numesti svorio. Pasirodo, organizmas alkį dažnai painioja su troškuliu. Tad kūnui į smegenis siunčiant klaidingus signalus, dažnas čiumpa ne vandens stiklinę, bet riebų pyragaitį. Gera žinia, kad šią problemą išspręsti lengva. Tereikia ant darbo stalo visada laikyti buteliuką vandens ir kartkartėmis lėtai gurkšnoti. Taip neužplūs klaidinantis troškulys, painiojamas su alkiu. Vanduo iš organizmo padeda pašalinti toksinus, todėl jo stygius gali tapti ir kitų negalavimų priežastimi. Nepasišalinę toksinai – tikri kūno nuodai. Jie atsakingi už nuolatinę prastą savijautą, vidurių užkietėjimą, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus, odos pakitimus. Kamuoja nemiga? Tai irgi gali būti signalas, kad reikia gerti daugiau vandens. Miegas būtinas normaliai savijautai ir darbingumui. Tad vandens trūkumo sukelti miego sutrikimai nuvargina kaip niekas kitas.

 

Vandens stoka gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas ir padidėjęs cholesterolis. Mat gresiant dehidratacijai kraujas tirštėja, o kraujagyslių pasipriešinimas kraujo tekėjimui ir spaudimas didėja. Be to, pristigus vandens didėja cholesterolio gamyba. Tinkamas vandens kiekis organizme sergsti audinius, stuburo smegenis ir sąnarius. Didžiąją dalį sąnarių kremzlių sudaro vanduo, tad galima įsivaizduoti, kokį žalingą poveikį turės jo trūkumas. Tad jei kamuoja mėšlungis ir raumenų spazmai, tai gali rodyti, kad geriama per mažai vandens. Be to, menkas skysčių vartojimas turi didžiulę įtaką ir psichinei sveikatai. Geriant mažai vandens vargina nuotaikų kaita, sutrinka smegenų funkcija ir atmintis. Vanduo padeda kraujui lengviau varinėti deguonį po smegenis, taip stiprėja kognityvinės funkcijos. Jei keblu sutelkti dėmesį ir atsiminti svarbias datas, greičiausiai trūksta vandens.

 

Grožio pagalbininkas

 

Netekus vos 2 % vandens nuo kūno svorio apima nuovargis, tampa sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį. Pritrūkus 5 %, žmogus netenka sąmonės. Didesnis vandens kiekio praradimas gali būti mirtinas. Vandens stoka neigiamai veikia organų funkcijas, nes jie nebegauna deguonies. Tuomet kenksmingosios medžiagos iš organizmo šalinamos lėtai, dėl ilgalaikio vandens trūkumo neretai sutrinka inkstų veikla, o veidą išvagoja ryškios raukšlės. Kalbant apie vandenį, itin aktualūs grožio ir išvaizdos klausimai. Savaime suprantama, kad vandens stoka kenkia ne tik sveikatai, bet ir išvaizdai. Kaip ir visiems organams, odai be galo reikia vandens. Netgi geriausios kosmetikos priemonės nepadės, jei nesirūpinsite ja iš vidaus. Geriant užtektinai vandens, sudrėkinta oda pasižymi elastingumu, turi mažai raukšlių, lėčiau sensta. Išsausėjusi oda ilgainiui papilkėja, sausi ploteliai pleiskanoja. Gindamasi nuo priverstinės sausros, ji išskiria daugiau riebalų. Veido poros galiausiai užsikemša, pradeda dygti spuogai, tačiau išsausėjimas niekur nedingsta. Todėl drėgme turėtų rūpintis ne tik tie, kurie iš prigimties turi sausą odą. Riebi oda lygiai taip pat gali išsausėti. Be to, vandens trūkumas skatina bėrimų protrūkį, netgi smarkią aknę. Tad nedera galvoti, kad riebios odos savininkai apsaugoti nuo jos išsausėjimo. Kitas vandens pliusas – sudrėkinta oda ne tik švyti, bet ir lengviau gyja. Tarkime, nudegusi saulėje sveika oda regeneruosis daug greičiau nei išsausėjusi. Gerti daugiau vandens turėtų ir tos, kurioms skilinėja ir lūžta nagai, sausėja ar šerpetoja lūpos, šiūra ir sausėja plaukai. Šias dažną moterį erzinančias problemas galima paprastai išspręsti pakeitus kasdienius įpročius. Beje, vanduo turi įvairiapusę įtaką grožiui. Štai norint tonizuoti odą ir kovoti su celiulitu, padės šaltas dušas. O kontrastinis dušas stangrina visą kūną. Šaltu vandeniu verta skalauti ištrinktus plaukus. Jie labiau žvilgės, bus glotnesni.

 

Apie vandens trūkumą organizme pirmiausia signalizuoja išsausėjusi burna ir iš jos sklindantis nemalonus kvapas. Anot gydytojų, stingant vandens burnoje sumažėja seilių gamyba. Kad ir kaip keistai skambėtų, seilės turi antibakterinių savybių. Tad jų pritrūkus dauginasi bakterijos, kurios ir sukelia negerą kvapą. Tad jei pradėjo erzinti burnos kvapas, neverta iškart skubėti pas odontologą ieškoti sugedusio danties. Verčiau pabandyti gerti daugiau vandens – galbūt būtent tai ir yra problema. Apie dehidratacijos grėsmę gali pranešti ir dažnas širdies plakimas. Vandens stoka organizme sukelia kraujo apytakos pokyčius ir padažnėjusį širdies ritmą. Tai gali lemti netgi nerimo sutrikimus ir panikos atakas. Jeigu skauda sąnarius, dažnai sergate, jaučiatės be priežasties pavargę, sutriko virškinimas – visa tai irgi gali rodyti vandens organizme stygių. Metas keisti įpročius ir stebėti savijautą. Galbūt visai nebūtina skambinti pavojaus varpais ir kreiptis į gydytoją, nes negalavimų priežastis – vandens stoka?

 

Griauti mitus 

 

Norėdami išvengti dehidratacijos pavojaus žmonės dažnai vis dar tiki įvairiais mitais. Vis dėlto kai kurie jų ne tik nenaudingi, bet ir žalingi. Tad pabandykime juos demaskuoti.

 

Kremu drėkinama oda bus visiškai apsaugota. Mitas. Tiesa ta, kad negeriant užtektinai vandens ją galima drėkinti, kiek norisi, bet raukšlių, papilkėjimų ir sausų plotelių vis tiek bus. Kita populiari klaidinga nuomonė – neva riebios veido odos drėkinti nebūtina. Tai netiesa, nes riebiai odai lygiai taip pat reikia drėkinamojo kremo ir skysčių. Vien tai, kad oda riebi, nereiškia, kad ji neišsausėja.

 

Vandenį galima keisti arbata, kava, sultimis, gazuotu limonadu. Mitas.Šiuose išvardytuose gėrimuose gryno vandens yra per mažai. Vis dėlto, norint nehidratuoti, verta dažniau valgyti vandeningo maisto: vaisių, daržovių. Puikiai tinka arbūzai ir melionai.

 

Per dieną privalu išgerti 8 stiklines vandens. Mitas. Ekspertai tikina, kad ši auksine tapusi taisyklė yra klaidinga. Iš tiesų išgeriamo vandens kiekis priklauso nuo lyties, sudėjimo, valgymo įpročių, fizinio aktyvumo ir oro sąlygų. Logiška, kad lieknai biuro darbuotojai reikės gerti mažiau vandens nei 100 kg sveriančiam statybininkui, kasdien dirbančiam karštame ore. Manoma, kad 60 kg sveriančiam asmeniui dienos norma – 2 litrai.

 

Dehidratuoti galima tik vasarą per karščius. Mitas. Žiema organizmą iškankina ne ką mažiau. Juk kambariuose įjungiami šildytuvai, o kur dar sausas ir žvarbus oras lauke… Būtent dėl jo skilinėja lūpos, tempia odą. Nesvarbu, kad šaltuoju metu daugiau laiko leidžiama namie ir aktyviai neužsiimama sportu. Vis tiek būtina gerti užtektinai vandens.

 

Vitaminizuotas mineralinis vanduo – sveikesnis. Mitas. Iš tiesų šiame vandenyje itin daug cukraus ir beverčių kalorijų. Todėl juo pakeisti įprasto geriamo vandens nederėtų. Vitaminų geriau semtis iš daržovių ir vaisių. Taip pat svarbu suvokti, kad vandenį būtina gerti ne tik užklupus troškuliui, bet gurkšnoti jį nuolat.

 

Įpročius keisti ne visada lengva. Tačiau pripratus gerti daugiau vandens džiugins geresnė savijauta ir puiki išvaizda. Pirmiausia metas visur su savimi nešiotis vandens buteliuką ar patogią gertuvę. Palanku įmesti ir citrinos ar apelsino griežinėlį, mėtos lapelį. Per visus valgymus – pusryčius, pietus, vakarienę – stengtis išgerti bent po stiklinę vandens. Jo vartoti ir prieš geriant kavą ar po jos, taip pat tarp kiekvieno kokteilio ar alaus bokalo. Sportuojant visada pasiimti buteliuką vandens ir prireikus papildyti. Būti sveiki ir gražūs nori visi. Tad kodėl savijautos ir išvaizdos nepagerinus tokiu paprastu būdu?