Trešnės – vasaros šauklės

Saldžios, sultingos ir ilgai lauktos – trešnės jau puikuojasi ne tik parduotuvių lentynose, bet ir noksta soduose. Ne be reikalo jos pamėgtos daugelio. Mat pasižymi išskirtiniu skoniu ir vertingųjų medžiagų gausa.

Saldus, bet trumpas sezonas

Botaniškai trešnė (Prunus avium) yra erškėtinių (Rosaceae) šeimos, slyvų (Prunus) genties vaismedis, o subrandinami sultingi vaisiai priskiriami prie tikrųjų kaulavaisių. Gamtoje laukinės trešnės natūraliai auga visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje. Šie laukiniai medžiai dažnai vadinami paukščių vyšniomis, nes jų smulkesnės, tamsios ir kartokos uogos – tikras skanėstas sparnuočiams, kurie vėliau išnešioja sėklas ir padeda augalui plisti miškuose. Žmonija trešnes atrado ir pamėgo labai seniai – archeologiniai radiniai rodo, kad laukiniai vaisiai Europoje skinti dar akmens amžiuje. Tačiau tikslingas jų auginimas, selekcija ir kultūrinimas prasidėjo senovės Graikijoje bei Romos imperijoje prieš kelis tūkstantmečius. Šiandien didžiausia trešnių augintoja pasaulyje išlieka Turkija, užauginanti šimtus tūkstančių tonų uogų kasmet, o iškart po jos rikiuojasi JAV, Čilė ir kai kurios Europos šalys. Trešnių derliaus sezonas Šiaurės pusrutulyje, įskaitant ir Lietuvą, palyginti trumpas – prasideda vasaros pradžioje ir trunka iki liepos. Nors šį vaismedį užsiauginti patiems sode tikrai įmanoma, tai nėra lengva užduotis pradedančiam sodininkui. Mat trešnėms reikia itin saulėtos, nuo stiprių vėjų apsaugotos ir niekada neužmirkstančios vietos. Be to, norint sulaukti gausaus derliaus, dažniausiai tenka sodinti bent dvi skirtingas, viena kitą dulkinančias veisles, kasmet taisyklingai genėti iškart po derliaus nuėmimo ir aktyviai saugoti medelius nuo paukščių bei pavojingų grybinių ligų.

Pranašysčių medis

Tolimųjų Rytų šalyse, ypač Japonijoje, pavasarinis trešnių ir jų artimų giminaičių vyšnių žydėjimas užima centrinę vietą budizmo ir šintoizmo filosofijoje. Trumpalaikis, bet stulbinamai gražus žiedlapių skleidimasis ir staigus nubyrėjimas simbolizuoja gyvenimo trapumą. Šis reiškinys istoriškai įkvėpė samurajų garbės kodeksą, tapatindavusį kario lemtį su šlovingu, bet ankstyvu gyvenimo nutrūkimu mūšio lauke. Antikos mitologijoje trešnė sieta su vyriausiąja deive Hera, globojančia santuoką ir vaisingumą. Sultingos uogos senovės graikams ir romėnams asocijavosi su romantiška meile, aistros prabudimu ir dieviškuoju maistu. Vakarų krikščionybės ikonografijoje ir Renesanso mene šis vaismedis įgijo sakralų atspalvį – čia saldūs vaisiai, vaizduojami Mergelės Marijos ar kūdikėlio Jėzaus rankose, simbolizuoja sielos tyrumą, dangiškąjį džiaugsmą ir rojaus švelnumą. Su šiuo motyvu susijusi garsi senoji anglų tautosakos giesmė apie trešnės medį, kuris stebuklingai pasilenkė prieš nėščią Mariją, paklusdamas dar negimusio Kristaus valiai. Europos mistinėse tradicijose trešnių šakelės laikytos pranašiškomis – Vidurio Europoje gyvavo paprotys per Šv. Barboros dieną gruodį įnešti šakelę į namus, o jos pražydėjimas per Kalėdas laikytas magišku ženklu, pranašaujančiu merginai greitas vedybas ar šeimai didelę palaimą ateinančiais metais. Keltų ir anglų folklore laukinė trešnė buvo laikoma pranašysčių medžiu, glaudžiai susijusiu su gegutės kukavimu, pagal kurį žmonės spėdavo gyvenimo trukmę. Šiandien visos šios gilios istorinės gijos susilieja į modernų trešnės įvaizdį – išlieka jaunystės, grožio, sėkmės ir gyvenimo saldumo metafora.

Gilus, bet subtilus skonis

Trešnių skonis – išskirtinai natūralus, o gilų saldumą suteikiantis sultingumas gali varijuoti nuo gaiviai švelnaus iki intensyvaus, su subtilia rūgštele. Skirtingos vaismedžių veislės pasižymi unikaliomis skonio savybėmis ir tekstūra: ankstyvųjų vaisiai dažnai būna minkštesni ir gaivesni, o vėlyvosios veislės, tokios kaip ‘Kordia‘ ar ‘Regina‘, subrandina stambius, tamsios spalvos, mėsingus ir traškius vaisius, turinčius sodrų skonį. Geltonosios trešnių veislės, pavyzdžiui, ‘Deniseno geltona‘, stebina švelnesniu, mažiau rūgščiu ir labiau desertiniu skoniu. Nors daugumai žmonių trešnės skaniausios šviežios, ką tik nuskintos, jos gali tapti kulinarijos ir konditerijos žvaigžde. Konditerijoje tampa prabangių tortų, prancūziškų klafučių, traškių tartų, keksiukų ir šokoladinių desertų pagrindu, o virtuvės šefai jas naudoja gamindami subtilius padažus, tinkančius prie antienos, žvėrienos ar brandintos jautienos kepsnių. Švieži vaisiai puikiai atstoja desertą. Idealiai dera su pieno produktais, ypač rikota, maskarpone, riebia grietinėle ar graikišku jogurtu, taip pat su migdolais ir pistacijomis. Iš prieskonių prie jų geriausiai tinka tikra vanilė, cinamonas, gvazdikėliai, anyžiai, netgi šviežios mėtos ar bazilikai. Drąsesniems eksperimentams virtuvėje puikiai pasitarnauja juodasis šokoladas, balzaminis actas, citrinų žievelė ir lašas kokybiško brendžio ar likerio: suteikia trešnių desertams ir padažams išskirtinio aromato.

Nauda sveikatai

Mažina lėtinį uždegimą ir oksidacinį stresą. Trešnėse gausu polifenolių ir vitamino C, kurie veikia kaip stiprūs antioksidantai: saugo ląsteles nuo pažeidimų ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis.

Lengvina sąnarių skausmą ir podagros simptomus. Tyrimai rodo, kad trešnės padeda sumažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, o tai tiesiogiai apsaugo nuo skausmingų podagros priepuolių ir slopina sąnarių uždegimą.

Gerina miego kokybę ir trukmę. Šiose uogose natūraliai yra melatonino – hormono, reguliuojančio miego ir budrumo ciklus. Tad jų vartojimas vakare padeda greičiau užmigti ir giliau išsimiegoti.

Greitina raumenų atsigavimą po fizinio krūvio. Dėl priešuždegiminių savybių trešnės (ypač jų koncentratas) padeda sumažinti raumenų skausmą ir jėgos praradimą po intensyvių treniruočių.

Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Didelis kalio ir stiprių antioksidantų (antocianinų) kiekis padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina blogojo cholesterolio kiekį ir palaiko optimalią širdies veiklą.

Padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Nors trešnės yra saldžios, pasižymi žemu glikeminiu indeksu. Jose esantys junginiai didina jautrumą insulinui, todėl tinka angliavandenių apykaitai reguliuoti.

Maistinė vertė 100 g

Baltymai 3,4 g

Riebalai 2,5 g

Skaidulos 2,1 g

Kalis 150 mg

Natris 40 mg

Fosforas 95 mg

Kalcis 120 mg

Magnis 12 mg

Cinkas 0,4 mg

Geležis 0,05 mg

Varis 0,01 mg

Selenas 0,5 µg

Vitaminas C 1000 µg

Vitaminas B₁₂ 0,3 µg

Energinė vertė 54 kcal

Su trešnėmis keptos blauzdelės

4 porcijos

100 g 178 kcal

Ruošti 1 val.

• 1,5 kg vištų blauzdelių
• 300 g šviežių trešnių (be kauliukų)
• Šaukštas medaus
• 4 skiltelės česnako
• Šaukštelis paprikos miltelių
• Šviežių rozmarinų ir čiobrelių šakelių pagal skonį
• Šaukštas balzaminio acto
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Paukštieną nuplauti ir gerai nusausinti. Apibarstyti druska, pipirais ir gerai įtrinti. Kepti sausoje, itin gerai įkaitintoje keptuvėje, kol apskrus. Kas 4–5 min. apversti. Blauzdeles sudėti į skardą. Paruošti marinatą: dalį trešnių patraiškyti, kad išsiskirtų sultys. Sumaišyti gautas sultis ir sveikas uogas su medumi, trintu česnaku, balzaminiu actu, malta paprika. Marinatą pagardinti druska, pipirais ir supilti ant apkeptų kulšelių. Ant mėsos išdėlioti rozmarinų ir čiobrelių šakeles. Kepti 40–45 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 185 °C. Patiekti su keptomis uogomis ir susidariusiu padažu.

Trešnių pyragas

6 porcijos

100 g 264 kcal

Ruošti 1,5 val.

• 200 g kvietinių miltų
• 100 g šalto sviesto
• 50 g miltelinio cukraus (tešlai ir pabarstyti)
• 2 kiaušiniai
• 500 g šviežių trešnių (be kauliukų)
• 2 šaukštai krakmolo
• 2 šaukštai cukraus
• Šviežių mėtų puošti

GAMINIMAS. Tešlai šaltą sviestą sukapoti su miltais iki smulkių trupinių. Įberti šaukštą miltelinio cukraus, įmušti kiaušinį ir greitai suminkyti vientisą tešlą. Suvynioti į plėvelę ir dėti į šaldytuvą 30 min. Įdarui trešnes sumaišyti su cukrumi ir krakmolu, kad sutirštėtų sultys. Atvėsusią tešlą iškočioti į apskritimą ant kepimo popieriaus. Į centrą sudėti trešnių įdarą, paliekant apie 4 cm laisvus kraštus. Juos atsargiai užlenkti į vidų, iš dalies uždengiant vaisius. Kraštus aptepti kiaušinio plakiniu. Kepti 35–40 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C, kol gražiai pagels. Patiekti pabarstytą milteliniu cukrumi ir papuoštą mėtomis.

Autorė Eglė Stratkauskaitė