Maisto pasirinkimą lemia ne tik alkis, bet ir nuotaika, hormonų disbalansas, stresas, tam tikrų medžiagų trūkumas, ligos… Nekontroliuojamas potraukis prie konkretaus skonio slepia norą pagerinti savijautą, susigrąžinti energiją, laimę, ramybę. Kokie prioritetai, tokios ir problemos.

 

Nepasotinama traukaHungry,Young,Woman,With,Her,Eyes,Closed,Enjoying,A,Spoonful

 

Potraukis prie konkretaus maisto reiškia intensyvų, skubų, nenormalų norą valgyti prioritetinius produktus arba jausti jų skonį.

 

Viena pagrindinių priežasčių – dietos ir ribojantis meniu, kai vengiama tam tikrų ingredientų. Uždrausto vaisiaus norisi labiausiai, todėl atsisakius mėsos ir kiaušinių gali išsivystyti apsėdimas dėl majonezo. Sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, atsiranda trauka saldumynams. Kūnas daro viską, kad išlaikytų pusiausvyrą ir reikalauja pakaitalų tam, ko trūksta. Signalus galima interpretuoti klaidingai, o tai lemia nesveikus pasirinkimus.

 

Kulinariniai prioritetai atspindi individualų skonį ir išskirtinumus. Štai vieni patiekalus iš bulvių mėgsta labiau nei mėsą. Yra makaronų gurmanų ir aštrių pojūčių gerbėjų. Senoji ajurvedos medicina aiškina, kad maisto pasirinkimą lemia medžiagų ir energijos apykaitos ypatybės, endokrininė ir virškinimo sistemos.

 

Toks potraukis nėra naudingas turint antsvorio, kai rekomenduojama mažinti kūno svorį. Tai ženklas, kad organizmas stokoja energijos ir būtinų medžiagų dėl menkavertės mitybos. Apetito reguliacija sutrinka dėl streso, dehidratacijos ir miego stokos.

 

Kas keliauja į burną?

 

Šokoladas. Potraukis prie kakavos produktų rodo magnio stoką. Tai ženklas, kad organizme per mažai oksitocino – hormono, atsakingo už prisirišimą. Meilės stoka pasireiškia tiek dėl požiūrio į save (žema savivertė), tiek dėl santykių su žmonėmis (toksiška aplinka). Šokolado sudėtyje yra medžiagos fenetilamino, kuris stimuliuoja smegenų centrus, atsakingus už meilę ir romantinius jausmus. Vos keli gabaliukai padidina serotonino ir dopamino koncentraciją, išsyk gerėja nuotaika ir savijauta. Šokoladas – magnio ir teobromino šaltinis. Įrodyta, kad šis derinys mažina streso hormonų lygį ir skatina raumenų atsipalaidavimą. Potraukis išnyktų daugiau laiko leidžiant lauke, užsiimant sportu, pabendravus su augintiniais.

 

Saldumynai. Pomėgis gurkšnoti saldintus gazuotus gėrimus, čiulpti ledinukus, valgyti cukraus pudrą ir saldainius rodo psichologinį ir fizinį nuovargį bei energijos stoką. Kūnas reikalauja greitos stimuliacijos ir dopamino dozės. Vystosi priklausomybė, panaši į svaigiąsias medžiagas. Jaučiant nuovargį po nemiegotos nakties ar streso pilnos dienos, kai norisi kažko saldaus, rekomenduojama gerti daugiau vandens ir suvalgyti sveiką baltyminį užkandį.

 

Vaisiai. Tai viena sveikiausių manijų. Galbūt išduoda vitaminų, ląstelienos ir skysčių trūkumą. Siūloma ištirti gliukozės kiekį kraujyje dėl prediabetinės būklės. Potraukis prie vaisių pasireiškia, jei organizmas nesugeba įsisavinti gliukozės. Neįprastus norus gali lemti hormonų pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu. Dažnai maskuoja troškulį, todėl verta gerti daugiau vandens.

 

Pieno produktai. Jeigu traukia varškės, jogurto, sūrio skonis, galbūt organizmui trūksta vitamino D, ilgą laiką kankina depresija, nemiga, įkyrios mintys. Teigiamas poveikis grindžiamas baltymų junginiais, kurie kompensuoja tam tikrų medžiagų stoką smegenyse. Tiraminas ir cholinas pasižymi raminančiu poveikiu. Pirazinas laikomas natūraliu antidepresantu. Cholinas taip pat gerina atmintį ir smegenų funkcijas, didina atsparumą stresui. Triptofanas lemia mieguistumą ir gerina poilsio kokybę, kartu su angliavandeniais, esančiais pieno desertuose, stimuliuoja serotonino sintezę, sukuria laimės pojūtį.

 

Sūrūs užkandžiai. Jeigu dažnai norisi sūdyto maisto, pavyzdžiui, bulvių traškučių, krekerių, kepintų riešutų, galima įtarti stresą, hormonų ir elektrolitų disbalansą. Būdinga PMS laikotarpiu, dėl migrenos ir antinksčių nuovargio. Sūrūs užkandžiai dažniausiai būna traškūs. Šis efektas intensyviai kramtant padeda išreikšti užgniaužtas emocijas, pavyzdžiui, pyktį. Kitaip tariant, atpalaiduoja sukąstus dantis. Potraukis prie druskos išduoda, kad trūksta natrio, magnio ar kalio, pavyzdžiui, netekus elektrolitų dėl gausesnio prakaitavimo (vasarą, sportuojant, karščiuojant dėl ligos). Gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, negebėjimas susikaupti. Rekomenduojama valgyti maistą, kuriame gausu vitamino B12 – riešutų, sėklų, neskaldytų grūdų produktų, vaisių, daržovių.

 

Nuo imbiero iki mėtų. Patinka deginantis, šildantis ar vėsinantis jausmas burnoje? Gardinate maistą česnaku, aitriąja paprika, ciberžole? Potraukis prie aštraus ar šaldančio maisto įspėja, kad gyvenime trūksta įvairovės, protinės stimuliacijos ir kankina monotonija, nuobodulys, nusivylimas, neveiksnumas. Iš fizinių pojūčių gali varginti nusilpęs imunitetas ir vidurių užkietėjimas. Stiprūs skoniai didina budrumą ir greitina medžiagų apykaitą. Gali sukelti euforiją, kuri greitai praeina, todėl vystosi priklausomybė. Pojūčių ieškotojai derina kelias savybes: ieško aštraus ir sūraus, aštraus ir traškaus, šaldančio ir tąsaus, šaldančio ir kieto maisto.

 

Kartus maistas. Žmonės natūraliai nemėgsta šio skonio. Tačiau jeigu masina įvairūs kopūstai, salotos, špinatai, greipfrutai, žalioji arbata, kava be cukraus ir kitų priedų, galbūt sutriko kepenų ir virškinimo trakto veikla. Galimai signalizuoja apie nusilpusį imunitetą. Įrodyta, kad fitocheminės medžiagos, suteikiančios kartų skonį, saugo nuo vėžio.

 

Duona, bandelės, makaronai. Sudėtiniai angliavandeniai lėkštėje rodo, kad kankina diskomfortas, užsitęsę nemalonumai, trūksta pasitenkinimo gyvenimu. Maistas guodžia ir ramina. Angliavandeniai didina atsipalaidavimą, skatina dopamino išskyrimą. Sukelia sotumo jausmą, kartu suteikia pilnatvės pojūtį. Norą užkandžiauti sveikiau iškeisti į pasivaikščiojimą ar pokalbį su draugu. Siūloma valgyti daugiau vaisių, šakninių ir kryžmažiedžių daržovių, taip didinant skaidulų kiekį mityboje.

 

Riebus maistas. Įprotis gardinti patiekalus majonezu, padažais, grietine, spirgučiais, sviestu išduoda nerimą ir baimę. Jeigu asmuo renkasi riebią kiaulienos šoninę, vištieną su odele, o ne liesą mėsą (kiaulienos kumpį, vištų krūtinėlę), greičiausiai nerimauja netekti materialinių dalykų, statuso, įvaizdžio arba asmeninių santykių. Sotus ir riebus maistas malšina vienatvės jausmą. Potraukis prie nesveikų ingredientų padidėja drastiškai sumažinus riebalų kiekį mityboje. Kartu kankina sausa, niežtinti oda, prasta nuotaika, energijos stoka. Norint išvengti maistinių medžiagų disbalanso, į meniu svarbu įtraukti naudingų produktų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių: riebios žuvies, riešutų, sėklų, avokadų, augalinio aliejaus.

 

Ledo kubeliai. Asmenims, kurie mėgsta kramtyti ledą arba valgo šerbetą ištisus metus, galbūt trūksta geležies ar cinko. Kieti ir šalti produktai, smulkinami dantimis, stimuliuoja smegenis ir suteikia budrumo. Rekomenduojama valgyti daugiau sveikų ir traškių alternatyvų – žalių lapinių daržovių, morkų, agurkų, uogų.

 

Rūgštus maistas. Pamėgti citrusiniai vaisiai, marinuotos daržovės, padažai su actu išduoda, kad organizme pakito rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Tai dažna streso pasekmė. Šis pomėgis gali būti susijęs su skrandžio disfunkcija, kai trūksta virškinimo sulčių. Skrandžio rūgštys atlieka svarbią misiją – dezinfekuoja maistą ir padeda skaidyti baltymus. Jų stokojant pasireiškia sunkumo jausmas pavalgius, diskomfortas pilve, maisto netoleravimas, vidurių užkietėjimas. Organizmas prašo rūgštaus maisto.

 

Raudona mėsa. Išskirtinis potraukis prie kepsnių, karbonadų, šašlykų išduoda, kad galimai trūksta vitamino B12 arba geležies, cinko, kai kurių aminorūgščių. Būdingi trapūs plaukai ir nagai, silpna raumenų jėga, lėtinis nuovargis. Jeigu nepavyksta pasisotinti ir nenusibosta tas pats patiekalas, galima įtarti, jog organizme trūksta fermentų, kurie skaido jautieną ir kiaulieną. Verta išbandyti vištieną, triušieną ir žuvį.

 

Kaip suvaldyti norus?

 
  • Vengti ribojančių dietų, kai drastiškai atsisakoma tam tikrų produktų.
  • Valgyti reguliariai. Badavimas didina potraukį.
  • Užtikrinti įvairią mitybą, įtraukiant skirtingų tos pačios kategorijos produktų.
  • Sureguliuoti gaunamų ir išeikvojamų kalorijų kiekį. Intensyvus sportas ir prasta mityba padidina užgaidas.
  • Užtikrinti deramą baltymų kiekį mityboje.
  • Valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių, kad netrūktų vitaminų.
  • Vartoti fermentuotų daržovių (raugintų kopūstų, agurkų ir pan.), pieno produktų su probiotinėms bakterijomis, siekiant palaikyti žarnyno mikrobiotos sveikatą.
  • Perkelti dėmesį nuo maisto prie malonios veiklos.
  • Didinti atsparumą stresui.
  • Kramtyti gumą, kuri mažina potraukį saldžiam ir sūriam maistui.
  • Gerti daugiau vandens.
  • Naktį miegoti 7–8 val.
 

Autorė Jurgita Ramanauskienė