Veido oda – tarsi mūsų vizitinė kortelė. Deja, ją dažnai prižiūrime netinkamai. Viena dažniausių klaidų – aklai sekti žinomų žmonių ar draugių rekomendacijomis. Tačiau tai, kas tinka vienam odos tipui, kitam gali net kenkti. Todėl labai svarbu žinoti savo odos tipą ir kokie produktai bei priežiūra jai rekomenduojami specialistų.

 

Kodėl svarbu žinoti?Skin,Type,,Woman,And,Portrait,With,Skincare,Analysis,For,Dermatology

 

Oda – svarbus sveikatos indikatorius. Ji reaguoja į vidaus organų būklę, hormonų pusiausvyrą, stresą, klimato pokyčius ir net gyvenimo būdą. Todėl žinoti savo odos tipą – ne tik grožio, bet ir sveikatos klausimas.

 

Netinkamai pasirinktos kosmetikos priemonės gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, riebiai odai skirti valikliai gali dar labiau išsausinti sausą odą, o sunkios, riebios tekstūros kremas – užkimšti poras mišriai ar riebiai odai. Dermatologai pastebi, kad net apie 60 % moterų neteisingai įvertina savo odos tipą. Dėl to ilgainiui ne tik nesulaukiama norimų rezultatų, bet ir pabloginama odos būklė. Svarbu nepainioti odos tipo su odos būkle. Odos tipas – tai genetinis polinkis (pvz., riebi ar sausa oda), o būklė – laikina. Net riebi oda gali būti dehidratuota, o sausa – turėti bėrimų. Stresas, per mažas vandens suvartojimas ar agresyvios priemonės gali sukelti laikinų pokyčių, kurie klaidina.

 

Norint pasirinkti tinkamą priežiūrą, būtina įvertinti ne tik bendrą odos tipą, bet ir dabartinę jos būklę.

 

Kaip nustatyti?

 

Nors tiksliausią atsakymą apie odos tipą gali pateikti dermatologas ar kosmetologas, daugeliu atvejų galima atlikti paprastą testą namuose. Nuplovus veidą švelniu prausikliu ir nenaudojus jokių priemonių, po 1–2 val. ant odos uždėti popierinę servetėlę. Jei ji lieka visiškai sausa, veikiausiai oda sausa, jei blizga T zona – mišri, jei blizga visur – riebi. Taip pat svarbu stebėti pojūčius: ar tempia, ar greitai blizga, ar atsiranda bėrimų po naujų produktų? Jei savarankiškai nepavyksta nustatyti odos tipo, verta kreiptis į specialistą, ypač kai oda reaguoja jautriai, yra problemų, kurių nepavyksta išspręsti savarankiškai ar sunku atrasti tinkamas odos priežiūros priemones.

 

Sausa oda: kai trūksta vandens ir lipidų

 

Sausa oda – ne tik paviršinis šerpetojimas ar tempimo jausmas po prausimosi. Tokią turint dažnai vargina jausmas, tarsi oda „per maža“, taip pat linkusi rausti, skeldėti, perštėti. Šio tipo odai būdingas natūraliai mažesnis riebalinių liaukų aktyvumas, todėl trūksta apsauginio lipidų sluoksnio, sulaikančio drėgmę. Dažna priežastis – paveldimumas, bet sausumą dar labiau paaštrina šildymo sezonas, oro kondicionavimas, UV spinduliai ir net per agresyvūs prausikliai.

 

Tokiai odai būtina ne tik drėgmė, bet ir apsauga. Vertėtų ieškoti kremų su hialurono rūgštimi, keramidais, sviestmedžių sviestu, kurie ne tik drėkina, bet ir padeda atkurti natūralų apsauginį barjerą. Svarbiausia – vengti alkoholio turinčių priemonių ir neperkrauti odos aktyviais ingredientais, galinčiais dar labiau ją dirginti.

 

Riebi oda: ne tik paauglių problema

 

Riebi oda dažnai klaidingai laikoma paauglių rūpesčiu, tačiau iš tiesų ji pasitaiko ir suaugusiesiems, ypač moterims, patiriančioms hormoninius svyravimus. Šio tipo oda gamina daugiau sebumo (odos riebalų), todėl būdinga blizganti T zona, išsiplėtusios poros ir polinkis į spuogus. Tačiau ne visa riebi oda yra problemiška – kai kurioms moterims ji net padeda ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą, mat raukšlėjasi lėčiau formuojasi, oda ilgiau išlieka stangri.

 

Didžiausia klaida – bandyti „nuvalyti“ riebumą agresyviai sausinančiomis priemonėmis. Tai gali paskatinti dar aktyvesnę riebalinių liaukų veiklą. Riebiai odai tinka švelnūs, bet veiksmingi valikliai bei produktai su salicilo rūgštimi, niacinamidu ar cinku. Svarbu nepamiršti – riebi oda taip pat trokšta drėgmės, tad lengvas, neriebus drėkiklis yra būtinas.

 

Mišri oda: skruostai ir nosis gyvena skirtingą gyvenimą

 

Mišri oda – vienas dažniausių, bet labiausiai klaidinančių odos tipų. Jai būdingas riebesnis T zonos (kakta, nosis, smakras) plotas ir sausesni ar normalūs skruostai. Tokia oda gali varginti dvigubais iššūkiais – blizganti kakta, bet šerpetojantys skruostai, todėl universali priemonė tiesiog netinka visam veidui.

 

Raktas į sėkmę – balansas. Dažnai rekomenduojama naudoti skirtingas priemones skirtingoms zonoms: lengvesnius gelius ar serumus riebesnėms vietoms ir sodresnius kremus sausoms. Svarbiausia – atidžiai stebėti, ko kuri zona reikalauja, ir nesirinkti vieno produkto visam veidui.

 

Normali oda – reta dovana

 

Normali oda – tarsi laimėjimas loterijoje. Ji nei per sausa, nei per riebi, elastinga, lygi, be didesnių netobulumų. Toks odos tipas nėra dažnas, bet jei jį turite, tai dar nereiškia, kad nieko nereikia daryti.

 

Normali oda taip pat reaguoja į aplinkos pokyčius, stresą ar amžių, todėl svarbu palaikyti balansą. Švelnus prausimas, drėkinimas ir apsauga nuo saulės – trys pagrindiniai žingsniai, padedantys išlaikyti normalią odą tokią kuo ilgiau. Neverta eksperimentuoti su agresyviais ingredientais – čia galioja principas „mažiau yra daugiau“.

 

Jautri oda: kai erzina net oras

 

Jautri oda – tai ne odos tipas, o labiau būsena, kuri dažnai lydi kitus tipus, ypač sausą ar mišrią. Jai būdingas padidėjęs reaktyvumas: paraudimai, niežėjimas, tempimas, bėrimai net po, atrodytų, saugių priemonių. Tokiai odai ypač kenksmingi temperatūros svyravimai, UV spinduliai, tarša, stresas ir, žinoma, netinkami kosmetikos ingredientai.

 

Svarbiausias tikslas – nuraminti. Tokiai odai reikia kuo švelnesnės priežiūros: be kvapiklių, alkoholio, dažiklių. Idealu rinktis produktus su raminamaisiais komponentais, tokiais kaip pantenolis, alantoinas ar bisabololis. Svarbu naujas priemones testuoti atsargiai, iš pradžių ant mažo plotelio stebint reakciją.

 

Įdomu

 
  • Veido ir kūno odos tipai gali skirtis, pvz., veido gali būti mišri, o kūno – normali arba sausa.
  • Riebi oda lėčiau sensta. Dėl didesnio sebumo kiekio jai būdinga natūrali lubrikacija, padedanti ilgiau išlaikyti elastingumą ir mažinanti raukšlių atsiradimą.
  • Odos būklė keičiasi net per vieną parą. Ryte oda gali būti riebi po nakties regeneracijos, o vakare – jau sausesnė dėl vėjo, saulės ar oro kondicionieriaus. Todėl visada svarbu stebėti ne tik jos tipą, bet ir momentinę būklę.
  • Stresas „perjungia“ odos režimą. Trumpalaikis stresas gali paskatinti riebalų gamybą, o ilgalaikis – išsausinti. Tai susiję su kortizolio svyravimais, kurie tiesiogiai veikia odos liaukų darbą.
  • Mišri oda – dažniausias tipas pasaulyje. Jį turi 40–50 % žmonių. Visgi dauguma jų klaidingai mano, kad jų oda yra arba riebi, arba sausa. Tai lemia netinkamą produktų pasirinkimą ir dažnai – išbalansuotą odos būklę.
  • Lėktuvuose oda tampa iki 40 % sausesnė. Skrydžių metu dėl itin sauso oro kabinoje oda netenka drėgmės greičiau nei bet kur kitur – net riebios odos savininkai po skrydžio gali jausti tempimą.
  • Vyrų oda įprastai storesnė nei moterų, labiau riebaluojasi ir lėčiau sensta. Dėl šių skirtumų vyriškos kosmetikos sudėtis dažnai visai kitokia nei moteriškos.
 

Autorė Jūratė Survilė