Koks gydymas laukia paciento, kuriam diagnozuota širdies vožtuvo yda? Kokios šiuolaikinės technologijos gali ateiti jam į pagalbą? Kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V.Grybo g., Vilniuje, gydytoju širdies chirurgu Aleksejumi Zorinu.

 

Zorinas_smush_web1

Kokie yra šiuolaikiniai medikamentiniai ir chirurginiai gydymo metodai? Ką gydytojai gali pasiūlyti sergantiems širdies vožtuvų ydomis?

   

Visos vožtuvų ydos gydomos atsižvelgiant į ligos sunkumą (progresavimo laipsnį). Diagnozavus vidutinio laipsnio aortos vožtuvo stenozę, rekomenduojamas medikamentinis gydymas. Didelio laipsnio stenozė gydoma chirurginiu būdu. Svarbu, kad operacija atliekama ne vien nustačius didelio laipsnio stenozę, bet kai kartu ligonį vargina ir simptomai.

 

Auksinis operacinio aortos vožtuvo stenozės gydymo standartas yra protezavimas (atvira operacija), kuris pasižymi gerais rezultatais. Tačiau yra žmonių, kurie serga ir kitomis lėtinėmis ligomis. Jiems atvira širdies operacija yra per daug rizikinga. Šiems pacientams rekomenduojamas naujas, mažai invazinis gydymo būdas, kai vožtuvo protezas įkišamas per kateterį, atlikus mažytį pjūvį krūtinės ląstos sienoje ties širdies viršūne, arba per kirkšnies kraujagyslę.

 

Jeigu pacientui nustatytas didelio laipsnio aortos vožtuvo nesandarumas, tačiau varginančių simptomų nėra, siūloma gydyti vaistais. Kai atsiranda simptomų, rekomenduojamas vožtuvo protezavimas (atvira širdies operacija).

 

Mitralinio vožtuvo nesandarumą chirurgiškai gydyti rekomenduojama tada, kai dėl vožtuvo ydos pacientą vargina simptomai. Tačiau šiuolaikinėje medicinos mokslinėje literatūroje jau svarstoma apie mitralinio vožtuvo ydos chirurginį gydymą, kai simptomų dar nėra, kad būtų užkirstas kelias vystytis tolesniems širdies pakitimams. Auksiniu gydymo standartu laikoma mitralinio vožtuvo plastika, t.y. kai vožtuvas paliekamas nuosavas, ne protezuojamas, o pakoreguojamas įvairiomis chirurginėmis technikomis, kurios parenkamos atsižvelgiant į nesandarumo kilmę. Mitralinio vožtuvo nesandarumas gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių:

 
  • vožtuvo žiedo išsiplėtimo;
  • prolapso (prakritimo, kai viena burių (anatominė vožtuvo struktūra) išsiverčia į kairįjį prieširdį);
  • kai nutrūksta viena mitralinio vožtuvo chordų (vožtuvas – tarsi parašiutas, kurio bures laiko chordos, o kai viena jų nutrūksta, burės išsiverčia tarsi skėtis pučiant stipriam vėjui);
  • išsiplėtusio kairiojo skilvelio.
 

Pacientui svarbu suprasti, kad savas vožtuvas, kaip ir savi dantys, visada geriau negu protezas.

 

Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas gydomas minimaliai invaziniu būdu – per kirkšnies kraujagysles įkišamas specialus balionas, kuris praplatina vožtuvą. Jei šis pirmo pasirinkimo būdas netinka, atliekamas protezavimas.

 

Kodėl būtina laiku gydytis, kiek žmonės išgyvena nesigydydami?

 

Negydomos širdies ydos progresuoja ir gali sukelti pavojų gyvybei. Gydytis būtina, nes prognozė neoperuojant reikšmingą aortos vožtuvo nesandarumą ar stenozę yra blogesnė negu pačios operacijos rizika. Atlikta daug tyrimų, kurie parodė, kad paciento, kuriam nustatyta reikšminga aortos vožtuvo stenozė ir krūtinės angina, rizika mirti per 5 metus neatliekant operacijos siekia 50 proc. Jeigu pacientui diagnozuota reikšminga aortos vožtuvo stenozė ir liga pasireiškia sąmonės netekimu, jo išgyvenamumas penkerius metus tėra 30 proc. O jeigu pacientą jau vargina dusulys, jo tikimybė be operacijos išgyventi 5 metus yra vos 20 proc. Antra vertus, mirštamumas dėl chirurginės operacijos yra 1–2,5 proc. Tai dažniau liečia tuos pacientus, kurie yra senyvo amžiaus, serga ir gretutinėmis ligomis bei kuriems nustatyti smarkiai progresavę ir kitų organų, ne tik širdies, pakitimai. Taigi žmogui reikia apsispręsti – sutikti operuotis, nes tuomet jo rizika neišgyventi tėra 1–2,5 proc., arba nesutikti – tada rizika mirti yra gerokai didesnė, siekia 50 proc.

 

Kiek vidutiniškai Lietuvoje atliekama širdies vožtuvų operacijų? Ar galima sakyti, kad po operacijos žmogaus širdis tampa visiškai sveika?

 

Žmogui po operacijos sakome: „Jūsų širdis yra sveikesnė negu buvo prieš operaciją, o dabar labiausiai kenčiate dėl chirurgų sukeltos traumos, tačiau tai laikina.“ Po operacijos ligonis grįžta į visavertį gyvenimą, gali būti aktyvus, sportuoti ar užsiimti kita jam malonia veikla. Tuo tarpu prieš operaciją tai daryti jam trukdė dusulys, skausmas, sutinusios kojos ir kiti širdies ydų sukelti simptomai.

 

Lietuvos klinikose  per metus atliekama apie 200 aortos vožtuvo protezavimo operacijų, apie 100 mitralinio vožtuvo taisymų (plastikos) ir apie 100 mitralinio vožtuvo protezavimų.