Seimui siūlomas patobulintas senjorams skirtas įstatymo projektas

Siekiant kompleksiškai spręsti senjorų problemas, Seimui siūloma priimti praeitoje kadencijoje pradėtą svarstyti patobulintą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą.

Svarbiausias aspektas – socialinė įtrauktis

Naujus pasiūlymus parengusi Seimo socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, kad Lietuva susiduria su demografiniais pokyčiais – daugiau nei 20 % gyventojų yra vyresni nei 65 m., o šis skaičius nuolat didėja. Tai reiškia ne tik augantį socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, bet ir naujas ekonomines, kultūrines, bendruomenines galimybes. Pasak jos, esminė įregistruotų pasiūlymų kryptis – socialinė įtrauktis ir savanorystė. Kaip pastebi parlamentarė, šiuo metu savanoriška veikla dažnai lieka nuošalyje dėl informacijos stokos, senjorams neadaptuotų veiklos formų. Todėl, jos nuomone, būtina sukurti aiškias, prieinamas ir vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytas savanorystės galimybes: „Šiuo metu daugelis vyresnių žmonių jaučiasi atitolę nuo visuomenės. Todėl siūlau aiškiai įtvirtinti savanoriškos veiklos skatinimą kaip vieną iš socialinės įtraukties priemonių.“

Siūlo skatinti sidabrinę ekonomiką  

B. Vėsaitė siūlo plėsti sidabrinę ekonomiką, skatinti vyresnio amžiaus žmonių ekonominį aktyvumą ir įtvirtinti jų nediskriminavimą dėl amžiaus. „Įstatyme sidabrinės ekonomikos nuostata būtina, nes šiuo metu vyresnių žmonių potencialas Lietuvoje nėra deramai išnaudojamas – dalis jų norėtų dirbti, kurti mažus verslus ar teikti paslaugas, tačiau stokoja paskatų, pritaikytų darbo formų“, – sako B. Vėsaitė. Įtvirtinus sidabrinės ekonomikos skatinimą, valstybė, jos teigimu, kryptingai remtų vyresnio amžiaus žmonių ekonominį įsitraukimą, didintų jų finansinį savarankiškumą. Į įstatymą taip pat siūloma įrašyti nuostatą dėl vyresnio amžiaus žmonių teisių apsaugos ir jų nediskriminavimo dėl amžiaus. B. Vėsaitė siūlo keisti visuomenėje vyraujantį požiūrį į senėjimą iš pasyvaus „amžiaus konstatavimo“ į aktyvų ir įgalinantį procesą. „Valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų skatinti požiūrį į senėjimą kaip į natūralų, bet valdomą procesą, užtikrinantį orią ir kokybišką senatvę“, – sako socialdemokratė.

Atsirastų pareiga teikti paslaugas ne tik skaitmeniniais, bet ir alternatyviais būdais

Į įstatymą B. Vėsaitė siūlo įrašyti įpareigojimą institucijoms užtikrinti prieigą prie paslaugų ne tik skaitmeniniais, bet ir alternatyviais būdais. „Tokia nuostata padėtų mažinti socialinę ir skaitmeninę atskirtį, užtikrintų, kad vyresnio amžiaus žmonių teisės būtų įgyvendinamos praktiškai, o ne tik formaliai. Dabartinė situacija rodo, kad daug viešosios informacijos teikiama sudėtingu, specialistams pritaikytu stiliumi arba tik skaitmeninėmis priemonėmis, todėl dalis vyresnių žmonių lieka už visuomeninių procesų ribų“, – pastebi B. Vėsaitė. Be to, paslaugos, prieinamos tik elektroniniu būdu, jos teigimu, sukuria diskriminacinę padėtį tiems, kurie dėl amžiaus ar sveikatos ribojimų negali jomis naudotis. Įstatymo projekte kalbama ir apie būtinybę stiprinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą.

Dėmesys būsto ir transporto pritaikymui

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma vyresnio amžiaus žmonių gyvena senesniuose daugiabučiuose ar individualiuose namuose, B. Vėsaitė siūlo užtikrinti būstų pritaikymą senjorams. Pasak jos, tai užtikrintų senjorams saugesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką, didintų savarankiškumą, mažintų socialinę izoliaciją. Nauja įstatymine iniciatyva taip pat siūloma spręsti transporto prieinamumo problemą. „Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad transporto paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms būtų prieinamos ne tik formaliai, bet ir realiai, atsižvelgiant į jų skaitmeninius įgūdžius, gyvenamąją vietą, judumo galimybes“, – sako B. Vėsaitė. Vis daugiau paslaugų persikeliant į elektroninę erdvę, ji siūlo įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad bilietai ir transporto paslaugos turi būti prieinami alternatyviomis, ne vien skaitmeninėmis priemonėmis. Taip pat siūloma plėtoti specializuoto transporto paslaugas riboto judumo asmenims. Jos nuomone, ši priemonė ne tik užtikrintų orų judėjimą, bet ir padėtų išlaikyti socialinius ryšius, mažintų vyresnių žmonių atskirtį.

Autorė Eglė Stratkauskaitė