Pirmieji kūdikio metai – svarbus ir atsakomybių kupinas etapas tėvams. Viena svarbiausių jų pareigų – pasirūpinti mažylio gerove ir užtikrinti, kad gautų visus reikalingus sveikatos patikrinimus. Kokie svarbiausi?

 

Naujagimio patikraPediatrician,Doctor,Examines,Baby,Boy,With,Stethoscope,Checking,Heart,Beat.

 

Pirmoji naujagimio pažintis su gydytojais ir jų atliekamomis procedūromis įvyksta dar gimdymo namuose. Čia vos gimęs mažylis apžiūrimas ir įvertinamas pagal APGAR skalę, atliekama visuotinė naujagimių patikra: fizinės būklės patikrinimas, vertinamas mažylio širdies ritmas, kvėpavimas, raumenų tonusas, reakcija į stimuliavimą, odos spalva. Patikra vykdoma dėl kritinių širdies ydų, klausos sutrikimo, įgimtų akių ligų. Tiriama dėl paveldimų medžiagų apykaitos ligų bei endokrinologinių ligų – imamas kraujas iš kūdikio kulniuko ir siunčiamas ištirti į Visuotinio naujagimių tikrinimo laboratoriją Vilniuje. Ši programa ypač svarbi, nes anksti diagnozavus įgimtas ligas galima užkirsti kelią jų progresavimui ir komplikacijoms. Patikra atliekama visiems naujagimiams, nebent tėvai jos atsisako. Jeigu gaunami rezultatai atitinka normos ribas, tėvai apie tai nėra informuojami. Pranešama tik apie teigiamus tyrimų rezultatus. Tokius gavus mažyliui atliekami išsamesni sveikatos tyrimai, leidžiantys patvirtinti arba atmesti diagnozę.

 

Prisirašymas ir vizitai pas šeimos gydytoją

 

Grįžus su naujagimiu į namus, svarbu nedelsiant pasirinkti gydymo įstaigą ir joje prirašyti naująjį šeimos narį pas šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Galima rinktis bet kurią gydymo įstaigą ir specialistą, bet patogiausia netoli namų, nes pirmaisiais gyvenimo metais čia lankytis teks dažnai. Prisirašymas pas pasirinktą gydytoją gali vykti įvairiai, priklauso nuo konkrečios įstaigos taisyklių. Vienur viską galima sutvarkyti internetu ar skambučiu, kitur būtina apsilankyti gyvai ir užpildyti prašymus. Prašymą dėl naujagimio registracijos pasirašyti turi vienas iš tėvų. Nežinant, pas kurį konkrečiai gydytoją norima lankytis, jį gali priskirti gydymo įstaiga. Kartais nutinka taip, kad pasirinktas specialistas jau turi didelį pacientų skaičių ir daugiau priimti nebegali, tuomet teks rinktis kitą. Su Ligonių kasomis sutartį sudariusios gydymo įstaigos visas reikiamas gydymo paslaugas teikia nemokamai, o primokėti tenka savo noru pasirinkus brangesnes paslaugas.

 

Prisiregistravus pas šeimos / vaikų gydytoją, jis turėtų per tris dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro aplankyti naujagimį namuose (nebent sutariama, kad patys atvešite į gydymo įstaigą). Šio vizito metu užvedama asmens sveikatos istorija, skiepų pasas, atliekama fizinė apžiūra, atsakoma į tėvams kylančius klausimus dėl mažylio priežiūros, higienos, maitinimo, sveikatos. Vėlesnės mažylio apžiūros (įprastai sveikam kūdikiui iki metukų jos vyksta kartą per mėnesį) atliekamos pasirinktoje gydymo įstaigoje. Jų metu kūdikis apžiūrimas, pasveriamas, matuojamas jo ūgis, galvos apimtis, vertinama raida, atliekamas profilaktinis skiepijimas, prireikus rašomi siuntimai pas specialistus. Medicininės procedūros, pvz., skiepai, nėra privalomos, tėvai jų gali atsisakyti, visgi labai rekomenduojamos.

 

Rekomenduojami skiepai

 

Lietuvoje privalomų skiepų nėra, tačiau valstybės biudžeto lėšomis vaikai gali gauti grupę nemokamų rekomenduojamų skiepų. Kuo ir kada turėtų būti skiepijami mažieji, galima pasitikrinti Profilaktiniame skiepijimų kalendoriuje.

 

Per pirmuosius gyvenimo metus priklauso šie nemokami skiepai:

 
  • Per 24 val. nuo gimimo – nuo hepatito B.
  • 2–3 gyvenimo parą – tuberkuliozės (BCG) vakcina.
  • 1 mėn. amžiaus – nuo hepatito B (antroji dozė).
  • 2 mėn. – nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (pirmoji dozė) ir pneumokokinės infekcijos (pirmoji dozė).
  • 3 mėn. – nuo B tipo meningokokinės infekcijos (pirmoji dozė).
  • 4 mėn. – nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (antroji dozė) ir pneumokokinės infekcijos (antroji dozė).
  • 5 mėn. – nuo B tipo meningokokinės infekcijos (antroji dozė).
  • 6 mėn. – nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (trečioji dozė) ir hepatito B (trečioji dozė).
  • 12–15 mėn. – nuo pneumokokinės infekcijos (trečioji dozė), gali būti skiepijama kartu su tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (pirmąja doze).

 

Kraujo ir šlapimo tyrimai

 

Jie atliekami bet kada, jeigu gydytojas įtaria infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą. Sveikam mažyliui pirmą kartą profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus siūloma sulaukus 4–6 mėn. Tuo metu išsenka dar būnant mamos įsčiose sukauptos geležies atsargos, todėl svarbu patikrinti, ar jos kūdikiui netrūksta, ar negresia anemija. Profilaktinį šlapimo tyrimą mažyliui patartina atlikti iki pirmojo gimtadienio. Vėliau tiek kraujo, tiek šlapimo tyrimai sveikam vaikui profilaktiškai atliekami kartą per metus.

 

Specialistų konsultacijos

 

Pas specialistus mažyliai įprastai siunčiami, jei šeimos gydytojas pastebėjo tam tikrą patologiją. Pas kai kuriuos profilaktiškai siunčiami ir visiškai sveiki vaikai. Dažniausiai su kūdikiu tenka apsilankyti pas:

 

Ortopedą traumatologą. Pas šį specialistą siunčiami visi mažyliai pasitikrinti dėl klubų displazijos. Tai atlikti reikėtų iki 3 mėn. Profilaktinės apžiūros metu tikrinamas šlaunų atitraukimas ir šlaunų bei sėdmenų raukšlių simetriškumas. Idealiu atveju papildomai atliekama klubų sąnarių echoskopija, leidžianti tiksliau įvertinti mažylio būklę. Klubų displazija diagnozuojama 2–3 kūdikiams iš 100, mergaitėms dažniau nei berniukams. Ankstyva diagnozė labai svarbi, mat leidžia vos per 8–16 savaičių išspręsti problemą gydant Freiko pagalvėle. Sudėtingesniu atveju gali prireikti chirurginio gydymo.

 

Kardiologą. Net 77–99 % vaikų išgirstamas širdies ūžesys. Būtent dėl jo dažniausiai tenka apsilankyti pas vaikų kardiologą. Laimei, tik mažiau nei 1 % visų atvejų susiję su sunkiomis širdies ligomis ar patologijomis. Kūdikiams paprastai fiksuojami vadinamieji funkciniai širdies ūžesiai, atsirandantys dėl normalių anatominių ypatumų ir nesusiję su širdies ydomis. Tokie ūžesiai kūdikiui augant išnyksta savaime, rekomenduojamas tik profilaktinis stebėjimas.

 

Neurologą. Įprastai pas šį specialistą siunčiami neišnešioti gimę kūdikiai, taip pat tie, kurių raida atsilieka. Dažniausiai lėtesnis mažylio vystymasis – tiesiog natūralus individualus reiškinys, nesusijęs su rimtomis neurologinėmis ligomis, bet atsarga gėdos tikrai nedaro. Ankstyva diagnostika leidžia pritaikyti sėkmingiausius gydymo metodus.

 

Oftalmologą. Pas jį rekomenduojama apsilankyti kartą iki metukų, geriausia mažyliui sulaukus 8–10 mėn. Tokiame amžiuje objektyviai įvertinti regos neįmanoma, bet oftalmologas stebi mažylio akių judesius, vertina akių refrakciją, akių dugno būklę. Jeigu mažylio akytės sveikos, kitas vizitas pas akių ligų gydytoją turėtų būti prieš ruošiantis į mokyklą, vaikui sulaukus 5–6 m.

 

Autorė Jūratė Survilė