Vaikas naktį šlapinasi į lovą. Kada tai tampa problema?

Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas (enurezė) – dažnas iššūkis. Statistika atskleidžia, kad apie 15 % penkiamečių vis dar susiduria su šiuo reiškiniu, o iki 10-ojo gimtadienio jis išlieka maždaug 5 % vaikų. Neretai girdime, kad tai tiesiog blogas įprotis ar net tinginystės apraiška. Kaip yra iš tiesų ir kada naktinį šlapinimąsi į lovą jau galima laikyti problema?

Iki kada normalu?

Enurezė yra šlapimo nelaikymas ir nevalingas šlapinimasis. Ji gali būti dieninė ir naktinė. Dieninė – kai vaikas nevalingai šlapinasi dieną, o naktinė – kai nevalingai šlapinasi miegodamas. Kalbant apie šį variantą, tai laikoma problema vaikams nuo 5-erių, nes iki to laiko šlapimo pūslės kontrolė dar vystosi. Naktinė enurezė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė yra tokia, kai vaikas niekada ilgai neišbuvo sausas naktimis. Tai dažniausiai susiję su lėtesniu šlapimo pūslės brendimu ar genetiniais veiksniais. Antrinė – kai vaikas, kuris bent pusmetį buvo sausas naktimis, vėl pradeda šlapintis į lovą. Tai susiję su stresu, infekcijomis ar kitomis medicininėmis ar psichologinėmis problemomis.

Daugiau nei įprotis

Dažnai tėvai, kurių vaikas nevalingai naktimis šlapinasi į lovą, jaučia kaltę, kad negeba išmokyti atžalos elementaraus įpročio. Visgi svarbu žinoti, kad už šios problemos gali slypėti pačios įvairiausios priežastys, kurių ne visas galima pakeisti. Tai, kad vaikas prisišlapina miegodamas, nėra jo kaltė ar tinginystės apraiška!

Genetiniai veiksniai. Moksliniai tyrimai rodo, kad naktinis šlapimo nelaikymas gali būti paveldėtas. Jei vienas iš tėvų sirgo enureze vaikystėje, tikimybė, kad atžala patirs tą pačią problemą, siekia apie 44 %. Jei abu tėvai turėjo enurezę, ši tikimybė išauga iki 77 %. Mokslininkai nustatė tam tikras chromosomas (pvz., 12q, 13q, 22q), kurios susijusios su naktiniu šlapimo nelaikymu. Tai rodo, kad šis reiškinys gali būti susijęs su paveldimu šlapimo pūslės jautrumu ar hormonų reguliacija.

Nevisiškai subrendusi šlapimo pūslė. Kai kuriems vaikams šlapimo pūslė vystosi lėčiau nei įprasta, todėl negeba išlaikyti tam tikro šlapimo kiekio per visą naktį. Gali būti, kad šlapimo pūslės talpa tiesiog maža arba jos raumenų tonusas silpnas. Kitu atveju kaltininkė – hiperaktyvi šlapimo pūslė, sukelianti nevalingus raumenų susitraukimus, lemiančius šlapimo ištekėjimą.

Hormonų disbalansas. Šlapimo gamybą organizme reguliuoja vazopresinas (antidiurezinis hormonas, ADH). Įprastai naktį jo lygis padidėja, todėl šlapimo gaminama mažiau. Tačiau kai kurių vaikų organizmas neišskiria normaliai šio hormono, todėl jų inkstai ir naktį gamina tiek pat šlapimo, kiek dieną.

Neurologiniai veiksniai. Kai kurie vaikai miega labai giliai ir neprabunda, kai šlapimo pūslė pilna. Tai gali būti dėl lėtesnio centrinės nervų sistemos brendimo arba sutrikusio organizmo gebėjimo priimti signalus iš šlapimo pūslės. Tyrimų duomenimis, dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD) sergantys vaikai dažniau susiduria su naktine enureze. Manoma, kad tai susiję su smegenų impulsų perdavimo mechanizmų skirtumais.

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI). Vaikai, sergantys šlapimo takų infekcijomis, dažnai patiria dažną ir skausmingą šlapinimąsi. ŠTI – viena iš galimų priežasčių, kodėl anksčiau naktimis sausi išbūdavę vaikai pradeda vėl šlapintis į lovą.

Vidurių užkietėjimas. Tyrimai rodo, kad 30–50 % vaikų, sergančių enureze, būdingas lėtinis vidurių užkietėjimas. Tai lemia žarnyno spaudimą į šlapimo pūslę, sukeliantį nekontroliuojamus šlapimo nelaikymo epizodus.

Psichologiniai veiksniai. Enurezė dažniausiai nėra psichologinės problemos pasekmė, tačiau stresas ir emociniai veiksniai turi įtakos. Pastebėta, kad problema vaikams dažnai pasireiškia po tėvų skyrybų, mokykloje patirto streso, šeimoje atsiradus naujagimiui, persikėlus gyventi į naują vietą, išgyvenant netektį.

Diagnozės patvirtinimas

Tėvai dažnai susiduria su dilema – kreiptis į gydytoją ar laukti, kol problema išsispręs savaime? Jeigu vaikas yra vyresnis nei 5 m., dėl nevalingo naktinio šlapinimosi patartina konsultuotis su gydytoju. Jis įvertins, kada problema prasidėjo, kokie veiksniai su tuo susiję, įvertins šlapimo pūslės ir šlapimo takų būklę, ar nėra infekcijos, pakitimų, paskirs šlapimo ir ultragarsinį tyrimus. Visa tai leidžia patikrinti, ar naktinė enurezė nėra susijusi su sveikatos problemomis. Laiku kreipęsi į gydytojus ne tik jausitės ramiau, bet ir išvengsite galimų komplikacijų.

Kaip gydoma?

Naktinės enurezės sprendimas priklauso nuo to, kokios priežastys ją sukelia. Jeigu tą lemia sveikatos sutrikimas, pirmiausia gydomas jis, tuomet nevalingas naktinis šlapinimasis išnyksta pavykus išgydyti / suvaldyti diagnozuotą ligą.

Neradus sveikatos problemų, rekomenduojama vakarais riboti skysčių vartojimą (dieną kaip tik skatinti gerti daugiau, kad šlapimo pūslė treniruotųsi išlaikyti didesnį kiekį šlapimo), prieš miegą būtinai apsilankyti tualete. Kai kurie specialistai netgi pataria naktimis nusistatyti žadintuvą, kad prikeltų vaiką nueiti į tualetą. Sukurti specialūs drėgmės aliarmai, padedantys suformuoti šlapinimosi refleksą. Toks prietaisas turi prie vaiko kelnaičių tvirtinamą įklotą – kai naktį mažasis pradeda šlapintis, treniruoklis ima skleisti garsą arba vibraciją, taip pažadindamas ir paskatindamas nueiti į tualetą. Tokiu būdu pamažu susiformuoja refleksas, leidžiantis vaikui miegant pajusti, kada laikas šlapintis. Tyrimai rodo, kad šis metodas veiksmingas apie 70 % atvejų. Visiškai pašalinti enurezę prireikia apie trijų mėnesių, bet pirmieji rezultatai matomi maždaug po kelių savaičių.

Jeigu jokie kiti metodai neveikia, skiriami vaistai, kurie sumažina šlapimo gamybą naktį arba slopina šlapimo pūslės hiperaktyvumą. Gydymas vaistais yra efektyvus (padeda 60–70 % atvejų). Tačiau gali pasireikšti šalutinių poveikių, o nutraukus vaisto vartojimą enurezė neretai atsinaujina.

Jei naktinė enurezė susijusi ne su fiziologiniais, o su psichologiniais veiksniais, be abejonės, verta apsilankyti pas psichologą – jis padės atrasti su tuo susijusias emocines problemas ir suteiks tinkamiausių įrankių joms spręsti.

Autorė Jūratė Survilė