Kova su gerklės skausmu, kosuliu, varvančia nosimi ir karščiavimu – šaltojo sezono „dovana“. Statistika rodo, kad sirgti peršalimu 2–4 kartus per metus yra normalu. O kur dar nuolat šiuo metu grėsmę keliantis gripas… Ir lyg to būtų maža, susirgus prasta savijauta gana greitai pakenkia išvaizdai. Ką daryti, kad pavyktų kuo greičiau atsigauti?

 

grozis

Drėkinti odą

 

Dėl sauso patalpų oro, nuolatinio nosies pūtimo, rankų plovimo, įvairių vaistų, džiovinančių gleivines, dirgsta, sausėja ir skilinėja oda. Dėl ligos išsausėjusi oda ne tik sukelia diskomfortą, bet ir tampa skausminga. Be to, atvaizdas veidrodyje atrodo papilkėjęs ir niūrus.

 

Drėkinti odą – vienas efektyviausių būdų, padedančių jai kuo greičiau atsigauti. Drėkinti odą reikia visapusiškai.

 

  • Drėkinamasis kremas. Sergant vis tiek būtina kasdien prižiūrėti odą. Tačiau jeigu atsikelti iš lovos, atrodo, neįmanoma, reikėtų bent jau nuplauti vandeniu ir patepti drėkinamuoju kremu.

 

  • Gydomosios priemonės. Prie jų priskiriami įvairūs tepalai ir kremai, kurie sukurti specialiai įtrūkimams ir sudirgimams gydyti. Jie puikiai tinka kūno dalims, kurios nuo peršalimo virusų kenčia labiausiai, pavyzdžiui, nosis. Šios priemonės ir drėkina, ir švelnina odą.

 

  • Drėkintuvas. Tai būtinas prietaisas kovojant su sausu patalpų oru, nes jis sergant dar labiau neigiamai veikia odą. Jeigu jo namie nėra, ant radiatoriaus reikėtų uždėti drėgną rankšluostį.

 

  • Kaukė. Geriausiai rinktis drėkinamąją. Tiesa, kaukė gali būti gelinė, vėsinti. Tai padės numalšinti uždegimą ir sudirgimą.

 

  • Pertrauka nuo retinoidų. Jei įprastai naudojamos priemonės su retinoidais, jas kelioms dienoms reikėtų pamiršti. Tai padės išvengti didesnio sudirgimo.

 

Odai skaistumą ir gyvybingumą sparčiau grąžins ir tos priemonės, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties ir vitamino C. Pastarojo, kai kurių specialistų nuomone, turėtų būti bent 20 %. Antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais ir skatina naujų, sveikų ląstelių augimą, o hialurono rūgštis mažina raukšleles ir po ligos išryškėjusios senėjimo požymius.

 

Prižiūrėti paakius

 

Čiaudulys, užsikimšę sinusai ir bemiegės naktys – pagrindiniai veiksniai, dėl kurių gali patinti paakiai. Šalti kompresai ir vėsinamosios kaukės dažnai gana greitai padeda atsikratyti šio ligos padarinių. Vėsa siaurina kraujagysles, todėl patinimas atslūgsta. Be to, tai ramina akis, t. y. mažina paraudimą, sausumą ir dirglumą. Norint pasiekti šį rezultatą, reikia naudoti paakių kremą su kofeinu. Kai kurie specialistai šią priemonę prieš naudojimą rekomenduoja palaikyti šaldytuve. Atšaldyta teiks malonaus gaivumo, nuslopins nuovargį ir grąžins akims gyvybę.

 

Dezinfekuojamasis skystis

 

Peršalimo ligų sezono metu ir sergant rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas. Kartais rankos plaunamos specialiu dezinfekuojamuoju skysčiu, ypač kai siekiama išvengti mikrobų plitimo rizikos. Jis iš tiesų užkerta kelią virusams, tačiau iš rankų pašalina visą drėgmę. Dėl to oda gali labai išsausėti, netgi įtrūkti. Be to, neretai kenčia nagai ir jų odelės. Norint to išvengti, reikia atidžiau rinktis šios rūšies priemonę. Svarbiausia – vengti alkoholio pagrindu pagamintų dezinfekuojamųjų skysčių. Visgi geriau rinktis drėkinamąjį muilą ir dezinfekuojamąjį losjoną – šios priemonės apsaugos rankas.

 

Naudinga žinoti, kad su mikrobais kovoja ne tik tokie specialūs dezinfekantai, bet ir natūralios priemonės, pavyzdžiui, eterinis arbatmedžių aliejus. Todėl prausikliai, kurių sudėtyje jo yra, turi antibakterinių ir antiseptinių savybių.

 

Tinkamai maskuoti

 

Kartais reikia daugiau laiko, kad ligos užgožtas grožis grįžtų. Visgi tai nėra pasiteisinimas, dėl kurio galima praleisti darbą. Todėl dažna dailiosios lyties atstovė griebiasi makiažo gudrybių.

 

Pirmas žingsnis – pasirinkti tinkamą maskuoklį. Patamsėję paakiai ir raudoni odos ploteliai aplink nosį įprastai kelia daugiausiai problemų ir išduoda, kad liga dar nepasitraukė. Kaip juos slėpti? Verta įsidėmėti, kad įprasta maskuojamoji priemonė gali nepadėti. Tačiau geltonas maskuojamasis pieštukas puikiai tiks patamsėjusiems, netgi violetinį atspalvį įgavusiems paakiams, o žalias naikina raudonas dėmeles. Kone kiekvienoje kosmetikos priemonių parduotuvėje galima rasti nedidelį visų spalvų maskuoklių rinkinį.

 

Rožinis spindesys

 

Blyški oda – dar vienas kamavusio peršalimo ženklas. Dažna dailiosios lyties atstovė blyškią odą mėgina pagyvinti skaistalais. Deja, neretai ligos išvargintą odą nemaloniai tempia, ji sausėja, todėl jau po kelių valandų rožiniai skaistalai gali virsti rožinėmis pleiskanomis. Tokia situacija tikrai sugadins nuotaiką. Be to, net ir nedidelis jų kiekis gali pernelyg kontrastuoti su išbalusia oda. Todėl specialistai pataria juos padėti į šalį, kol odos pusiausvyra taps normali. Verčiau rinktis odos atspalvį vienodinantį drėkinamąjį kremą, tarkime, BB kremą. Jis ne tik sulygina atspalvį, bet ir švelniai maskuoja.

 

Ligai atsparus makiažas

 

Savijautai pagerėjus sloga, čiaudulys ir lengvai ašarojančios akys gali varginti ir ilgiau. Nors į darbą ar kitas viešas erdves reikėtų eiti tik visiškai pasveikus, kartais aplinkybės verčia šioms taisyklėms nusižengti. Tad tokiu atveju dažnai naudojamas visas turimas makiažo priemonių arsenalas. Deja, jis gali būti ir per mažas. Patamsėję meškėno paakiai ir raudona Rudolfo nosis dar nieko tokio, bet nubėgęs tušas, ar akių šešėliai – kur kas prasčiau. Todėl reikėtų įsidėmėti, kad dėl peršalimo makiažas išsilaiko trumpiau. Norint to išvengti, vertėtų rinktis vandeniui atsparias priemones ir nepamiršti makiažo dulksnos.

 

Nepamiršti lūpų

 

Lūpos, kaip ir veido oda, gali išsausėti ir suskirsti. Dėl to galima kaltinti slogą ir priverstinį kvėpavimą per burną. Lūpose nėra riebalinių liaukų, todėl drėgmės pusiausvyros jos negali atstatyti pačios. Jeigu lūpos dar ir nuolat laižomos (to griežtai nereikėtų daryti!), tikintis, kad tai padės joms atsigauti, žala padidėja. Susirgus lūpas būtina tepti maitinamuoju ir drėkinamuoju balzamais. Jeigu šis žingsnis buvo praleistas, o lūpos išsausėjo ir sutrūkinėjo, reikėtų jas švelniai padrėkinti vandeniu, nuvalyti rankšluosčiu ir gausiai patepti balzamu. Tai padarius oda suminkštės, sumažės dirglumas, įtrūkimai gis sparčiau.

 

Vandens nauda

 

Apie vandenį visada kalbama labai daug. Ne išimtis ir stengiantis susigrąžinti grožį po ligos. Apskritai didesnis suvartojamas skysčių kiekis gali padėti greičiau pasveikti. Mat kai žmogus serga, jo kūnas naudoja nemažai vandens, nes siekia atsikratyti bakterijų ir virusų. Tokiu būdu šalinami ir toksinai. Palaikyti skysčių pusiausvyrą yra labai svarbu gerai savijautai. Be to, jis gražina odą. Kuo labiau oda sausėja, tuo labiau ryškėja smulkios raukšlelės, pigmentinės dėmės ir paraudimai. Todėl tiek sergant, tiek pasveikus būtina gerti užtektinai vandens. Tinka ir karštos arbatos, sultiniai, sriubos. Šie skysčiai taip pat malšina skaudančią gerklę ir, pasak kai kurių specialistų, kovoja su virusais.

 

Ką dėti į lėkštę?

 

Susirgus neretai kyla pagunda valgyti ne itin sveiką maistą. Visgi geriausias būdas greičiau pasveikti, susigrąžinti jėgas ir grožį – maisto produktus rinktis protingai. Net ir peršalus organizmas dirba gana intensyviai, kad visos jo sistemos veiktų nepriekaištingai. Ligos metu maistinių medžiagų atsargos gerokai sumažėja, todėl nereikėtų stebėtis spindesį praradusia oda ar patamsėjusiais paakiais. Ką daryti, kad kūnas atsigautų, savijauta pagerėtų ir viskas grįžtų į ankstesnes vėžias? Mitybos specialistai turi viena atsakymą – atidžiau sudaryti savo valgiaraštį.

 

Probiotikai

 

Būtini gerosioms žarnyno bakterijoms. Jeigu gydytojas paskyrė antibiotikų kursą, gali sutrikti virškinimo sistema. Įprastai tai pasireiškia viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar pilvo pūtimu. Antibiotikai ir kai kurie kiti vaistai nelabai naudingi žarnyno bakterijoms. O jos išties lengvina virškinimą ir užkerta kelią blogų bakterijų dauginimuisi.

 

Apie 80 % imuninių ląstelių yra žarnyne. Todėl svarbu įsitikinti, kad gerosios bakterijos po ligos atsinaujino. Lengviausia tai padaryti vartojant probiotikų. Probiotikai – sveikos bakterijos, kurių yra kai kuriuose produktuose, daugiausiai – natūraliame jogurte.

 

Baltymai

 

Organizmas naudoja baltymus audiniams kurti ir taisyti. Jie taip pat naudojami fermentams, hormonams ir kitoms cheminėms kūno medžiagoms daryti. Baltymai – svarbi kaulų, raumenų, kremzlių, odos ir kraujo sudedamoji dalis. Dėl šios priežasties reikėtų valgyti maistą, kuriame yra užtektinai baltymų. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos darbuotojai rekomenduoja kasdien su maistu jų gauti ne mažiau kaip 46–56 g. Tačiau persirgus gali prireikti ir daugiau. Šio mikroelemento yra liesoje mėsoje, špinatuose, paukštienoje, žuvyje, pupelėse, kiaušiniuose, sojų varškėje, riešutuose ir sėklose.

 

Vitaminas C

 

Tai gyvybiškai svarbus antioksidantas, padedantis ląstelėms atsigauti. Šis vandenyje tirpus vitaminas (dar vadinamas askorbo rūgštimi) stimuliuoja baltuosius kraujo kūnelius. Pastarieji užpuola ir sunaikina visus įsibrovusius patogenus. Šio vitamino gausu papajose, saldžiosiose paprikose, brokoliuose, braškėse ir kiviuose.

 

Streso kontrolė

 

Stresas veikia įvairiai. Tačiau sergant jis kelia didelę grėsmę, nes silpnina imuninę sistemą. Todėl prasčiau sveikstama, ilgėja atsigavimo laikas ir didėja atkryčio rizika. Be abejo, stresas kenkia ir grožiui. Todėl labai svarbu išmokti jį suvaldyti. Tai padarius pagerės psichinė sveikata ir sustiprės motyvacija saugoti save ir rūpintis savijauta bei išvaizda. Kuo anksčiau išmokstama susidoroti su įtampa, tuo sėkmingiau su ja susitvarkoma kitose situacijose. Streso lygio mažinimo strategijos apima raminančią veiklą, pavyzdžiui, pasivaikščiojimus ar malonius pomėgius, kvėpavimą atliekant jogos pratimus ir pan.

 

Nauja pradžia sporte

 

Dažnai moteriai po peršalimo stinga energijos. Tai normali būsena, ji užklumpa, nes liga ir sveikimas atima nemažai jėgų. Žinoma, savo vaidmenį atlieka ir pakitusi mityba bei mažesnis fizinis aktyvumas. Jeigu prieš susirgdamas žmogus sportavo, pasveikus jam energijos gali trūkti gali dar labiau. Specialistai nerekomenduoja skubėti atlikti mėgstamų treniruočių ar grįžti į sporto salę tik todėl, kad nukrito temperatūra ar jaučiamasi geriau. Žinoma, reguliarumas yra visada gerai. Tačiau po ligos bent kurį laiką derėtų save vertinti kaip naujoką sporto srityje. Ši taisyklė apsaugos nuo didelės apkrovos, todėl jėgos grįš greičiau. Persirgus treniruotės turėtų būti mažiau intensyvios, trumpesnės, su pertraukėlėmis. Nereikia skubėti ir savęs spausti. Per pora savaičių raumenys tikrai nesubliukš, o celiulitas neišryškės.

 

Įdomu

 

  • Lūpos – vienas jautriausių žmogaus organų. Jose yra daugiau nei milijonas nervų galūnėlių, tačiau jos neturi apsauginės membranos.
  • Lūpos neturi riebalų ir prakaito liaukų. Tai dar viena priežastis, kodėl jos sausėja sparčiau nei kitų sričių oda.
  • Akių raumenys greičiausi. Vienas mirksnis trunka apie trečdalį sekundės.
  • Apskaičiuota, kad per minutę sumirksima vidutiniškai 17, o per metus – 5,2 mln. kartų.
  • Odoje yra maždaug 17,7 km kraujagyslių tinklas. Jis visas odos ląsteles aprūpina maisto medžiagomis ir deguonimi.
  • Negyvos žmonių odos ląstelės sudaro apie 1 mlrd. tonų dulkių Žemės atmosferoje.
  • Ant odos galima aptikti daugiau nei 1000 skirtingų bakterijų.
  • Odoje yra 5 skirtingų tipų receptorių. Jie atsakingi už reagavimą į prisilietimus ir skausmą.
  • Kūdikiams įprastai reikia 6 mėn., kad susiformuotų nuolatinė jų odos spalva.
  • Jeigu neįprastai karšta, prakaito liaukos per dieną gali išskirti apie 10 l prakaito.
  • JAV kasmet dėl peršalimo praleidžiama daugiau nei 60 mln. dienų mokykloje ir daugiau nei 50 mln. dienų darbe. Visa tai valstybei kainuoja apie 25 mlrd. JAV dolerių.
  • Vaikai per metus peršalimo ligomis serga 6–10 kartų.
  • Pavienis peršalimo virusas per dieną gali susilaukti 16 mln. palikuonių.
  • Rinovirusų serotipų yra apie 100. Toks skaičius apsunkina vakcinos sukūrimą.
  • Atsičiaudėjus vieną kartą ore pasklinda per 100 tūkst. mikrobų.
  • Vitaminas C negydo peršalimo. Tačiau manoma, kad vartojant jo bent 0,2 g kasdien peršalimo trukmė gali sumažėti 1–2 dienomis.
  • Teigiama, kad porose nešvarumai ir riebalai gali išlikti iki 20 m.

 

Specialistės komentaras

Vita Graliauskienė, kosmetologė

 

Ligos palieka pėdsaką veide. Kaip kovoti su patamsėjusiais paakiais, kad šie sparčiau atsigautų?

 

Ligos visuomet išbalansuoja kūną. Ir visa tai greičiausiai pasimato veide, ypač paakių srityje. Jie patamsėja, išsausėja, pagilėja raukšlelės. Padėti šiuo atveju gali visos įmanomos ir žinomos priemonės: specialūs kremai, serumai, kaukės, šiai sričiai skirti pleistrai.

 

Yra klienčių, kurios teiraujasi, ar paakiams reikia atskiro kremo, ar netinka veido. Galiu atsakyti – tikrai ne. Kremo paakiams konsistencija skiriasi nuo priemonės, kuria tepama veido oda. Paakiam skirtas įprastai yra lengvesnis, gelinis. Oda aplink akis plonesnė, švelnesnė, jautresnė, beveik neturi riebalinio sluoksnio. Todėl jai ir reikia specifinės priemonės.

 

Sparčiau atsigauti, žinoma, padeda ir geras miegas bei grynas oras. Teigiamai paakius veikia ir lengvas masažas – jį galima atlikti pirštų galiukais švelniais tapšnojant paakius. Puikiai tinka ir naminės, pavyzdžiui, žaliosios ar juodosios arbatos kompresai (juos reikėtų laikyti 10–15 min.). Arbatose esantis kofeinas sutraukia kraujagysles, todėl jos tampa mažiau pastebimos, nyksta patamsėjimas, tinimas. Jei šaldytuve yra agurko, ant vokų galima uždėti kelis jo griežinėlius.

 

Nosis kenčia nuo slogos. Kaip ja pasirūpinti, kai sergama ir po ligos?

 

Kai užklumpa sloga, išvengti odos sudirgimo beveik neįmanoma. Bet tikrai galima jį sumažinti. Todėl pirmiausia rekomenduočiau naudoti švelnias servetėles ir stengtis kuo mažiau trinti nosį. Mat sloguojant oda aplink nosį ir parausta, sausėja, dirgsta, netgi gali atsirasti mažų įtrūkimų, kuriuos ima perštėti.

 

Nosies priežiūrai sirgimo laikotarpiu tinka priemonės, įprastai naudojamos žiemą, tarkime, riebesnis kremas, kuris maitina, ramina. Specialių priemonių galima pasidairyti ir vaistinėse. Jų sudėtyje yra cinko, kalcio, vitaminų A ir E. Šios medžiagos mažina sudirgimą, atnaujina odą ir ją ramina.

 

Jei nė vienos išvardytos priemonės po ranka nėra, galima išbandyti alyvuogių aliejų. Jis daro priešuždegiminį, antibakterinį poveikį.