Įprotis kiekvieną rytą lipti ant svarstyklių atskleidžia susirūpinimą svoriu ir perdėtą baimę papilnėti. Tai turi mažai ką bendro su sveikata. Specialistai paaiškina, kas lemia nedidelius svorio svyravimus, ir kaip sukurti draugišką santykį su kūnu.

 

Menopause,,Weight,Gain.,Concerned,Woman,Standing,On,Floor,Scales,At

„Kelerius metus nesukau galvos dėl svorio – kai svarstyklės, laikytos vonioje nuo mokyklos laikų, sugedo ir išmečiau jas į šiukšlių dėžę. Man buvo 23-eri. Pagaliau jaučiausi patogiai savo kūne. Tačiau taip buvo ne visada. Nuo paauglystės domėjausi svoriu, buvau apsėsta svarstyklių rodmenų. Skaičiukai, pamatyti ryte, lėmė ne tik tos dienos nuotaiką, bet ir savivertę. Taigi, atsikračiusi priklausomybės nuo svėrimosi ir kontrolės, priėmiau laisvę išskėstomis rankomis. Per dvejus metus be svarstyklių išmokau geriau rūpintis kūnu. Ėmiau vartoti mažiau alkoholio, valgyti daugiau daržovių, lankyti jogos užsiėmimus ir daugiau laiko būti gryname ore. Jaučiausi sveikesnė nei bet kada anksčiau. Tačiau galvoje nuolat nešiojausi spėjimą, koks galėtų būti mano preliminarus svoris. Manau, daugelis moterų žino tą lemtingą skaičių – apytikrį kilogramų kiekį, kuris priimtinas tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Vieną dieną nuėjusi pas šeimos gydytoją pasitarti dėl sezoninės alergijos susidūriau akis į akį su svarstyklėmis. Atėjo akimirka pasisverti. Tikėjausi išvysti skaičius, kurie sukosi mano galvoje ramindami sąžinę, tačiau tai, ką pamačiau, privertė supanikuoti. Mano realus svoris buvo dviem kilogramais didesnis už maksimalų skaičių, kurį įsivaizdavau ir laikiau norma. Protas guodė, kad tai neturi reikšmės. Jaučiausi gerai ir atrodžiau sau graži. Vis dėlto tiesa sujaukė ramybę ir nuliūdino. Sukirbėjo mintis nusipirkti svarstykles ir pritaikyti sau kokią nors dietą, išpopuliarintą socialiniuose tinkluose.“

 

Simona

 

Idealus diapazonas

 

Pasak amerikiečių dietologės Lauren O‘Connor, svarstyklių rodmenys neturėtų tapti viską lemiančiu faktu ir absoliučiu įvertinimu. Tai sureikšmintas ir net žalingas veiksnys, kalbant apie kūno priėmimą. Nerimas dėl svorio ir priklausomybė nuo svarstyklių gali pakenkti labiau, nei realūs kilogramai, žinoma, išskyrus rimtus antsvorio ir nutukimo atvejus. Menamas nuokrypis nuo normos (įsivaizduojamos arba mediciniškai pagrįstos) gali paskatinti maisto ribojimą, obsesinį polinkį į sportą, savivertės nuosmukį. „Svarbu prisiminti, kad ryšys tarp svorio ir fizinės sveikatos nėra tiesioginis. Daugelis moterų suformuoja keblų santykį su svarstyklėmis, nes vizualiai sunku pastebėti kelis papildomus kilogramus, tačiau prietaisas visada praneš apie mažiausius pokyčius. Tai skatina norą kontroliuoti svorį maniakišku tikslumu“, – perspėja sertifikuota mitybos specialistė Dana James.

 

Kai kurie dietologai ir psichologai laiko svarstykles nereikalinga, net žalinga priemone, nes ji parodo svorio padidėjimą, bet neatskleidžia priežasčių. „Kaltas gali būti skysčių kaupimasis, padidėjusi raumenų masė, riebalų sankaupos, išmatų užsilaikymas, – tikina sveikos gyvensenos konsultantas Charlesas Passleris. – Svarstyklių rodmenis lemia paros laikas, vilkėti drabužiai, menstruacinio ciklo stadija. Išvydus didesnius skaičius, nei tikėtasi, visada verta paklausti, ar pakito mityba, kuri pateisintų svorio pokyčius.“

 

Daugelis rekomenduoja laikytis nuomonės, kad normalu, jei svoris svyruoja dviejų kilogramų diapazone. Tai kiekis, kurį kūnas gali lengvai priaugti ir numesti be ypatingų pastangų, atsižvelgiant į mitybą ir fizinį aktyvumą. „Jeigu manote, kad jūsų optimalus svoris yra 65 kg, vadinasi, jis gali šoktelti iki 67 kg, – aiškina L. O‘Connor. – Platesnis diapazonas normalizuoja nežymius pokyčius ir skatina imtis ne drastiškų priemonių, o sugrįžti prie įprastos sveikos rutinos.“

 

Svyravimų kaltininkai

 

Galima išskirti penkias labiausiai paplitusias priežastis, kodėl svoris „staiga“ padidėja 2 kg. „Gausus vandens vartojimas ir skysčių susikaupimas, valgymas vėlai vakare, gausus angliavandenių vartojimas, menstruacinio ciklo stadija, pasyvi gyvensena, – vardija D. James. – Nė viena iš priežasčių neprilygsta papildomiems kūno riebalams.“

 

Dažniausiai netikėtą svorio padidėjimą lemia jautrumas tam tikriems maisto produktams. Žmonės net neįtaria, jog netoleruoja tam tikrų medžiagų, į kurias reaguoja imunitetas. Pasekmė – lėtinis uždegimas ir skysčių kaupimasis organizme. „Glitimui jautrios moterys gali pastebėti, kad vakarienei suvalgius baltų miltų gaminių (duonos, makaronų), kitą rytą svarstyklių skaičiukai viršija normą. Išsigąsti nereikia. Vanduo pasišalins iš organizmo per keturias dienas, jei moteris nevalgys uždegimą lemiančių maisto produktų“, – įspėja D. James. Panašiai svoriui daro įtaką saldumynai, gazuoti saldinti gėrimai, alkoholis, pieno produktai, aštrus ir sūrus, perdirbtas maistas.

 

Keli papildomi kilogramai prisideda dėl įpročio vakarienei valgyti sunkiai virškinamą baltymingą maistą, pavyzdžiui, kepsnį. Balastas užsilaiko virškinimo trakte ir slopina tuštinimąsi. Gali užkietėti viduriai. Jei kartu su mėsa vartojamos bulvės, padidėja dujų kaupimasis. Visa tai lemia vidinę intoksikaciją, uždegimą ir skysčių kaupimąsi.

 

Ne paskutinėje vietoje – fizinio krūvio stoka. Jei asmuo juda mažiau nei įprastai, pavyzdžiui, darbo reikalais leidžia prie kompiuterio 12 val. per dieną, sutrinka limfotaka, skysčių šalinimas iš organizmo, tačiau padidėja streso hormono kortizolio koncentracija. Praėjus krizei darbe svarstyklės gali rodyti papildomus 2 kg, nors mityba nepakito, net buvo dingęs apetitas. Visa tai apsauginės ir kompensacinės organizmo reakcijos.

 

Diagnostinis testas

 

„Pastebėjus nedidelį svorio padidėjimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar jį lėmė vanduo, ar riebalai. Dažniausiai moterys kaltina riebalinį audinį. Tačiau naudinga žinoti, kad norint priaugti 500 g reikia apie 3500 papildomų kalorijų, – sako Ch. Passleris. – Jei padidėjęs svoris laikosi ilgiau kaip savaitę, tikėtina, vartojama dar daugiau kalorijų, iš kurių kaupiasi atsargos. Jei papildomi 2 kg išsilaiko metus ir ilgiau, gali būti, kad tai iš tikrųjų yra perteklinis riebalinis audinys.“

 

Įtarus, kad svorio padidėjimą lėmė riebalai, nereikia griebtis kraštutinumų. Du kilogramus lengva įveikti koreguojant mitybą. „Skirkite penkias dienas organizmui valyti. Valgykite sveiką maistą ir rinkitės priešuždegiminę dietą. Tinka vaisių ir žalumynų kokteilis pusryčiams, šviežios daržovės ir truputis baltymų pietums bei vakarienei, keli užkandžiai. Taip pat stenkitės kasdien judėti bent 1 val. Naudingas ėjimas. Svoris sumažės gana sparčiai“, – įsitikinusi D. James.

 

Įtarus jautrumą tam tikroms maistinėms medžiagoms, rekomenduojama kreiptis į medikus ir atlikti tyrimus dėl glitimo ar laktozės netoleravimo. Norint sumažinti pilvo pūtimą, vengti maišyti skirtingus ingredientus, nors ši praktika plačiai paplitusi kulinarijoje. Siūloma atsisakyti bulvių, makaronų garnyro, baltų miltų produktų, liesus baltymų šaltinius vartoti su šviežiomis daržovėmis ir žalumynais, nemaišyti gyvūninių produktų (mėsos ir pieno), atsisakyti riebių padažų su sviestu, taukais, grietine, valgymo nebaigti desertu ar kavos puodeliu.

 

Kas iš tiesų svarbu?

 

„Pats sveikiausias sprendimas vidinei ramybei išsaugoti – išnešti iš namų svarstykles. Geriau sutelkti dėmesį į palankesnius būdus, kaip įvertinti fizinę formą, – sako L. O‘Connor. – Atkreipkite dėmesį, kaip drabužiai priglunda prie juosmens. Jei dauguma rūbų yra aptempti, pavyzdžiui, naujai išskalbti džinsai, greitai pajausite, jog priaugote svorio. Tai ženklas peržiūrėti gyvenimo būdą ir geriau rūpintis savimi.“

 

Užuot sutelkus dėmesį į svorį ar KMI (kai kurių specialistų nuomone, tai pasenęs rodiklis), geriau apskaičiuoti savo kūno riebalų procentą ir palyginti jį su kitais savo lyties bei amžiaus atstovais. „Remkitės savo širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata. Ar blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje viršija normą? Ar sunku lipti laiptais? Dažnai padūstate po fizinio krūvio? Jei atsakymas teigiamas, reikia skirti daugiau dėmesio mitybai ir mankštai“, – pabrėžia L. O‘Connor.

 

Svarbiausia – nepamiršti išsaugoti vidinę ramybę. Keli papildomi kilogramai nepadaro žmogaus mažiau vertingo. Patirtis rodo, kad lengva grįžti į natūralų svorio diapazoną parodžius sau daugiau dėmesio ir meilės. Gera savijauta ir sveikata – rūpinimosi savimi, o ne svarstyklių skaičiaus rezultatas.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė