Nusprendusios susilaukti mažylio, dauguma porų tikisi, kad procesas bus sklandus ir greitas. Iš tiesų vieniems pavyksta gyvybę pradėti jau per pirmąjį menstruacinį ciklą, kitiems, deja, laukimas užsitęsia. Tam įtakos turi daugybė veiksnių, bet planuoti visada lengviau, jeigu išmanote apie vaisingų dienų skaičiavimą ir ovuliacijos testus. Pakalbėkime apie šias pagalbines priemones.

 

Kiek užtrunka?International,Women's,Health,Day.,Vector,Illustration,Of,Uterus,On,Background

 

Statistiškai daugumai sveikų porų pastoti pavyksta per vienus metus. Tačiau tai priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių. Pasaulinė statistika rodo, kad:

 
  • 30 % porų pastoja per pirmą mėnesį.
  • 60 % – per 6 mėnesius.
  • 85 % – per metus.
  • 90 % – per 2 metus.
 

Galimybei pastoti didelę įtaką turi ir moters amžius (svarbus ir vyro, tačiau mažiau).

 
  • 20–25 m. amžiaus moterys turi 25–30 % tikimybę pastoti per vieną ciklą.
  • 30–35 m. – 15–20 % tikimybę.
  • Po 35-erių tikimybė mažėja iki 10 % per vieną ciklą.
  • Po 40-ies pastojimo tikimybė per vieną ciklą yra tik 5 %.
 

Bendra rekomendacija – jei pastoti nepavyksta per 12 mėnesių (arba per pusmetį, jei moteris vyresnė nei 35 m.), rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl vaisingumo tyrimų.

 

Vaisingų dienų skaičiavimas

 

Norint padidinti tikimybę pastoti, dažnai naudojamas vaisingų dienų skaičiavimo metodas. Vaisingiausias moters laikotarpis – tai laikas, kai ovuliacija (kiaušialąstės išsiskyrimas iš kiaušidės) yra artimiausia arba jau vyksta. Ovuliacija paprastai įvyksta likus maždaug 14 dienų iki kito mėnesinių ciklo pradžios, tačiau gali skirtis, atsižvelgiant į ciklo ilgį.

 
  • Jei ciklas reguliarus (28 dienos), ovuliacija dažniausiai įvyksta 14 ciklo dieną.
  • Jei ciklas trumpesnis (pvz., 25 dienos), ovuliacija gali vykti apie 11 dieną.
  • Jei ciklas ilgesnis (pvz., 35 dienos), ovuliacija gali įvykti 21 dieną.
 

Kadangi spermatozoidai išlieka gyvybingi iki 5 dienų, o kiaušialąstė po ovuliacijos išgyvena apie 24 val., vaisingos dienos apima kelias dienas prieš ovuliaciją ir ovuliacijos dieną.

 

Ovuliacijos testai

 

Kartais apskaičiuoti ovuliacijos laikotarpį gali būti sunku, ypač toms moterims, kurių menstruacijos nereguliarios. Tokiu atveju labai padeda ovuliacijos testai. Jie matuoja liuteinizuojančio hormono (LH) lygį šlapime. LH lygis smarkiai pakyla prieš pat ovuliaciją (paprastai likus 24–36 val.), todėl teigiamas testas rodo, kad vaisingiausias laikas – kitą dieną. Ovuliacijos testai yra tikslūs, padeda nustatyti ovuliaciją net esant nereguliariam ciklui. Juos lengva naudoti – panašiai kaip nėštumo testą iš šlapimo.

 

Skirtingų gamintojų testai gali šiek tiek skirtis, todėl svarbiausia laikytis nurodytų instrukcijų. Testą geriausia atlikti tuo pačiu metu kiekvieną dieną (ryte ar vakare), kad gautumėte patikimus rezultatus. Testavimą reikia pradėti nuo antros menstruacijų ciklo pusės, tai priklauso nuo ciklo trukmės. Jei jis trunka 28 dienas, testavimą pradėti nuo 11–12 dienos. Jei ciklas ilgesnis, testuoti vėliau. Testą atlikti kasdien, kol gausite teigiamą rezultatą. Tokį gavus geriausia turėti lytinį aktą per artimiausias 12–24 val., nes būtent tuomet didžiausia pastojimo tikimybė.

 

Alternatyvūs metodai

 

Jei menstruacinis ciklas nereguliarus, galima derinti kelis vaisingų dienų stebėjimo metodus, naudoti ne vien vaisingų dienų skaičiavimą ar ovuliacijos testus, bet ir bazinės kūno temperatūros matavimą, gimdos kaklelio gleivių stebėjimą. Tai padės tiksliau nustatyti ovuliaciją.

 

Bazinė kūno temperatūra (BKT) – tai temperatūra, kurią matuojate ryte, dar nesikėlusi iš lovos. BKT paprastai būna žemesnė pirmoje ciklo pusėje, bet po ovuliacijos pakyla 0,2–0,5 °C, nes progesteronas padidina kūno temperatūrą. Šis temperatūros pokytis rodo, kad ovuliacija įvyko. Stebėdama BKT kelis mėnesius, galite tiksliai nustatyti savo ovuliacijos dieną. Svarbu BKT matuoti kasdien tuo pačiu metu ir rezultatus žymėti grafike.

 

Kitas pagalbinis metodas – gimdos kaklelio gleivių stebėjimas. Pirmoje ciklo pusėje gimdos kaklelio gleivės būna gana tirštos ir klampios. Artėjant ovuliacijai tampa skaidrios, elastingos ir panašios į kiaušinio baltymą. Tai rodo, kad artėja ovuliacija ir moteris vaisinga. Norint geriau perprasti, ką rodo gimdos kaklelio gleivės, reikėtų tikrinti kasdien ir stebėti vykstančius pokyčius. Vaisingiausios dienos – kai gleivės tampa skaidresnės ir elastingesnės.

 

Patarimai, kaip padidinti pastojimo tikimybę

 

Norint greičiau pastoti, verta atsižvelgti į kelis svarbius veiksnius.

 

Lytinių santykių laikotarpis. Kaip jau aptarta, svarbu mylėtis per ovuliaciją arba labai arti jos. Taip pat reikšmingas lytinių santykių reguliarumas – įrodyta, kad mylintis kas 2–3 dienas palaikoma geriausia spermos kokybė.

 

Subalansuota mityba. Sveika mityba itin svarbi tiek moterims, tiek vyrams. Siekiant padidinti pastojimo tikimybę, kasdieniame meniu turėtų būti daug šviežių vaisių, daržovių, sveikų riebalų (avokadų, riešutų, alyvuogių aliejaus), visų grūdo dalių produktų ir baltymų. Ypač svarbus vitaminas D ir mineralinės medžiagos (folio rūgštis, cinkas, selenas). Rekomenduojama apriboti kofeino vartojimą, nes dideli jo kiekiai mažina abiejų lyčių vaisingumą.

 

Žalingų įpročių atsisakymas. Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti vaisingumą tiek vyrams, tiek moterims. Tabakas mažina spermatozoidų judrumą ir gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvyrą. Alkoholis taip pat gali turėti neigiamą poveikį hormonų lygiui ir ovuliacijai.

 

Svorio kontrolė. Tiek per mažas, tiek per didelis svoris gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui, nes trikdo hormonų pusiausvyrą, sykiu ovuliaciją.

 

Streso valdymas. Ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą ir ovuliaciją, sukelti nereguliarias menstruacijas. Vyrams prastina spermos kokybę. Abiem lytims gali slopinti seksualinį potraukį, trukdyti intymiam aktyvumui.

 

Kartais pastojimo procesas užtrunka ir tai visiškai normalu. Jeigu pastoti nepavyksta metus ir ilgiau, verta konsultuotis su gydytojais. Medicininiai tyrimai padės nustatyti galimus sveikatos sutrikimus, trukdančius pastoti. Tai gali būti hormonų disbalansas, ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas ar vyrų vaisingumo problemos.

 

Autorė Jūratė Survilė