Patiriant didelį stresą arba ilgalaikį lėtinį nerimą kūnas tampa mažiau jautrus insulinui, todėl sutrinka cukraus apykaita. Keičiasi valgymo įpročiai, t. y. dingsta apetitas arba atvirkščiai – ištinka persivalgymo priepuoliai, kas lemia papildomas sveikatos problemas. Įrodyta, kad emocinė būklė glaudžiai susijusi su cukrinio diabeto rizika.

 

Žmogaus kūnas sukurtas taip, kad gebėtų jausti stresą ir į jį reaguotų. Atsakas padeda prisitaikyti prie nepažįstamų situacijų, išlaikyti proto budrumą ir pasiruošti pavojui. Tačiau ilgai trunkanti būklė nenaudinga ir net žalinga sveikatai. Stresas – milžiniškas krūvis organizmui. Nors manoma, kad pasireiškia tik išoriškai, pavyzdžiui, greitesniu širdies plakimu ir kvėpavimu, prakaitavimu, pilvo spazmais, rankų drebėjimu, prislėgta nuotaika, būsena išderina nematomus savireguliacijos mechanizmus, tarp jų gebėjimą palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Streso hormonai, tokie kaip kortizolis, slopina insulino sekreciją. Sumažėja audinių geba įsisavinti cukrų, todėl atsargos kaupiasi kraujyje. Resursų yra, tačiau audiniai badauja. Tai rimta situacija, prilyginama prediabetui ir II tipo cukriniam diabetui. Įrodyta, kad stresas sukelia hiperglikemiją visiems stuburiniams gyvūnams, taip pat žuvims, kirminams ir vabzdžiams. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgs iki 366 mln. žmonių.

 

Grandininė reakcijaYoung,Blonde,Girl,Eating,Sweet,Bakery,Sugar,Doughnut,Over,Pink

 

Daugeliui cukraus kiekio kraujyje šuoliai asocijuojasi su netinkama mityba, kurioje gausu cukraus ir kitų paprastųjų angliavandenių. Tačiau reguliacijai įtaką daro daugybė veiksnių, tokių kaip dehidratacija, karščio ir saulės poveikis, nereguliarus valgymas, badavimas. Prisideda stresas, gyvenimo aplinkybės, ligos ir miego trūkumas.

 

Nervų sistema stresą vertina kaip grėsmę, todėl aktyvuojasi išlikimo mechanizmas „Kovok. Bėk. Sustink“. Koreguojant gyvybinių sistemų veiklą pasireiškia hormoninis atsakas. Išsiskyręs kortizolis reikšmingai paveikia daugelį organizmo aspektų: uždegiminį atsaką, imuninę sistemą ir medžiagų apykaitą. Taigi, dėl didelio streso ar lėtinio nerimo didėja kortizolio kiekis → kraujyje daugėja cukraus (gliukozės) → slopinama insulino, kuris padeda įsisavinti cukrų iš kraujo į audinius, sekrecija → medžiagų apykaita prisitaiko prie badavimo → audiniai tampa atsparūs insulinui. Lėtinis stresas didina II tipo cukrinio diabeto riziką 45 %.

 

Patiriant stresą pakinta nervinė reguliacija, atsakinga už sąmoningą veiklą, t. y. maitinimąsi ir miegą. Šios aplinkybės prisideda prie nereguliuojamų cukraus kiekio kraujyje problemų. Egzistuoja psichosocialiniai veiksniai, kurie padidina tikimybę, jog patiriant stresą didėja cukrinio diabeto rizika. Jautresni žmonės: *nors kartą gyvenime sirgę depresija; *darbe patiriantys nerimą, įtampą, psichologinį krūvį; *vaikystėje patyrę psichologinių traumų; *turintys priklausomybių; *patiriantys valgymo sutrikimų; *neturintys rūpinimosi savimi įgūdžių (vengia lankytis pas medikus, atsisako geri vaistus).

 

Pasekmės ir komplikacijos

 

Cukraus kiekio kraujyje pokyčiai yra ne šiaip nemalonūs. Kartais gali būti pavojingi. Būtina nedelsiant kreiptis į medikus patiriant šių simptomų kombinaciją: *stiprus ir greitas širdies plakimas, permušimai; *greitas paviršinis ar pasunkėjęs kvėpavimas; *burnos ir odos džiūvimas; *stiprus troškulys ir dažnas šlapinimasis; *rūgštus, vaisių ar acetono kvapas iš burnos; *regos sutrikimai; *pykinimas ir vėmimas; *pilvo skausmas; *odos spalvos pokyčiai, negyjančios žaizdos; *galvos skausmas; *raumenų mėšlungis; *rankų ir kojų dilgčiojimas.

 

Tiek stresas, tiek cukraus kiekio kraujyje pokyčiai neigiamai paveikia sveikatą ir savijautą. Sergant cukriniu diabetu neigiamos emocijos ir nerimas gali: *padidinti kraujo spaudimą ir širdies ligų riziką; *sumažinti kraujo spaudimą ir lemti silpnumą, galvos svaigimą, alpimą; *pasunkinti kasdienę cukraus kiekio kraujyje stebėseną. Verta žinoti, kad kraujospūdžio pokyčiai netiesiogiai lemia psichologinę būklę, pavyzdžiui, esant hipertenzijai gali pasireikšti nuovargis, depresija, esant hipotenzijai – nervingumas, nerimastingumas, pesimizmas.

 

Sergant cukriniu diabetu pablogėja asmens gerovė ir ilgaamžiškumo rodikliai. Dėl hiperglikemijos vystosi kraujagyslių pažeidimai, 3–4 kartus padidėja širdies koronarinės ligos, retinopatijos, nefropatijos, neuropatijos rizika.

 

Dominuojanti problema

 

Stresas ir cukraus kiekis kraujyje yra susiję, tačiau reikia skirti pirminę problemą.

 

Žmonės dažnai diagnozuoja sau stresą ir po juo slepia emocines būkles bei nuotaikas, kylančias dėl kasdienių situacijų. Tai gali būti viešo kalbėjimo baimė, nerimas dėl atstūmimo, nusivylimas partneriu, skausmas dėl vaiko nesėkmės, gailestis susirgus artimajam ir pan. Stresas – tipiškas atsakas į sunkias gyvenimo aplinkybes, įskaitant santykius, darbą ar reakcijas į pasaulio įvykius. Jeigu išgyvenimai būna itin stiprūs ir neeiliniai arba užsitęsia ilgą laiką, psichikos sveikatos specialistai išskiria du galimus variantus: ūmų streso sutrikimą ir potrauminio streso sindromą. Juos lemia giliai sukrečiantys įvykiai, tokie kaip sunki liga ar trauma, netektis, skyrybos, bankrotas, patirtas smurtas ir pan. Ūmus streso sutrikimas diagnozuojamas per mėnesį nuo įvykio, potrauminis streso sindromas tęsiasi, net jei po įvykio praėjo daugiau nei mėnuo.

 

Diagnozuoti cukrinį diabetą savarankiškai neįmanoma. Galima įtarti ligą pagal simptomus, tačiau nepavyks išvengti gydytojo kabineto. Rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks kraujo tyrimus ir įvertins cukraus kiekį kraujyje. Įtarus prediabetinę būklę ar diabetą, pacientas siunčiamas konsultuotis su gydytoju endokrinologu.

 

Gydyti ar išvengti?

 

Gera naujiena, jog galima valdyti tiek stresą, tiek cukraus kiekį kraujyje.

 

Patiriant stresą rekomenduojama pasikonsultuoti su psichoterapeutu, esant poreikiui – su psichiatru. Gydymas vaistais derinamas su įvairiomis praktikomis, pavyzdžiui, kognityvinio elgesio terapija, psichodinaminė terapija, grupinė terapija ir pan. Tikslas – geriau suvokti ir valdyti jausmus, išmokti nusiraminimo metodų ir subalansuoti reakcijas į stresą.

 

Diabeto kontrolė neatsiejama nuo vaistų, mitybos, fizinio krūvio ir gyvenimo būdo pokyčių. Namuose būtina stebėti gliukozės kiekį kraujyje. Rekomenduojama dieta, kurioje mažai paprastųjų angliavandenių, bet daug baltymų, sveikųjų riebalų, skaidulų, uogų ir daržovių. Sergantiems cukralige svarbu palaikyti normalų kūno svorį. Reguliariai tirti cholesterolio kiekį kraujyje. Būtina atsisakyti žalingų įpročių.

 

Stresas gali sukelti stresą! Jeigu sunkios emocijos lėmė prediabetinę būklę, susidaro užburtas ratas. Kuo prastesnė nuotaika, tuo daugiau kortizolio, mažiau insulino ir didesnė komplikacijų tikimybė. Apklausų duomenimis, 77 % diabetikų pasireiškia depresijos ir nerimo simptomai, 55 % patiria stresą matuodami cukraus kiekį kraujyje ar keisdami insulino pompą. Neįmanoma visiškai išvengti streso, tačiau galima valdyti atsaką pasitelktus kasdienius įpročius. Svarbu kas naktį miegoti 7–8 val., išgerti pakankamą kiekį vandens, rinktis visavertį, o ne perdirbtą maistą. Ne mažiau padeda reguliarus fizinis krūvis, sąmoningumo ir meditacinės praktikos, priklausomybių (nuo maisto, alkoholio, rūkalų, ekranų) kontrolė. Dėmesys psichinei sveikatai, pavyzdžiui, grupinė terapija, galiausiai duoda apčiuopiamų rezultatų.

 

Įdomu

 

Anglų gydytojas Thomas Willisas (1621–1675 m.) pastebėjo, kad cukrinis diabetas dažnai pasireiškia asmenims, patyrusiems didelį stresą, liūdesį, gilų sielvartą. Vieną pirmųjų sisteminių tyrimų, patvirtinančių šią teoriją, 1935 m. aprašė amerikiečių psichiatras dr. W. Menningeris. Jis pabrėžė psichologines cukrinio diabeto vystymosi priežastis ir išskyrė vadinamąją diabetišką asmenybę. Beveik po 30 metų Philipas F. Slawsonas paskelbė išvadas, jog 80 % diabetikų anksčiau patyrė stiprų stresą, dažniausiai artimojo netektį (1–48 mėn. prieš diagnozę). 2000 m. Jacobus M. Mooy’us nustatė, jog asmenims, kurie per paskutinius penkerius metus patyrė reikšmingų gyvenimo įvykių, rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu padidėja 1,6 karto. 2004 m. R. D. Goodwinas ir M. B. Steinas susiejo cukrinį diabetą ir nepriežiūrą vaikystėje, ypač moterims. 2007 m. Kati Räikkönen nustatė, jog vidutinio amžiaus moterims, išgyvenančioms depresiją (įtampą, pyktį, priešiškumą) per artimiausius 15 metų labai padidėja metabolinio sindromo rizika. 2009 m. N. H. Rodas išanalizavo, kad vyrams dėl streso darbe cukrinio diabeto tikimybė padidėja daugiau kaip du kartus. 2010 m. F. P. Capuccio publikavo mokslinį straipsnį, kuriame pabrėžė, kad miego nepakankamumas (5–6 val. per naktį) arba miego perteklius (daugiau kaip 9 val. per parą) padidina cukrinio diabeto riziką 84 %.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė