Į karališkąją Ispanijos sostinę Madridą kelis kartus per savaitę skrenda lėktuvai iš Vilniaus, Kauno ir net Palangos. Kai pasiūla tokia didelė, tuomet ir bilieto į vieną pusę kaina visai įkandama. Lėktuve tenka pasėdėti apie 4 val., tačiau skrydis neprailgsta. Tad nenuostabu, kad sutapus šioms palankioms aplinkybėms būtent Madridas tampa viena patraukliausių ilgojo savaitgalio krypčių. Ir nors 48 val. šiame niekada nemiegančiame mieste gali atrodyti per mažai, tiek laiko pakaks mėgautis puikiu maistu, įspūdingais vaizdais, naktiniu gyvenimu.

 

Nėra blogo laiko keliautiMadrid,,Spain,-,September,19,,2019:,Panorama,Of,The,City.

 

Madridas – ne tik Ispanijos sostinė, bet ir didžiausias šalies miestas, įsikūręs pačioje šalies širdyje prie Mansanareso upės. Šis miestas – svarbus Ispanijos ekonomikos, administracinis, finansų centras. Tačiau jame, skirtingai nei Belgijos sostinėje Briuselyje, gatvėmis neplūsta minios biurokratų ar didelių įmonių darbuotojų. Tikrasis Madrido veidas – spalvinga praeitis ir turtingas kultūrinis paveldas. Madride iš viso įsikūrę per 60 muziejų. Ir beveik visi verti apsilankyti. Visgi vienas išsiskiria iš kitų – tai pasaulinio garso Prado muziejus, sukaupęs vertingą meno kūrinių kolekciją. Šiuo metu Madride gyvena daugiau nei 3 mln. gyventojų, o miesto metropoliniame regione – apie 5,8 mln. žmonių. Miestas įsikūręs 646 m aukštyje virš jūros lygio. Laikomas viena žaliausių Europos sostinių: medžių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, yra vienas didžiausių. Ir nors dabar ten irgi ruduo, gatvėse ir didinguose parkuose vis dar nemažai žalumos. Vasarą šiame mieste temperatūra dažnai viršija 30 laipsnių, žiemomis termometro stulpeliai gali pasiekti nulio padalą. Paprastai kelionių piku laikomas vėlyvas pavasaris ir ankstyvas ruduo. Mat tuomet oro sąlygos palankiausios. Tačiau daugiausia turistų, todėl tenka stovėti eilėse ne tik prie muziejų, bet ir prie restoranų. O lapkritį ir gruodį su tokiais nepatogumais susidurti neteks. Tiesa, paskutinį rudens mėnesį gali prireikti skėčio. Visgi drėgmė Madrido grožiui visai nekenkia. Galbūt net atvirkščiai. Jeigu šiame mieste teko lankytis pavasarį ar vasarą, tikrai verta sugrįžti vėlyvą rudenį ar net gruodį. Mat tuomet miestas pradeda puoštis didžiosioms metų pabaigos šventėms. Madride, kaip ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose, kasmet šurmuliuoja kalėdinės mugės. Gatvės nebūna išpuoštos taip įmantriai kaip Lietuvoje ar Vokietijoje, tačiau įžiebtos lemputės Madridą paverčia dar jaukesnį.

Madrid,Spain,,Sunset,City,Skyline,At,Cathedral,De,La,Almudena

Ilga ir spalvinga istorija

 

Madridas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas IX a. – aprašytas kaip nedidelis miestas su tvirta gynybine siena. Ši siena buvo reikalinga, mat teritorijoje nuolat lankėsi maurai, siekę įsitvirtinti Pirėnų pusiasalyje. Ir tik 1083 m. Kastilijos ir Leono karalius Alfonsas I galiausiai atėmė miestą iš musulmonų. Prireikė dar penkių šimtmečių, kol Madridas tapo Ispanijos sostine. Tuomet jau karalius Pilypas II iš Toledo čia perkėlė savo rezidenciją. Įtvirtinus sostinės statusą Madridas ėmė sparčiai plėstis. Aukso amžiumi istorikai vadina XVII–XVIII a. Tuomet čia išdygo įspūdingiausi architektūriniai paminklai: Ispanijos karališkosios akademijos, Nacionalinės bibliotekos, Istorijos akademijos pastatai, karaliaus rūmai (Ispanijos karaliai juose gyveno iki 1931 m.). Gyventojų traukos centru tapo 1617–1619 m. įrengta centrinė aikštė (Plaza Mayor), kur vykdavo šventės, korida (iki 1846 m.), viešai bausti nusikaltėliai. 1808–1812 m. miestą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė, jį valdė Napoleono I Ispanijos karaliumi paskirtas Juozapas Bonapartas. Ilgainiui sparčiai gausėjo viešojo gyvenimo patogumų: gatvės apšviestos dujinėmis lempomis, sunumeruoti pastatai, vėliau atsirado mulų traukiami tramvajai. Ryškų randą puošniame Madrido veide paliko Ispanijos pilietinis karas (1936–1939 m.). Miestas daug kartų bombarduotas, jo įgula pasidavė Francisco Franco kariuomenei tik po 3 m. apgulties. Kaudiljo diktatūros laikotarpiu pastatyta pramoninių rajonų, daug gyventojų atsikėlė iš kaimo (ypač sparčiai miestas išaugo 1948–1951 m., kai jo plotas padidėjo kelis kartus). 1975 m. mirus F. Franco miesto valdymas demokratizuotas, susirūpinta išsaugoti senuosius pastatus. Visgi tik 8-ajame dešimtmetyje gyvenimas Madride pamažu pradėjo įgauti modernų ritmą. Ispanai suprato, kad istorinis paveldas gali tapti puikiu pajamų šaltiniu, tad ėmė populiarinti turizmą ne tik pakrančių regionuose, bet ir kviesti turistus į sostinę.

 

Apsipirkti, pavalgyti ir pasilinksmintiThe,Beautiful,Girl,Dances,Flamenco,On,A,Beautiful,Sunny,Day

 

Madridą keliautojams pristatančiose reklaminėse kampanijose gausu šūkių apie šio miesto karališkąją istoriją ir patrauklumą sporto aistruoliams. Ir tai nėra tik tušti pažadai. Čia iš tiesų galima išvysti, kaip gyveno (o ir dabar gyvena) karaliai. Juk Ispanija – karalystė, kurią valdo visuomenės mėgstama ir gerbiama karališkoji šeima. Madride įsikūrę pergales nuolat skinantys garsūs krepšinio ir futbolo klubai. Tad šiame mieste vis šurmuliuoja raudonos spalvos atributika nešini sirgaliai. Visgi to negana, kad miestas taptų patrauklus visų amžiaus grupių ir skirtingų pomėgių turistams. Madridas – it europietiškas Niujorkas, niekada nemiegantis miestas. Jame galima rasti visko – svaiginančios architektūros, peizažų, naktinio gyvenimo, švenčių, puikaus oro, flamenko, nuostabaus maisto ir vyno. Keliautojams patrauklu ir tai, kad Madride maisto bei pramogų kainos gali būti mažesnės nei Vilniuje. Vidutiniškai už pietus kavinėje vienas žmogus sumokės kiek daugiau nei 10 Eur. Dviejų asmenų vakarienė vidutinio lygio restorane kainuos maždaug 40 Eur. Tačiau jei maistą pirksite parduotuvėse ir gaminsite patys – tikrai sutaupysite! Mat turguose ir prekybos centruose mėsa, pieno produktai, šviežios daržovės, puikios kokybės vaisiai gerokai pigesni nei mūsų šalyje. Nebrangus ir viešasis transportas – bilieto kaina siekia 1,1 Eur. Savaitgaliui į Madridą verta keliauti su pustuščiu lagaminu, mat šis miestas vadinamas Ispanijos mados sostine. Tai puiki vieta įsigyti madingų rūbų pigiau, ypač keičiantis sezonams. Prasidėjus išpardavimams lagaminą vidutinės ir aukštesnės kokybės rūbais pavyks užpildyti net keliais šimtais eurų pigiau nei Lietuvoje. Žinoma, Madrido centre rikiuojasi ir prabangiausių mados pasaulio prekių ženklų parduotuvės. Jeigu suknelės, rankinės ir aukštakulniai nerūpi, laiką galima leisti tiesiog be plano tyrinėjant Madrido gatves ir gėrintis architektūra.

 

Įdomu

 
  • Ispanai gyvena kitokiu ritmu. Madride įprasta 22 val. pavalgyti vakarienę, o po jos leistis ieškoti iki aušros trunkančių linksmybių. Vieniems tos linksmybės reiškia apsilankymą naktiniame klube, o kitiems – aistringojo flamenko pasirodymus. Sakoma, kad būtent Madride gyvena geriausi flamenko šokėjai pasaulyje, tad būtų nuodėmė jų nepamatyti.
  • Madridas glaudžiai asocijuojasi su bulių kovomis. Jame yra garsiausia koridos arena „Plaza de Toros de Las Ventas“. Ispanijoje šios kovos pripažintos sporto šaka. Dauguma turistų koridos areną įtraukia į lankytinų vietų sąrašą.
  • Madrido metro turi 12 linijų ir daugiau nei 200 stočių. Tai antras pagal dydį metro tinklas Europoje.
  • Miesto simbolis – ant galinių letenų stovinti meška, besimėgaujanti žemuoginio medžio vaisiais.
  • Madridas gali džiaugtis turintis daugiausia saulėtų dienų per metus iš visų Europos miestų.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė