Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad kas ketvirtas suaugęs žmogus ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse yra priklausomas arba gali būti priskiriamas priklausomybių rizikos grupei. Dažniausiai problemiškai vartojamas alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos ar vaistai. Tačiau esama ir ne mažiau kenksmingų kitokių priklausomybių. Šiuolaikinis mokslas priklausomybę klasifikuoja kaip psichikos ir elgesio sutrikimą, tačiau dar ne visi moka atpažinti šią ligą.

 

Priklausomybės ligų rūšysStop,Smoking,Concept.,Woman,Breaking,Cigarette,On,Light,Gray,Background,

 

Priklausomybė – tai psichinės sveikatos sutrikimas, išsivystantis tuomet, kai žmogus turi polinkį vartoti medžiagas, veikiančias psichiką, ar nuolat užsiimti tam tikra veikla, kuri sukelia pasitenkinimą. Šie veiksmai dažniausiai atliekami nepaisant neigiamų pasekmių pačiam asmeniui ar aplinkiniams. Visuomenėje neretai  priklausomybes žmonės linkę vadinti žalingais įpročiais ar ydomis, tačiau svarbu suprasti, jog priklausomybė – tai liga, kurią reikia diagnozuoti ir atitinkamai gydyti. Moksliškai įrodyta, kad stiprus potraukis atlikti tam tikrus veiksmus ar vartoti medžiagas, kurios veikia psichiką, išsivysto dėl pokyčių centrinėje nervų sistemoje. Priklausomybės liga sergantis asmuo ne tik jaučia didelį norą vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar užsiimti tam tikra veikla, bet ir sunkiai geba valdyti kylantį potraukį, kontroliuoti savo elgesį. Priklausomybės ligos skirstomos į šias pagrindines rūšis:

 
  • Nuo rūkymo. Ją sukelia nikotinas, turintis psichoaktyviųjų savybių ir keliantis potraukį prie cigarečių, pypkių, cigarų. Jų sudėtyje galima rasti ir daugiau organizmui kenksmingų medžiagų.
  • Nuo alkoholio. Šios rūšies priklausomybės ligą turintis žmogus susiduria su savikontrolės sunkumais, kai norisi vis didinti suvartojamą alkoholio kiekį ar vis dažniau jį vartoti.
  • Nuo narkotinių medžiagų. Ši priklausomybės liga dažnai sukelia atminties, dėmesio koncentracijos, mąstymo sutrikimų, mokymosi sunkumų, savikontrolės trūkumą. Prie narkotinių medžiagų taip pat priskiriami migdomieji vaistai, kuriais retkarčiais piktnaudžiauja pacientai.
  • Nuo azartinių lošimų. Ši priklausomybė gali lemti didelius finansinius sunkumus, šeimines problemas.
  • Nuo interneto. Šiai priklausomybės rūšiai priskiriamas nesaikingas vaizdo žaidimų naudojimas, dalyvavimas internetiniuose lošimuose, apsipirkinėjimas, socialinių tinklų naudojimas, pornografijos žiūrėjimas.
 

Kaip iš tiesų nustatoma priklausomybė?

 

Priklausomybės liga traktuojama kaip bet kuris kitas sveikatos sutrikimas, tad egzistuoja ir aiškus jos diagnozavimo protokolas. PSO priklausomybės ligą įtraukė į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Gydytojas psichiatras šį sutrikimą diagnozuoja, jeigu pacientas per paskutinius metus patyrė bent tris iš nurodytų požymių:

 
  • Stiprų norą vartoti psichiką veikiančią medžiagą.
  • Sunkumą kontroliuojant savo elgesį.
  • Fiziologinės abstinencijos būseną. Ji pasireiškia didžiuliu troškimu vartoti tą pačią (arba artimą) medžiagą, norint palengvinti abstinencijos simptomus arba jų išvengti, kai medžiagos vartojimas nutraukiamas arba sumažinamas.
  • Padidėjusią toleranciją medžiagai, rodančiai, kad organizmas prisitaikė prie medžiagos (neuroadaptacija), o vis didesnės psichoaktyviųjų medžiagų dozės reikalingos norint pasiekti trokštamą poveikį. Priklausomi nuo alkoholio, raminamųjų vaistų ar opiatų gali vartoti tokias dideles paros dozes, kurios sunkiai apnuodytų arba sukeltų mirtį asmenims be priklausomybės.
  • Žmogus visiškai neturi kitų pomėgių ar interesų. Daug laiko skiria medžiagai gauti, vartoti arba atsigauti nuo jos poveikio.
  • Priklausomybę sukeliančios medžiagos vartojamos nepaisant žalingų padarinių, pavyzdžiui, kepenų pažeidimo, depresinės būklės pavartojus.
 

Informaciją apie simptomus gydytojas taip pat surenka per pokalbį su pacientu ir jo artimaisiais. Tai itin reikšminga tuomet, kai kamuoja priklausomybės nuo azartinių lošimų ar interneto. Mat jų fiziškai aptikti neįmanoma. Yra įvairių psichologinės ir fizinės priklausomybės simptomų, tačiau kiekvienai priklausomybei būdinga nuolat pasireiškianti kaltė, gėda, beviltiškumas ir bejėgiškumas. Tais atvejais, kai kamuoja priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, paprastai atliekama apžiūra. Jos metu nustatomi ir įvertinami abstinencijos reiškiniai, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo komplikacijos. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas nustatomas greitaisiais narkotikų testais tiriant šlapimą arba seiles.

 

Priklausomybių priežastys ir klausimai savianalizei

 

Nėra būdų nustatyti, kas gali atsidurti priklausomybių spąstuose, o kas ne. Kaip ir konkrečių aiškiai moksliškai apibrėžtų priežasčių priklausomybei atsirasti. Tad nuo šio sutrikimo nėra apsaugotas nė vienas. Vienintelė moksliniais tyrimais patvirtinta prielaida priklausomybei išvystyti – alkoholio / narkotikų vartojimas ar nuolatinis priklausomybes skatinančių elgesio modelių kartojimas. Psichoaktyviosios medžiagos kurios keičia emocinę būklę, suteikia malonų potyrį, pasitenkinimo bangą, atsipalaidavimą, turi daug potencialo išvystyti priklausomybę. Kiekviena priklausomybė prasideda nuo psichologinio prisirišimo. Išmoktas naujas įgūdis stebėtinai greitai įtvirtinamas smegenyse ir palaipsniui tampa automatišku elgesiu. Cheminių medžiagų vartojimas ilgainiui keičia smegenų veiklą, moduliuoja cheminę pusiausvyrą, tad prie psichologinės priklausomybės pasireiškia stiprus fiziologinis poreikis. Tokie pokyčiai smegenyse pajėgūs paveikti motyvaciją, emocinę atmintį, ir pasitenkinimo pojūtį. Žmogaus elgesys tampa vis sunkiau kontroliuojamas, orientuotas daugiausia vien į alkoholio ar narkotikų vartojimą, nejautrus natūraliems gyvenimiškiems malonumams: maistui, bendravimui, intymiems santykiams, sportui ar kita.  Galiausiai cheminės medžiagos įgauna tiek galios, jog pavergia visą asmenybę.

 

Psichologai primena, kad labiausiai priklausomybę nurodo kontrolės kriterijus – kiek pats galiu kontroliuoti situaciją, o kiek esu kontroliuojamas vidinių ar išorinių aplinkybių. Pavyzdžiui, kiek galiu atsispirti pagundai išgerti norėdamas nusiraminti ar nugalėti nuovargį?  Ar galiu rasti kitų nusiraminimo būdų? Kitaip sakant, ar galiu laisvai rinktis? Kiek esu pajėgus pasakyti „ne“, kai kiti siūlo išgerti svaigalų ar vartoti narkotikus arba kartoti priklausomybes sukeliantį elgesį? Psichologinę priklausomybę nurodo tokie pasireiškę požymiai kaip laukimas, planavimas, kada galėsiu išgerti ar vartoti medžiagą. Tai rodo, kad sąmonė yra užsikabinusi. Įsijungia apgaulingi ir nebrandūs psichologiniai mechanizmai – problemos neigimas, vartojimo idealizavimas.

 

Trumpai

 
  • Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, apie 8 % Lietuvos gyventojų kada nors gyvenime yra bandę narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje apie 1,8 % gyventojų gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, o maždaug 0,17 % –  nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, iš kurių apie 80 % sudaro priklausomybė nuo opiatų.
  • Tyrimai rodo, kad vienas iš trijų vaikų Lietuvoje auga nesaikingai alkoholį vartojančiose šeimose, o devyni iš 10 globoje esančių vaikų ten patenka dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.
  • 2020 m. Lietuvoje vyko apklausa, kurioje apklausti 2493 žmonės. Apklausos metu nustatyta, kad kas antras tyrime dalyvavęs žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su probleminiu alkoholio vartojimu šeimoje. Tyrimo dalyviai pripažįsta, kad vaikystėje regėtas pavyzdys daro įtaką jų gyvenimui ir dabar.
 

Ieškantiems pagalbos:

Respublikinis priklausomybės ligų centras:  www.rplc.lt; +370 5 213 7274

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė