Nedaug pasaulyje yra žmonių, kurių vardas akimirksniu sukeltų universalią kultūrinę asociaciją, o jų sukurta melodija skambėtų kiekviename Žemės kampelyje. Seras Paulas McCartney – būtent tokia asmenybė, gyva muzikos istorijos legenda. Jo įtaka populiariajai kultūrai matuojama dešimtmečiais ir milijonais suvirpintų širdžių. Nuo triukšmingų Liverpulio klubų iki riterio titulo Bakingamo rūmuose ir prestižinių pasaulio scenų – šio vyro gyvenimas primena kino filmą, kuriame telpa viskas: svaiginanti sėkmė, gili asmeninė drama, neblėstanti aistra kūrybai ir laiką nugalinti meilė.

 

Nuo Liverpulio rūko iki gitaros stygųWashington,Dc.,Usa,,4th,July,,1990,Paul,Mccartney,Performs,At

 

Jamesas Paulas McCartney gimė 1942 m. birželio 18-ąją Liverpulyje. Jo motina Mary buvo gerbiama akušerė, o tėvas Jimas – medvilnės prekybininkas, laisvalaikiu grojęs trimitu ir fortepijonu džiazo grupėse. Būtent tėvas užkrėtė berniuką meile muzikai, nors pats Paulas iš pradžių priešinosi tradicinėms pamokoms ir rinkosi mokytis groti iš klausos. Ramią ir šviesią vaikystę užtemdė tragedija, kai Paului buvo vos 14 metų: mama staiga mirė nuo krūties vėžio. Ši netektis paliko gilią žaizdą berniuko sieloje, tačiau kartu įkvėpė kūrybai. Užsisklendęs savyje, paėmė į rankas tėvo dovanotą gitarą ir suprato, kad muzika – vienintelė kalba, kuria gali išreikšti skausmą. Kadangi buvo kairiarankis, teko visiškai perrišti gitaros stygas – tai buvo pirmasis jo, kaip užsispyrusio novatoriaus, manifestas. Jau tada buvo tvirtai pasiryžęs kelyje į sėkmę įveikti bet kokias pasitaikiusias kliūtis. Likimas netrukus suvedė Paulą su kitu jaunuoliu, taip pat išgyvenusiu motinos netektį – Johnu Lennonu. Jų susitikimas 1957 m. liepą Voltono kaimo bažnyčios šventėje tapo svarbiausiu įvykiu moderniosios muzikos istorijoje. Paulas sužavėjo Johną tuo, kad mokėjo idealiai suderinti gitarą ir žinojo visus populiarių rokenrolo dainų žodžius. Johnas pakvietė Paulą prisijungti prie savo grupės „The Quarrymen“, o netrukus Paulas į komandą pasikvietė ir mokyklos draugą George‘ą Harrisoną. Jaunuoliai valandų valandas leido Paulo namų svetainėje, rašydami dainas mokykliniuose sąsiuviniuose. Taip, tarp arbatos puodelių ir paaugliškų svajonių, gimė legendinė kūrybinė sąjunga, kuri vėliau perrašė muzikos industrijos taisykles ir sukūrė pamatą tam, ką pasaulis netrukus pažino kaip „The Beatles“.

 

Bitlomanijos epicentre

   

7-ajame dešimtmetyje pasaulį užklupusi bitlomanija buvo ne šiaip populiarumo banga, o visuotinė kultūrinė isterija, kurios centre stovėjo keturi vaikinai iš Liverpulio. P. McCartney grupėje buvo ne tik bosistas ir dainininkas, bet ir neoficialus lyderis, milijonus klausytojų užburiančių melodijų genijus, sugebantis sukurti dainas, akimirksniu tampančias klasika. Būtent Paulas parašė „Yesterday“ – kūrinį, kuris vėliau tapo daugiausiai kartų kitų atlikėjų perdainuota daina istorijoje. Pasakojama, kad ši melodija Paului tiesiog prisisapnavo, o pabudęs skubėjo prie fortepijono, bijodamas pamiršti. Kiti jo šedevrai, tokie kaip „Hey Jude“, parašytas norint paguosti J. Lennono sūnų Julianą dėl tėvų skyrybų, ar „Let It Be“, įkvėptas sapne pasirodžiusios mirusios motinos Mary, tapo ištisų kartų himnais. Visgi milžiniškas spaudimas, kūrybiniai nesutarimai ir asmenybių trintis 1970-aisiais atvedė prie skausmingo grupės iširimo. Pasauliui tai buvo epochos pabaiga, o pačiam Paului – gili asmeninė krizė, sukėlusi net depresiją. Grupei iširus vyras užsidarė savo ūkyje Škotijoje, svarstydamas apie karjeros pabaigą. Tačiau tikras muzikos talentas negali tylėti. Padedamas žmonos Lindos, Paulas suformavo naują grupę „Wings“, kuri 8-ajame dešimtmetyje pasiekė milžinišką komercinę sėkmę ir įrodė, kad P. McCartney yra nepriklausoma jėga muzikos pasaulyje. Tokie albumai kaip „Band on the Run“ tapo muzikos kritikų įvertintais šedevrais. Vėliau sekusi solinė karjera tik dar labiau įtvirtino jo, kaip neprilygstamo kompozitoriaus, statusą. Paulas drąsiai eksperimentavo su elektronine muzika, simfoniniais kūriniais ir popmuzikos žanru, bendradarbiavo su tokiomis žvaigždėmis kaip Michaelas Jacksonas ar Stevie Wonderis, įrodydamas, kad jo kūrybinis diapazonas neturi ribų.

 

Švelnus perfekcionistas

 

Žvelgiantys į P. McCartney iš šalies jį regi kaip žavų, visuomet besišypsantį, diplomatišką ir lengvai bendraujantį „bitlą“. Jis visada buvo savotiškas grupės viešųjų ryšių veidas. Tačiau po šia nerūpestinga aristokratiška išvaizda slėpėsi neįtikėtinai disciplinuotas, ambicingas perfekcionistas. Paulas visuomet pasižymėjo ypatinga darbo etika: studijoje galėdavo praleisti savaites, reikalaudamas iš savęs ir kitų maksimalaus rezultato. Šis bruožas kartais keldavo įtampą tarp grupės narių, ypač vėlyvuoju „The Beatles“ laikotarpiu, kai kiti nariai jausdavo, kad Paulas bando perimti visišką kontrolę. Vis dėlto būtent šis kontrolės poreikis ir vizionieriškas požiūris leido sukurti tokius konceptualius albumus kaip „Sgt. Pepper‘s Lonely Hearts Club Band“. Giliai empatiška, jautri asmenybė geba pastebėti kasdienybės grožį ir paversti jį universaliais pasakojimais. Jo dainų herojai – vieniši žmonės, seneliai, įsimylėjėliai – atspindi gilų P. McCartney domėjimąsi žmogaus prigimtimi ir likimu. Be to, kompozitorius ir atlikėjas garsėja ištikimybe principams. 8-ajame dešimtmetyje, stipriai paveiktas žmonos Lindos, jis tapo vegetaru, o vėliau – aktyviu gyvūnų teisių gynėju ir organizacijos PETA rėmėju. Viešai deklaravo, kad jei skerdyklos turėtų stiklines sienas, visi pasaulio žmonės taptų vegetarais. Šis gebėjimas suderinti pasaulinio lygio šlovę su paprastumu, humoro jausmu ir pagarba aplinkai pavertė jį viena labiausiai gerbiamų figūrų šou verslo istorijoje.

 

Dabarties akordai

 

P. McCartney asmeninis gyvenimas neatsiejamas nuo kūrybos, o jo gyvenimo moterys tapo garsių dainų mūzomis. Pirmoji ir didžioji gyvenimo meilė – amerikiečių fotografė Linda Eastman, su kuria susituokė 1969 m. Jų santuoka buvo reta išimtis pramogų pasaulyje – pora buvo praktiškai neišskiriama, kartu augino keturis vaikus (dukras Heather, Mary, Stellą, kuri tapo pasaulinio garso mados dizainere, ir sūnų Jamesą) bei drauge koncertavo scenoje. Lindos mirtis nuo vėžio 1998 m. Paului buvo triuškinantis smūgis, po kurio ilgai negalėjo atsigauti. Vėlesnė santuoka su Heather Mills baigėsi skandalingomis skyrybomis, tačiau 2011 m. rado ramybę trečiojoje santuokoje su Nancy Shevell, su kuria laimingai gyvena iki šiol. Šiandien, skaičiuojantis devintą gyvenimo dešimtį, seras P. McCartney demonstruoja neįtikėtiną gyvybingumą ir atsisako išeiti į pensiją, nepaisant gerbėjų ir kolegų nuogąstavimų dėl jo amžiaus. Šių metų gegužę jis išleido naujausią studijinį albumą „The Boys of Dungeon Lane“, kuriame grįžta prie savo šaknų ir nostalgiškai žvelgia į pokario Liverpulį bei ankstyvąsias „The Beatles“ dienas. Albumas akimirksniu užkopė į Jungtinės Karalystės perkamiausių vinilinių plokštelių topų viršūnes, dar kartą įrodydamas unikalų talentą. Maža to, šiais metais Paulas surengė išskirtinius kamerinius koncertus Los Andželo „Fonda Theatre“ salėje ir planuoja tarptautines gastroles metų pabaigoje. Sukaupęs net 19 „Grammy“ apdovanojimų, gavęs riterio titulą ir vietą Rokenrolo šlovės muziejuje, P. McCartney išlieka gyvu įrodymu, kad tikroji aistra muzikai neturi galiojimo laiko.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė