Nėštumas – tai laikas, kai kiekvienas mamos pasirinkimas tampa ir mažylio pasirinkimu. Ką valgyti, kokius vaistus vartoti, ar taurė vyno tikrai gali pakenkti – klausimai, kylantys ne vienai būsimai mamai. Tačiau mokslininkai ir gydytojai sutaria: nėra saugios ribos ten, kur kalbame apie alkoholį, rūkymą ar kitas kenksmingas medžiagas.

 

Pregnant,Woman's,Belly,Closeup,With,A,Baby,Inside,,Conceptual,MotherhoodAlkoholis. Ką gali viena taurė?

 

Mokslininkai ir gydytojai neabejoja: nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu. Net vienkartinis nedidelis kiekis – taurė vyno ar bokalas alaus – gali turėti neigiamą poveikį vaisiui, nes alkoholis greitai pereina per placentą ir veikia dar tik besiformuojančią nervų sistemą. Skirtingai nei suaugusiojo organizmas, kūdikio kepenys negeba skaidyti etanolio, todėl netgi maža dozė tampa nuodinga.

 

Pasekmės gali būti ilgalaikės ir įvairaus sunkumo. Viena rimčiausių – vaisiaus alkoholio sindromas, kuris gali pasireikšti ne tik fiziniais bruožais (pvz., veido formos pakitimais, mažesniu ūgiu ar svoriu), bet ir smegenų vystymosi sutrikimais. Tokie vaikai dažniau susiduria su dėmesio, mokymosi, atminties, emocijų reguliacijos sunkumais, vėliau gali kilti elgesio problemų. Net jei fiziniai pažeidimai nėra akivaizdūs, poveikis nervų sistemai dažnai išlieka visam gyvenimui.

 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje maždaug ketvirtadalis nėščiųjų bent kartą vartojo alkoholį. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis – įvairių tyrimų duomenimis, alkoholio vartoja apie trečdalis besilaukiančių moterų. Tad riziką dėl sveikatos kasmet gali patirti didelė dalis naujagimių. Ekspertai pabrėžia, kad mitas apie saugią taurę per šventes yra pavojingas. Kiekvienas pasirinkimas nėštumo metu itin svarbus, o vienintelė saugi strategija – visiškai atsisakyti alkoholio.

 

Rūkymas. Nepamiršti pasyvaus

 

Laukiantis kiekvienas įkvepiamas dūmas tiesiogiai veikia kūdikį. Nikotinas, anglies monoksidas ir šimtai kitų tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų lengvai pereina per placentą ir patenka į vaisiaus kraujotaką. Dėl to sumažėja deguonies kiekis, sutrinka maistinių medžiagų tiekimas, sulėtėja vystymasis.

 

Rūkančios moterys dažniau susiduria su persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir placentos atšokimo rizika. Gimę kūdikiai paprastai būna mažesnio svorio, silpnesni, dažniau turi kvėpavimo sutrikimų. Ilgainiui didesnė staigios kūdikio mirties sindromo (SIDS) rizika, tokie vaikai dažniau serga astma, patiria mokymosi sunkumų.

 

Svarbu suprasti, kad pasyvus rūkymas ne mažiau pavojingas. Jei mama nerūko, bet dažnai būna aplinkoje, kurioje rūko kiti, vaisius taip pat patiria nikotino ir kitų toksinų poveikį. PSO įspėja, jog pasyvus rūkymas gali turėti tokias pat pasekmes, kaip aktyvus – nuo augimo sulėtėjimo iki didesnės įgimtų anomalijų tikimybės.

 

Lietuvos tyrimų duomenimis, 6–8 % nėščiųjų vis dar rūko, tačiau pasyviai tabako dūmų veikiamų būsimų mamų skaičius kelis kartus didesnis. Tai reiškia, kad netgi nerūkančios moterys dažnai susiduria su vaisiui pavojingomis sąlygomis. Specialistai pabrėžia, kad saugios ribos čia nėra. Net ir kelios cigaretės per dieną didina riziką, o visiškai atsisakius rūkymo nauda vaisiui juntama iškart – gerėja deguonies tiekimas, mažėja komplikacijų tikimybė.

 

Vaistai ir maisto papildai. Ne tik gydo, bet ir sargdina

 

Daugelis nėštukių susiduria su įvairiais negalavimais – nuo galvos ar dantų skausmo iki padidėjusio kraujospūdžio ar lėtinių ligų. Natūralu, kad kyla klausimas: kokius vaistus galima vartoti, o kurių vengti? Svarbiausia taisyklė – be gydytojo žinios nevartoti jokių vaistų ar maisto papildų. Daugelis medikamentų lengvai pereina per placentą ir patenka į vaisiaus kraujotaką. Kadangi kūdikio organai dar tik formuojasi, net mažos dozės gali turėti ilgalaikį poveikį. Kai kurie preparatai laikomi teratogeniniais, t. y. galinčiais sukelti apsigimimų ar vystymosi sutrikimų. Tam tikri antibiotikai, vaistai nuo epilepsijos ar kraujospūdžio gali neigiamai veikti nervų sistemą ar inkstus. Netgi įprasti skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, nėra laikomi visiškai saugiais nėštumo metu.

 

Mitai apie natūralumą irgi pavojingi. Nors žolelių arbatos ar augaliniai papildai atrodo nekalti, daugelis jų turi stiprių veikliųjų medžiagų, kurios gali skatinti gimdos susitraukimus ar paveikti vaisiaus organų vystymąsi. Nėštumo metu rekomenduojama vengti šalavijų, alavijų ir kai kurių eterinių aliejų.

 

Tai nereiškia, kad nėščioji turi visiškai atsisakyti visų vaistų. Tinkamai parinkti medikamentai būtini tiek mamos, tiek vaisiaus sveikatai gydant aukštą kraujospūdį, infekcijas ar palaikant insulino lygį sergant cukriniu diabetu. Svarbiausia, kad viskas vyktų prižiūrint gydytojui, kuris parinks saugiausią variantą ir tinkamą dozę.

 

Maisto papildai turi būti vartojami atsakingai. Laukiantis patariama vartoti folio rūgšties, vitamino D ar geležies, tačiau privalu laikytis gydytojo nurodytų dozių. Per didelis kiekis – ne mažiau žalingas nei trūkumas.

 

Kofeinas – (ne)kaltas malonumas?

 

Kofeinas – viena dažniausiai vartojamų psichiką veikiančių medžiagų pasaulyje. Jis randamas ne tik kavoje, bet ir arbatoje, šokolade, gaiviuosiuose bei energiniuose gėrimuose. Daugeliui kofeinas yra kasdienio ritualo dalis, suteikianti energijos ir budrumo. Tačiau nėštumo metu šios medžiagos poveikis tampa ypač svarbus. Išgertas kofeinas greitai pereina į motinos kraują ir pasiekia placentą. Problema ta, kad vaisiaus kepenys dar nėra tiek išsivysčiusios, jog galėtų suskaidyti kofeiną. Netgi nedidelės dozės ilgiau išlieka būsimo kūdikio organizme ir gali turėti poveikį jo vystymuisi. Tyrimai rodo, kad didelis kofeino kiekis nėštumo metu siejamas su padidėjusia persileidimo, priešlaikinio gimdymo, mažo gimimo svorio rizika. Kai kurie moksliniai darbai nurodo galimą ryšį ir su padidėjusia kūdikių nutukimo ar širdies ligų rizika vėlesniame gyvenime.

 

Dauguma tarptautinių organizacijų, tarp jų PSO ir Europos maisto saugos tarnyba, laukiantis rekomenduoja neviršyti 200 mg kofeino per parą. Tai atitinka vieną puodelį stiprios kavos arba du puodelius arbatos, arba keletą gabalėlių juodojo šokolado. Svarbu prisiminti, kad kofeinas „paslėptas“ ir kituose produktuose. Viename energiniame gėrime gali būti iki 150–200 mg kofeino, gaiviuosiuose gėrimuose – 30–50 mg. Todėl moterys, kurios mėgsta saldžius gėrimus, gali net nepastebėti, kaip peržengia rekomenduojamą ribą.

 

Nėštumo metu siūloma laikytis auksinės taisyklės – tai saikas ir sąmoningumas. Visiškai saugios ribos gali nebūti, nes kiekvienas organizmas skirtingas, tačiau žinoma, kad viršyti 200 mg kofeino per dieną nereikėtų. Kiekviena mama, sąmoningai rinkdamasi, užtikrina geriausias galimybes savo kūdikiui gimti sveikam ir stipriam.

 

Autorė Jūratė Survilė