Maudynės: nepamiršti saugumo!
2026-06-30 08:55
Vasarą vandens telkiniai tampa pagrindine poilsio ir pramogų vieta, tačiau kartu jie slepia didžiulius pavojus, kurių galima išvengti tik elgiantis atsargiai ir atsakingai. Saugios maudynės prasideda nuo tinkamos vietos pasirinkimo ir asmeninės drausmės.
Nepervertinti savo jėgų
Rekomenduojama rinktis tik oficialius paplūdimius, kuriuose budi profesionalūs gelbėtojai, o vandens kokybė ir dugnas yra patikrinti. Viena didžiausių klaidų – neapgalvotas elgesys, toks kaip nardymas nežinomose vietose nuo tiltų ar lieptų, nes po vandeniu esantys akmenys ar šakos gali lemti sunkias stuburo traumas. Taip pat svarbu įvertinti savo fizines galimybes ir neplaukti už maudymosi zoną ribojančių plūduriuojančių ženklų. Nemokantys plaukti asmenys neturėtų bristi giliau nei iki krūtinės, o staigus šokimas į šaltą vandenį po ilgo buvimo saulėje gali sukelti raumenų mėšlungį ar net širdies smūgį, todėl į vandenį visada reikia bristi pamažu, apsišlakstant kūną.
Būtina atidžiai prižiūrėti vaikus
Didžiausia atsakomybė prie vandens tenka suaugusiesiems, kurie privalo užtikrinti pažeidžiamiausių grupių – vaikų – saugumą. Vaikų priežiūra prie vandens telkinių turi būti nuolatinė, aktyvi ir nepertraukiama, nes mažamečiai skęsta tyliai ir neįtikėtinai greitai, dažniausiai nesugebėdami prisišaukti pagalbos. Suaugęs asmuo turi būti ranka pasiekiamu atstumu nuo besimaudančio vaiko, o pripučiami ratai, rankovės ar čiužiniai neturėtų sukurti apgaulingo saugumo jausmo, nes jie lengvai prakiūra arba tolyn nunešami vėjo.
Jokio alkoholio
Kita kritinė taisyklė, galiojanti visiems be išimties, – griežtas alkoholio atsisakymas. Alkoholis sutrikdo koordinaciją, sulėtina reakciją ir slopina savisaugos instinktą, todėl apsvaigimas išlieka pagrindine suaugusiųjų skendimo priežastimi. Be to, pramogaujant su vandens transporto priemonėmis, tokiomis kaip valtys, irklentės ar vandens dviračiai, kiekvienas keleivis privalo taisyklingai dėvėti gelbėjimosi liemenę, kuri išlaiko žmogų paviršiuje nelaimės atveju.
Ištikus nelaimei – laikytis protokolo
Situacijoje, kai nepaisant prevencijos pastebimas skęstantis žmogus, lemiamą reikšmę turi šaltas protas ir žaibiška, bet saugi reakcija. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112 ir garsiai šauktis aplinkinių pagalbos, kad būtų sutelktos didesnės pajėgos. Itin svarbu įvertinti situaciją ir nerizikuoti savo gyvybe, nes panikos apimtas skęstantysis turi milžinišką jėgą ir gali nusitempti gelbėtoją kartu po vandeniu. Vietoj to, kad iškart šoktumėte į vandenį, pirmiausia ieškokite pagalbinių priemonių krante: ištieskite ilgą šaką, lentą, tvirtą rūbą ar virvę, arba meskite neskęstančius daiktus, tokius kaip gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ar tuščia plastikinė talpa. Tik tuo atveju, jei esate puikiai pasiruošęs plaukikas ir išmanote gelbėjimo techniką, galite plaukti prie skęstančiojo, prie jo artėdami tik iš nugaros pusės.
Pasikaroti pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius
Ištraukus nukentėjusįjį į krantą, skubiai pradedama teikti pirmoji pagalba, nes kiekviena sekundė brangi smegenų gyvybingumui išsaugoti. Pirmiausia reikia patikrinti žmogaus sąmonę ir kvėpavimą – jei nukentėjusysis nekvėpuoja arba kvėpuoja nereguliariai, būtina nedelsiant pradėti pradinį gaivinimą. Gaivinimas pradedamas nuo 5 pradinių įpūtimų, po kurių seka 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimų ciklas, kartojamas be sustojimo iki atvyks greitoji medicinos pagalba arba žmogus pradės kvėpuoti. Jei nukentėjusysis atgauna sąmonę, jį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį, nusausinti, apkloti šiltai, kad nesušaltų, ir stebėti jo būklę iki medikų atvykimo.
Saugumas prie vandens yra kiekvieno iš mūsų bendra atsakomybė, kurios pagrindas – žinios, pagarba gamtos stichijai ir gebėjimas laiku bei tinkamai reaguoti ištikus nelaimei.
Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).
Autorė Eglė Stratkauskaitė
