Lietuvoje vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal. Įvestas vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

 

Sutampa su VelykomisClassic,Alarm,Clock,Over,Spring,Flowers,Background.,Daylight,Saving,Time

 

2024 m. lietuviai prie vasaros laiko pereis naktį iš kovo 30-osios į 31-ąją (iš šeštadienio į sekmadienį). 3 val. ryto reikės pasukti laikrodžių rodykles viena valanda į priekį. Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga (ES) bei dar beveik 70 pasaulio valstybių, kuriose gyvena apie ketvirtis pasaulio gyventojų, pereis prie vasaros laiko. Ta reiškia, kad šviesusis paros metas ryte prasidės vėliau, tačiau vakare truks ilgiau. Šiemet laiko persukimas sutaps su pirmąja Velykų diena. Visgi tai neturėtų kelti didesnių nepatogumų nei paprastai, mat išmanieji telefonai, kompiuteriai ir kita moderni įranga automatiškai persijungia į vasaros laiką. Tik seni mobilieji telefonai be interneto prieigos ir mechaniniai laikrodžiai pasukami rankiniu būdu. Sezoninis laikrodžių sukinėjimas nėra populiarus. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau kaip pusę gyventojų šis procesas erzina – jie nesupranta, kodėl reikia tai daryti ir kokia iš to nauda, tikina, kad kuriam laikui sutrinka dienos ritmas ir sveikata. O šįmet tai dar gali ir apkartinti šventinę dieną, mat teks keltis valanda anksčiau.

 

Vis dar nerandama bendro sutarimo

 

Europos Komisija (EK) ir Europos Parlamentas (EP) remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria. Sukti laiką visose ES valstybėse narėse nutarta dar 1980-aisiais. Sprendimas grindžiamas tuo, kad esą tai padeda racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Visgi laiko sukimo tvarka jau ne vienus metus kelia kontroversiškų diskusijų Europos Komisijoje. 2018 m. EK vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 % palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 % pasisakė už tokios praktikos atsisakymą. Po metų, 2019 m., europarlamentarai vėl grįžo prie šio klausimo ir siūlė atsisakyti sezoninio laiko keitimo ES valstybėse. Siūlyta, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai turėjo padaryti 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį. Deja, klausimas taip ir neišspręstas, tad šįmet vėl susidursime su nepatogumais. Diskusijose minėtu klausimu ES Taryboje dalyvaujanti Lietuvos Susisiekimo ministerija pažymi, kad šiuo klausimu vis dar diskutuojama, tačiau tai nėra prioritetinis dalykas.

 

Planuojama penkeriems metams į priekį

 

Lietuvoje vasaros laikas pirmąsyk įvestas dar sovietmečiu. 1981 m. Lietuva gyveno Maskvos laiku, tad sezoninio laiko įvedimas gerokai ilgino šviesius vasaros vakarus – birželio pabaigoje temti pradėdavo tik 23 val., o visiškai sutemdavo tik vidurnaktį. Tačiau žiemą rytai Lietuvoje buvo ilgi ir tamsūs – prašvisdavo tik apie 11 val. Paskelbusi nepriklausomybę Lietuva įvedė vadinamąjį Rytų Europos laiką, viena valanda besiskiriantį nuo Maskvos. Kartu išliko ir perėjimo prie vasaros laiko tradicija. Jos tik trumpam atsisakyta tarp 1999 ir 2002 m. Artėjant 2004-ųjų narystei Europos Sąjungoje Lietuva privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo. Kas penkerius metus EK turi paskelbti oficialų grafiką, kada bus įvedamas ir atšaukiamas vasaros laikas ateinantį penkmetį.

 

Naudinga ar žalinga?

 

Nors žmonės nėra patenkinti laikrodžio rodyklių sukiojimu, ES, JAV ir dar dešimtys pasaulio valstybių neatšaukia direktyvų dėl reguliaraus laiko sukinėjimo. Mat seniai įrodyta – kasmetinis perėjimas prie vasaros laiko leidžia vidurinėje ir šiaurinėje juostose esančiose valstybėse bent iš dalies pakoreguoti metų eigoje susidarančius šviesios paros laiko netolygumus. Visgi taip pat įrodyta, kad pavasarinis laiko keitimas turi neigiamos, nors ir trumpalaikės įtakos savijautai. Mokslininkai ne kartą įrodė, kad pirmąją savaitę po laikrodžio pasukimo padidėja avaringumas keliuose. Avaringumas išauga iki 8 %, nes vairuotojai būna labiau mieguisti. Nelaimingų atsitikimų skaičius šiuo laikotarpiu irgi pastebimai išauga. Pastebėta, kad įvedus vasaros laiką darbingumas pastebimai sumažėja, ypač tai ryšku tarp vaikų ir moksleivių. Palyginus moksleivių pažangumo rodiklius likus savaitei iki vasaros laiko įvedimo, jie buvo pastebimai geresni. Galiausiai įrodyta, kad prasidėjus vasaros laikui iki 5 % išauga miokardo infarkto, padidėja insulto rizika. Manoma, kad tai vyksta dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso.

 

Šią ir kitas aktualias naujienas taip pat rasite naujausiame savaitraščio „Prie kavos“ numeryje. 

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė