Man būdingas noras mokytis ir dalintis žiniomis
2025-09-02 08:52„RED“ Kauno šokių studijos įkūrėja ir vadovė Rugilė Dailidaitė tapo pirmąja lietuve, išsilaikiusia licenciją teisėjauti Tarptautinėse šokių organizacijos (IDO) rengiamose Europos ir Pasaulio šokių čempionatuose. Pasak profesionalios šokėjos, tai ne tik didžiulė asmeninė garbė, bet ir reikšmingas žingsnis visai lietuvių šokėjų bendruomenei. „Įgytos žinios suteiks galimybę dar profesionaliau ruošti šokėjus ir iškovoti prizines vietas prestižinėse varžybose“, – sako pašnekovė.

Rugilė Dailidaitė, Reveur fotografija.
Rugile, kaip kilo mintis siekti tarptautinės teisėjo licencijos?
Prieš trejus su puse metų kartu su Mantu Svirskiu, Ryčiu Survila ir Kęstučiu Baranausku įkūrėme Lietuvos šokių asociaciją „Dance Team LT“. Esame oficialūs IDO (angl. k. International Dance Organization) atstovai Lietuvoje. Ši prestižinė organizacija turi savo padalinius daugelyje pasaulio šalių Š. Amerikoje, Europoje, Azijoje, Afrikoje ir dalyvauti jos organizuojamuose čempionatuose daugeliui šokėjų yra nepasiekiama svajonė. Kad galėčiau tapti IDO teisėja, net nesapnavau, bet ilgainiui atsirado poreikis.
Per visus „Dance Team LT“ veiklos metus organizavome gatvės, „street dance“ ir šiuolaikinio šokių varžybas, reitingavome geriausius sezono šokėjus, bet niekada neturėjome oficialių licencijuotų teisėjų. Vertinti varžybas kvietėmės teisėjus iš kitų šalių. Laikui bėgant, neapleido mintis, kad mums reikia licencijuoto teisėjo Lietuvos šokių asociacijoje. Tiesa, neiškart buvo aišku, kad ja tapsiu aš.
Papasakokite, kaip viskas susiklostė.
Praėjusiais metais nusprendėme deleguoti du asociacijos narius laikytis IDO teisėjo licencijos, deja, jie neišlaikė egzaminų. Galvoju, reikia man pačiai pralaužti ledus (šypsosi). Teko daug mokytis naktimis, bet manęs tai nei kiek neišgąsdino, nes turiu tris universitetinius diplomus. Man patinka mokytis. Jei studijos būtų nemokamos, tai dar kelias aukštąsias pabaigčiau (juokiasi). Norint išlaikyti teisėjo licenciją, reikėjo laikyti tris egzaminus. Pirmasis buvo itin platus, teorinis. Gavau apie 50 klausimų, į kuriuos turėjau atsakyti online per 1,5 val. Vėliau sužinojau, kad iš kelių dešimčių laikiusiųjų į antrą etapą patekome tik keturi!
Antras egzaminas vyko žodžiu. Egzaminavo IDO prezidentas ir viceprezidentė. Neslėpsiu, tikrai nervinausi, bet pavyko atsakyti į visus klausimus, kurie buvo itin smulkūs. Pavyzdžiui, kiek žingsnių galima žengti disko šokiuose darant šuolį.
Trečias egzaminas buvo praktinis. Reikėjo pasirinkti bet kokį IDO čempionatą ir jame būti „netikru teisėju“. Drauge su teisėjaujančiais profesionalais reikėjo vertinti šokėjų pasirodymus ir tada buvo žiūrima, kaip man sekėsi, ar įžvelgiau tą patį, ką profesionalai. Net šešias dienas nuo ryto iki vakaro „teisėjavau“ Švedijoje vykusiame čempionate. Po visko apie tris savaites laukiau rezultatų.
Koks jausmas aplankė, sužinojus, kad išlaikėte licenciją?
Kai sužinojau, iš to džiaugsmo net pašokau nuo kėdės. Gavau licenciją teisėjauti penkių stilių – hip hop’o, popping’o, „all styles battle“, disko šokių ir „street dance show“ kategorijų varžybose. Negana to, drauge su šia žinia gavau ir išskirtinį kvietimą teisėjauti Pasaulio hip hop‘o ir popping’o čempionate, kuris spalio mėnesį vyks Slovėnijoje. Tai didžiulė garbė ir neįtikėtinas įvertinimas. Šie čempionatai šokėjų pasaulyje yra ypatingai reikšmingi. Anksčiau tai atrodė nepasiekiama svajonė, bet kai turi užsibrėžęs tikslą, jo siekimas nuveda ten, kur ir turi būti.
Ar jums visada buvo būdingas atkaklumas, noras tobulėti?
Ko gero, iš prigimties esu kovotoja, be to, nemažai gyvenime teko pakovoti už vietą po saule. Matyt, gyvenimiškos aplinkybės manyje išugdė ryžtingumą, atkaklų tikslų siekimą, kovotojos dvasią. Dažnai nustembu, kai šiuolaikinis jaunimas sako, kad neturi motyvacijos, nemato prasmės. Aš niekada neleisdavau sau taip galvoti. Žinoma, visiems kartais reikia tam tikro restarto, tenka atsispirti nuo dugno, bet pailsi, atsigauni ir vėl judi į priekį. Man visuomet norėjosi kažką sukurti, išmokti, dalintis su kitais savo žiniomis ir patirtimi. Dėl to ir pasirinkau šokių trenerės profesiją. „RED“ šokių studija veikia jau nuo 2008 m. Mano brolis neseniai pasakė, kad labai manimi didžiuojasi, nes vis dar šoku, einu į priekį, kai kiti mano amžiaus šokėjai ir treneriai jau seniai kažkur pasitraukę. Manau, kad mano energijos, veržlumo ir jaunystės paslaptis slypi būtent šokiuose ir savirealizacijoje. Kai nuolat judi, sieki, nesvarbus tavo amžius.
Kokią naudą IDO teisėjo licencija turės mūsų šokėjų bendruomenei?
Visų pirma, tai didžiulis žingsnis Lietuvos šokių asociacijai. Šio pasiekimo paskatinta, užsibrėžiau tikslą sukurti lietuviškos šokių teisėjo licencijos programą, pagal kurią apmokysime ir licencijuosime teisėjus. Noriu, kad būtų kuo daugiau kompetentingų teisėjų, kurie galėtų vertinti šokėjus Lietuvos Europos ir kitų šalių čempionatuose. Tai neįkainojama patirtis ir teisėjams, ir didelė nauda šokėjams, nes įgytas žinias apie teisėjų vertinamas subtilybes galima parsivežti namo ir geriau pasiruošti būsimoms varžyboms.
Kai laikiausi licenciją, Švedijoje vykusiame Europos čempionate, buvo ir lietuvių šokėjų. Tenka pripažinti, kad nuo finalininkų labai skiriasi mūsiškių technika, pasiruošimas, fizinis pasirengimas, apranga, stilistika. Mūsų komandinės grupės nepatenka į finalą, nes atotrūkis kol kas yra didžiulis. Teisėjų žinios padėtų ženkliai patobulėti.
Visgi, ir dabar turime kuo pasidžiaugti. Birželio mėnesį Švedijoje vykusiame Europos čempionate turime du bronzos nugalėtojus. Suaugusių popping’o duo kategorijoje trečią vietą užėmė Lukas Vaicekauskas ir Markas Šimkūnas bei paauglių kategorijoje Rėjus Karvelis ir Paulius Kavaliauskas, atstovaujantys „RED“ šokių studiją. Antros vietos nugalėtojais „Street Dance Formating Children“ kategorijoje tapo „Demo“ komanda, o „Modus Dance“ tapo nugalėtojais „Production“ kategorijoje. Europos čempionate 3 vietą laimėjo ir „Motus Imperium“–„Hip Hop groups children“ kategorijoje
Kaip vyksta pasiruošimas čempionatams. Ko gero, vaikai dirba ne tik studijoje, bet ir savarankiškai?
Faktorius, kuris lemia pergalę, puikiai iliustruoja paveikslėlis, kur po čempiono pjedestalu yra treneriai, tėvai, draugai, darbo valandos, psichologinė būklė ir daugybė kitų dalykų. Būti pasirengusiam psichologiškai yra nemažiau svarbu nei fiziškai. Iki tokio lygio varžybų vaikai keliauja mažais žingsneliais kelerius metus. Gali būti daugkartinis Lietuvos čempionas, bet atkeliavus į tarptautinę areną, su niekada nematytais šokėjais iš viso pasaulio, tiesiog išsigąsti. Tenka raminti vaikus, kad esame pasiruošę, kad ne be reikalo tiek metų mokėmės. Žinoma, drąsa ir užtikrintumas atkeliauja su patirtimi. Ilgus metus dirbama salėje, bet jei vaikas nori pasiekti aukštų rezultatų, reikia dirbti kasdien. Kartais to daryti salėje nėra galimybių, juk vaikai turi ir kitų įsipareigojimų: mokykla, namų darbai, šeima, draugai, kitos veiklos. Tad padirbėti reikia ir namuose, radus laisvą valandėlę.
Tiesa, šokiams pasišventusius vaikus sunku iškrapštyti iš salės: net penktadienio vakarą jie niekur neskuba, nors tėvai kažin kiek laiko laukia automobilyje (šypsosi). Aš jų ir neskubinu, esu pašventusi gyvenimą vaikams ir šokiams, nes rezultatai pasiekiami tik nuosekliai dirbant.
Autorė Laima Samulė

























