Astronomas Edvinas Hablis sukėlė tikrą revoliuciją astrofizikoje. Jo tyrimai įrodė, kad visata plečiasi, ir iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į kosmosą. E. Hablis taip pat sukūrė galaktikų klasifikavimo sistemą, kuri tebenaudojama jau dešimtmečius. Jo vardu pavadintas kosminis teleskopas iki šiol padeda žmonijai atrasti naujus dangaus kūnus ir atskleisti tolimosios visatos paslaptis.

 

Jo vardu pavadintas kosminis teleskopasUnited,States,Of,America,-,Circa,2008:,A,Stamp,Printed

 

Prieš šimtą metų žmonija dar nežinojo apie kitas galaktikas. Tuomet vadinamieji spiraliniai ūkai buvo laikomi žvaigždžių telkiniais Paukščių Tako pakraščiuose, o visata atrodė apsiribojanti tik mūsų galaktika. Net 1920-aisiais tarp žymių astronomų vyko diskusijos dėl galaktikų egzistavimo – ar jos yra atskiri pasauliai, ar tik Paukščių Tako dalys. Atsakymą į šį klausimą 1922 m. pateikė Edvinas Hablis. Jis nustatė, kad Andromeda ir kiti ūkai yra pernelyg toli, kad priklausytų mūsų galaktikai. Iki tol žmonės manė, kad visata yra statiška ir nekintanti – galaktikos buvo tarsi prikabintos erdvėje ir nejudėjo. Tačiau 1929 m. E. Hablis įrodė, kad kuo toliau nuo mūsų yra galaktika, tuo greičiau ji tolsta. Taip gimė suvokimas, jog visata plečiasi. Įdomu, kad dar 1927 m. belgų kunigas ir fizikas Žoržas Lemetras pasiūlė tą pačią idėją, tačiau nepajėgė jos įrodyti. E. Hablis tai padarė eksperimentiškai ir visiems laikams pakeitė astronomijos istoriją. Būtent todėl šio iškilaus mokslininko vardu buvo pavadintas kosminis teleskopas, kuris 1990 m. balandžio 24 d. iškeltas į Žemės orbitą. Jo indėlis į mokslą prilygsta paties E. Hablio atradimams.

 

„Hablio“ teleskopas padėjo nustatyti, kad visatos plėtimasis spartėja – tai buvo pirmasis tamsiosios energijos egzistavimo įrodymas. Naudodamas gravitacinį lęšį, teleskopas leido sudaryti pirmąjį 3D tamsiosios medžiagos žemėlapį, praplėsdamas mūsų supratimą apie šią nematomą visatos dalį. Be to, „Hablis“ patikslino E. Hablio konstantos įverčius ir nustatė, kad visatos amžius siekia apie 13,8 milijardo metų. Jo giliojo ir itin giliojo lauko nuotraukos atskleidė tūkstančius galaktikų, esančių už milijardų šviesmečių, ir suteikė beprecedentį ankstyvosios visatos vaizdą.

 

„Hablis“ buvo ir pirmasis teleskopas, aptikęs egzoplanetų atmosferos sudedamąsias dalis, taip prisidėdamas prie gyvybės už Žemės ribų paieškų. Tad už didžiąją dalį to, ką šiandien žinome apie visatą, turime būti dėkingi Edvinui Habliui ir jo garbei pavadintam kosminiam teleskopui.

 

Talentingas jaunuolis

 

Vargu ar pats E. Hablis būtų galėjęs pagalvoti, kad taps tokia garsenybe. Jis buvo kuklus, ramus žmogus, dažnai sakydavęs, kad jo darbas kur kas įdomesnis už jį patį.

 

Edvinas gimė 1889 m. lapkričio 20 d. Maršfilde, Misūrio valstijoje (JAV). Tėvas Džonas Pauelas Hablis dirbo darbininku, o motina Virdžinija Li Hablis rūpinosi namais. Šeima gyveno paprastai, tačiau abu tėvai mėgo skaityti, tad namai buvo pilni knygų. Mažasis Edvinas išmoko skaityti labai anksti, o pradėjęs lankyti mokyklą susižavėjo fantastiniais romanais. Viena jo mėgstamiausių knygų buvo Žiulio Verno „20 000 mylių po vandeniu“. Vaikystėje E. Hablį labiau traukė paslaptys po vandeniu nei žvaigždės danguje. Apie mokslininko karjerą dar negalvojo – juk šeimoje augo net septyni vaikai, ir kiekvienas turėjo savo pareigų. Kai Edvinui suėjo dešimt metų, Hablių šeima persikėlė į Čikagą Ilinojaus valstijoje. Nors gyvenimas mieste iš pradžių buvo sudėtingas, nes teko glaustis ankštuose namuose ir prisitaikyti prie naujos aplinkos, tačiau tai atvėrė naujų galimybių. Visi vaikai pradėjo lankyti geras mokyklas, o Edvinas greitai išsiskyrė gabumais.

 

Vidurinėje mokykloje jis buvo giriamas už puikius matematinius gebėjimus ir buvo itin aktyvus sportininkas. Ypač gerai sekėsi lengvoji atletika – paauglystėje net pagerino Ilinojaus valstijos šuolio į aukštį rekordą. E. Hablis taip pat žaidė krepšinį ir beisbolą vildamasis, kad sportas padės gauti stipendiją studijoms universitete. Vis dėlto jo gabumai moksluose kalbėjo patys už save – buvo priimtas į Čikagos universitetą. Tuometinės studijos buvo kitokios: prieš pasirinkdamas kryptį, Edvinas gilinosi į matematiką, astronomiją ir filosofiją. Studijų metais įsidarbino būsimojo Nobelio premijos laureato fiziko Roberto Milikano padėjėju. Būtent čia, dirbdamas su moksliniais stebėjimais ir matavimais, pirmą kartą rimtai susidomėjo kosmosu – sritimi, kurioje vėliau sukėlė tikrą revoliuciją.

 

Didžiųjų atradimų metai

 

Iš pradžių E. Hablis apie kosmoso tyrinėjimus garsiai nekalbėjo. Tėvas reikalavo, kad sūnus pasirinktų praktišką profesiją, todėl ragino studijuoti teisę. Pareigingas sūnus paklausė tėvo valios – išvyko į Oksfordo universitetą ir baigė teisės magistrantūrą. Grįžęs į Čikagą sužinojo, kad tėvas miręs, todėl ryžosi sekti tikruoju pašaukimu – vėl įstojo į Čikagos universitetą studijuoti astronomijos. Netrukus E. Hablį pasamdė „Mount Wilson“ observatorija Kalifornijoje, kad padėtų užbaigti „Hookerio“ teleskopo statybą. Ši observatorija tapo jo antraisiais namais. Nors Pirmasis pasaulinis karas trumpam jį pašaukė į kariuomenę, E. Hablis sugebėjo ne tik išsaugoti darbo vietą, bet ir apginti daktaro disertaciją.

 

Dirbdamas „Mount Wilson“ observatorijoje, E. Hablis padarė vieną reikšmingiausių XX a. mokslo atradimų. Stebėdamas dangaus kūnus pro „Hookerio“ teleskopą ir lygindamas cefeidų kintamųjų žvaigždžių šviesį, jis įrodė, kad už Paukščių Tako ribų egzistuoja ir kitų galaktikų. Tuo metu dar nebuvo aišku, kokio dydžio yra mūsų galaktika, tačiau E. Hablis nustatė, kad Andromedos ūkas (tuomet laikytas spirale) yra maždaug 900 000 šviesmečių nuo Paukščių Tako. Tai reiškė, kad jis turi būti atskira galaktika. Vėliau paaiškėjo, kad atstumas dar didesnis – apie 2,48 milijono šviesmečių. Nuo tada Andromedos ūkas tapo žinomas kaip Andromedos galaktika.

 

Trečiajame XX a. dešimtmetyje E. Hablis kartu su kolega Miltonu L. Humasenu pradėjo tyrinėti galaktikų spektro poslinkius ir atstumus iki jų. Šie tyrimai tapo pagrindu suvokimui, kad visata plečiasi. Būtent M. L. Humasenas supažindino E. Hablį su būsima žmona Greise Berk. Pora susituokė 1924 m. kuklioje ceremonijoje. Jiedu nesusilaukė vaikų, todėl Grace visą dėmesį skyrė vyrui – rūpinosi jo sveikata, drabužiais, net valgiaraščiu. Pats E. Hablis vėliau sakė, kad po vestuvių jo gyvenimas tapo toks patogus, jog visą energiją galėjo skirti tik mokslui.

 

Šis atsidavimas davė vaisių:

 
  • Sukūrė galaktikų klasifikavimo sistemą, kuria astronomai naudojasi iki šiol, ir 1936 m. išleido garsųjį veikalą „Ūkų karalystė“, apibendrinusį to meto žinias apie visatą.
  • Jo tyrimai padėjo pagrįsti, kad galaktikos kilo iš bendro pradinio taško – taip buvo sustiprinta Didžiojo sprogimo teorija.
  • Mokslininkas tęsė tyrimus „Mount Wilsono“ observatorijoje Kalifornijoje iki pat savo mirties 1953 m. rugsėjo 28 d. Tuomet, būdamas 63 metų, patyrė insultą dėl smegenų trombozės ir mirė tiesiog prie savo darbo stalo.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė