Laimės akimirkas reikia labai vertinti

LNK laidų vedėją Arną Mazėtį jau kurį laiką matome naujoje rubrikoje „Arnas meta“. Žurnalistas ryžosi pusmečio iššūkiui – keisti save ir kasdienius įpročius. Su Arnu kalbamės apie gyvensenos pokyčius, žurnalisto darbo iššūkius, keliones ir šį tą daugiau.

KODĖL pasirinkote žurnalistiką?

Nes nepavyko tapti virėju (šypsosi). Norėjau studijuoti maisto pramonę, bet visiškai nesupratau chemijos, o tai specialybei būtų reikėję laikyti valstybinį šio dalyko egzaminą. Prasidėjo ieškojimai, ką kita galėčiau veikti gyvenime. Esu ekstravertas, po vienuoliktos klasės turėjau galimybę padirbėti viename Panevėžio dienraštyje, taip susidomėjau žurnalistika. Toliau viskas klostėsi natūraliai – žurnalistikos studijos ir darbas televizijoje.

KAS šioje profesijoje sudėtingiausia ir įdomiausia?

Įdomiausia, nes, kaip dainuojama vienoje dainoje: „Nežinia, ar po traukiniu, ar po vežimu“ – kiekvieną dieną gauni baltą popieriaus lapą ir 90 % nežinai, kuo jis užsipildys. Žinoma, yra kažkiek planavimo, dėliojimo į priekį, nes nepasilieki visko paskutinei dienai, bet nežinai, kokios tądien bus temos, pašnekovai, kaip jie reaguos į klausimus, kokia nuotaika vyraus. Galbūt sudėtingiausia, kai reikia pakalbinti kelis skirtingus pašnekovus, o jie vienas su kitu būti toje pat laidoje nenori.

AR darote sąmoningų pertraukų nuo informacinio srauto?

Geriausiai nuo naujienų padeda atsitraukti tolimos kelionės su dideliu valandų skirtumu. Visgi esu naujienų frykas – gyvenu naujienomis. Seku ir po darbo valandų, ir savaitgaliais, net per atostogas. Atostogaudamas mažiau įsitraukiu, bet vis tiek domiuosi, kas vyksta pasaulyje.

KUR paskutinį kartą keliavote?

Naujuosius labai smagiai, žiemiškai sutikome Zakopanėje. Į keliones stengiuosi išvykti kelis kartus per metus. Manau, kad kelionės yra gyvenimo prieskoniai, į kuriuos verta investuoti. Kur ir kada vyksiu, planuoju iš anksto. Ir iš įpročio, ir dėl darbų. Kartais žmonės stebisi, kaip įmanoma nusipirkti bilietus į spektaklį 2027 m. balandžiui. Labai paprastai – nusiperki ir pasižymi kalendoriuje (šypsosi).

KOKIOS šalies žmonės, kultūra, maistas labiausiai žavi?

Sudėtinga įvardinti vieną, nes savaip žavi prancūzai, kitaip – italai, belgai. Man daug kas skanu ir įdomu. Esu visų pasaulio virtuvių, išskyrus aštrios, mėgėjas.

KURIE patiekalai jus grąžina į vaikystę?

Į vaikystę grįžtu visada, kai grįžtu pas mamą. Kalbant apie konkrečius patiekalus – galbūt mamos gaminamas plovas arba tetos varškės pyragas, kurį ir pats mielai gaminu. Paprastas, tradicinis maistas, visų valgytas ir tebevalgomas.

KOKIE dalykai geriausiai ir blogiausiai sekėsi mokykloje?

Geriausiai sekėsi lietuvių kalba. Bent paskutiniais metais, nes turėjau nuostabią mokytoją, jau buvau susidomėjęs žurnalistika. Taip pat patiko istorija, nes įdomus dalykas ir gera mokytoja, gebėdavo sudominti. Be minėtos chemijos, prasčiausiai sekėsi anglų kalba.

KO dabar mokotės arba norėtumėte išmokti?

Kiekvienas kasdien mokomės įvairiausių dalykų. Šiuo metu, mesdamas svorį, bandau save mokyti kantrybės ir valios. Kalbant apie mokslus, būtų visai įdomu pasimokyti vadybos, o tikriausiai niekada neįgyvendinama svajonė – išmokti skambinti pianinu.

KAIP kilo projekto „Arnas meta“ idėja?

Taip jau būna, kai prisišneki virtuvėje su redaktoriais (šypsosi). Iš tiesų daugelis po Naujųjų pradedame mesti svorį, kovą baigiame, prieš vasarą vėl pradedame. Noriu parodyti, kad visi esame žmonės, kad visiems tai sudėtinga daryti, vieniems pavyksta labiau, kitiems – mažiau. Projekte bandome ieškoti įdomesnių detalių, kaip lieknėjimas susijęs su judėjimu (net paprasčiausiu vaikščiojimu), mityba (ar tikrai reikia badauti, „sėdėti ant dietų“).

KAS pačiam veikia metant svorį?

Per savaitę reikia nevartoti alkoholio, daugiau vaikščioti. Vaikščiojimas seniau man irgi padėjo efektyviai sulieknėti. Dabar pastebėjau, kad reikia susitvarkyti ir mitybą: normaliu metu valgyti pusryčius, užkandžius, vakarienę.

AR šis projektas – didžiausias gyvenimo nuotykis?

Gana didelis, bet ne didžiausias. Didesnis buvo, kai pradėjau vesti politines diskusijų laidas. Tada dar turėjau mažiau patirties, todėl jaučiau daug nerimo. O projekte „Arnas meta“ tiesiog smagiai sportuoju, bendrauju su žmonėmis. Nematau nieko labai sudėtingo.

KOKIŲ baimių turite?

Bijau slidinėdamas susilaužyti kojas. Tik šią žiemą pirmą kartą užlipau ant slidžių, bet nežinau, ar daugiau lipsiu. Visi sako, kad susilaužyti kojas slidinėjant gana sudėtinga, pabandęs supratau, jog tai smagi žiemos pramoga, bet vis tiek jaučiu baimę. Apskritai esu už saugumą tiek sportuojant, tiek pramogaujant.

KĄ laikote autoritetais?

Daug mokausi iš kolegų, nes mūsų darbe vienas lauke – ne karys. Taip pat iš savo šeimos. Mane supa žmonės, iš kurių daug mokausi.

KOKIĄ knygą paskutinį kartą skaitėte?

Šiuo metu skaitau kolegės Editos Mildažytės knygą „Pelynų medus“. Man turi ateiti metas skaitymui. Tada daug skaitau. Kelis kartus esu skaitęs „Mažąjį princą“, nes tai knyga, kurią vieną sykį skaitai vaikystėje, o kitąkart jau suaugęs, visai kitomis akimis.

KOKIOMIS gyvenimiškomis tiesomis vadovaujatės?

Viskas yra įmanoma, sutariama, pasiekiama, kai bendrauji, kalbiesi su žmonėmis ir pats esi žmogus, o ne bandai išsireikalauti. Reikalavimais nieko nepasieksi, o žmogiškai tariantis viską galima suderinti. Žinoma, dar reikia didžiulio noro.

KOKIŲ slaptų talentų turite?

Pramiegoti (juokiasi). Esu miegalius, sugebėjau pramiegoti stojamąjį egzaminą į žurnalistiką. Prisimenu, atsikėliau pramiegojęs, skambinu mamai prisipažinti, o ji – „nieko nenoriu girdėti, imi taksą ir varai į egzaminą!“ Kitų talentų neturiu, bent jau slaptų. Visi viską žino.

KOKĮ laisvalaikį dažniau renkatės – aktyvų ar pasyvų?

Abu variantai dera tarpusavyje. Laisvalaikis – tai ir tinginiavimas prie televizoriaus, ir išėjimas su šunimi į mišką, ir baseino lankymas, kelionės, teatras. Taip pat labai mėgstu gaminti. Galiu įsijungti muziką ir virtuvėje užsidaryti 3–5 valandoms, o tada pavaišinti draugus ar nusinešti į darbą. Dar patinka kiemo darbai, todėl planuose – turėti namą.

KĄ norėtume pakeisti visuomenėje, pasaulyje?

Užbaigti karus ir užbaigti juos taip, kaip turi baigtis: Ukrainos pergale ir jokių diskusijų, kad ji turi atiduoti savo žemes. Ir kiti karai turi užsibaigti, nes gyvename pačiais geriausiais laikais, tik kažkodėl pradedame užsiiminėti nesąmonėmis. Žmonės turi nustoti ieškoti priešų ten, kur jų nėra, nustoti išsigalvoti, ko nėra. Pasikartosiu, gyvename pačiais geriausiais laikais, turime didžiausių galimybių, tai naudokimės tuo teisingai, su protu, kad tai nekenktų kitiems, kad būtų gerai gyventi visiems.

KADA būnate laimingas?

Laimė gali būti geros kavos puodelis. Laimė yra laimingas šuo. Laimė – kai artimieji šalia. Tikrai nereikia kažko įspūdingo. Laimė – taikus ir saulėtas dangus virš mūsų, nes yra valstybių, kurios tuo negali pasidžiaugti, ir jos dėl to nėra kaltos. Laimės akimirkas reikia labai vertinti.

Autorė Laima Samulė