Legendinis projektas „Žvaigždžių duetai“ sugrįžo į LNK televizijos ekranus. Bene didžiausia staigmena žiūrovams tapo trijų vyrų ansamblis, kurį sudaro verslininkas Laurynas Suodaitis ir grupė „Žemaitukai“. Iki šiol sceninės patirties beveik neturėjęs Laurynas pasakoja, kad neabejotinai „Žvaigždžių duetai“ yra kol kas didžiausia jo avantiūra televizinėje karjeroje. „Jau dabar žinau, kad šis projektas visam gyvenimui įsirėš į atmintį“, – sako pašnekovas.

 
Laurynas Suodaitis. Nuotr. LNK archyvo. (2)

Laurynas Suodaitis. Nuotr. LNK archyvo.

Laurynai, kodėl sutikote dalyvauti muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai: nauja era“?

 

Praėjusiais metais pasisėmiau šiek tiek sceninės patirties dalyvaudamas projekte „Kaukės“, vėliau teko pateisėjauti ir laidos komisijoje. Su šiuos projektus kuriančiais prodiuseriais mus sieja graži draugystė, todėl kai pakvietė dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“, labai rimtai svarsčiau šią galimybę. Mąsčiau, kaip čia man išeitų, nes niekam ne paslaptis, kad nesu dainininkas. Bet vėliau gavau gerus partnerius, tad kodėl gi nepabandžius, juk daugiau tokia galimybė tikriausiai gyvenime nebepasitaikys.

 

Kaip reagavote, kai sužinojote, kad dainuosite su grupe „Žemaitukai“?

 

Man tai nebuvo staigmena, nes „Žemaitukus“ pats sau įsiprašiau į kompaniją (šypsosi). Liepą vyko mano tetos jubiliejus ir „Žemaitukų“ koncertas buvo staigmena svečiams. Per pertrauką šiek tiek pabendravome ir išsišnekėjome, kad visi trys esame pakviesti dalyvauti projekte. Tuo metu ir gimė idėja, kad galėtume dainuoti kartu, nes nuo pat pirmų pokalbio minučių jautėsi, kad mus sieja gera energetika. Kai paskambinau prodiuseriui ir pasakiau mūsų sumanymą, jis nebuvo labai sužavėtas, sakė, kad trys vyrai viename duete, švelniai tariant, nėra gera mintis, bet pavyko perkalbėti.

 

Ar nesunku rasti dainų, juk „Žvaigždžių duetuose“ įprastai girdime daug meilės balandžių, o jūs – trys vyrai?

 

Iš tiesų yra reikalų (šypsosi), bet visi trys stengiamės išeiti iš komforto zonos, ieškome įvairių kūrinių, naujų žanrų ir spalvų. Manau, žiūrovai dar mus pamatys įvairiausiuose amplua. Nebijome eksperimentuoti, nes suprantame, kad tai pramoginis šou, o ne dainavimo konkursas. Norime, kad būtų smagu ir mums, ir žiūrovams. Suprantu, kad vokalu žiūrovų širdžių neužkariausiu dainuoti besimokydamas antrą mėnesį, bet, tikiuosi, pavyks į sceną atsinešti gerą emociją ir sukurti žiūrovams įdomų reginį.

 

Ar daug tenka mokytis dainuoti?

 

Per mėnesį turiu mažiausiai keturias pamokas. Esu realistas, suprantu, kad per tokį trumpą laiką neišlavinsiu balso, bet kai atsirenkame dainą, labai stengiamės bent jau mano partiją ilgai šlifuoti, padaryti geriausiai, kaip tuo metu įmanoma.

 

Gal kuri daina jau tapo jūsų favorite?

 

Labai patiko dainuoti „Žemaitukų“ kūrinį „Su draugais“. Tai absoliutus šlageris, manau, kad nėra Lietuvoje žmogaus, kurtis nebūtų jos girdėjęs. Ir man buvo gera ją atlikti, ir vyrai komfortiškai jautėsi. Kol kas ši daina mano favoritė, bet potencialiai dar laukia trys mėnesiai, todėl visokių dainų pasitaikys. Kas žino, galbūt mėgstamiausia bus ta, apie kurią kol kas net nesame pagalvoję.

 

Kas yra sunkiausia pasiryžus tokiai avantiūrai? Ar nesvarstėte „koks velnias nešė į tą galerą“?

 

Būna ir tokių minčių (šypteli), nes nori nenori komisijos vis tiek esi vertinamas kaip dainininkas. Pasitaiko įvairių komentarų: kad Laurynas nepataikė, kad negirdėjo kolegų ir kt. Suprantu, jų toks darbas projekte ir reikia komentuoti, todėl pernelyg nesijaudinu. Žinau, kad dabar manęs laukia trys puikūs mėnesiai, be to, jau jaučiuosi kaip laimėtojas, nes turiu du fainus naujus draugus – Liną ir Ovidijų. Džiaugiuosi šia mūsų kelione ir per daug nesuku galvos, jei nepataikiau. Žinau, kad dirbau maksimaliai, kiek galiu, kad nepridaryčiau daug gėdos… Bet yra kaip yra.

 

Ar tai didžiausias jūsų nuotykis, ar buvo ir įspūdingesnių?

 

Kalbant apie televizijos projektus, tai tikrai sudėtingiausias ir didžiausias nuotykis, nes „Kaukėse“ buvo įrašas: galėjai tą patį posmelį studijoje įrašinėti nors ir dešimt kartų, kol pataikydavai visas natas, o „Žvaigždžių duetuose“ reikia dainuoti gyvai, todėl nebūna antro dublio. Tai tikrai didelis iššūkis, bet susirinkusi faina komanda, užkulisiuose vyrauja geros emocijos. Manau, tai bus fainiausias dalykas, man nutikęs šiais metais.

 

Šiaip gyvenime visko buvę, juk nuotykis yra ir su parašiutu šokti (šypsosi). Kiekvieni metai atneša nuotykių, dalykų, apie kuriuos anksčiau galvojai, kad niekada nebandytum. Tą patį galvojau apie šį projektą iki birželio, kol liepą paskambino ir pasiūlė dalyvauti. Niekada gyvenime negali žinoti, kas laukia už kampo. O tokios patirtys, dalykai, kurių anksčiau net nesi čiupinėjęs, dovanoja neišdildomų prisiminimų.

 

Ar dabar, kai tenka pačiam gyvai dainuoti, keičiasi požiūris į dainininko profesiją?

 

Visada gerbiau šios srities atstovus, nors, kaip liaudyje kalbama, ir pas mus pasitaiko dainininkų, dainuojančių ne balsais… Kai pabendravau su Linu ir Ovidijumi, sužinojau, kad per savaitę jiems tenka atlaikyti ir po dešimt koncertų skirtinguose Lietuvos kampeliuose. Važinėdami skersai išilgai, per savaitę net ir po parą praleidžia kelyje. Žinoma, kad pasiektų tokį populiarumą turėjo sunkiai ir nuoširdžiai dirbti, negailėdami laiko ir jėgų. Tai žmonės, atsidavę savo profesijai, negali jais nesižavėti, tikrai ne veltui turi tiek daug gerbėjų.

 

Žinote, kartais pagalvoju, kad kai kurie dainininkai neįvertina savo Dievo dovanos, nesupranta, kad labai daug žmonių norėtų dainuoti, bet neduota ir viskas.

 

Kokios profesinės veiklos ir projektai šiuo metu atima daugiausia jūsų laiko ir dėmesio?

 

Viena pagrindinių – nauja kelionių agentūra, kurios bendrakūris esu. Versle pirmieji dveji metai dažniausiai būna sudėtingiausi. Reikalauja laiko, pastangų ir investicijų, kol viską įsuki. Na, ir, žinoma, mano mėgstamiausia profesija – tėčio. Didžiąją dienos dalį, kai esu su sūnumi, užima laikas kartu. Bet nieko nedarau per prievartą, viskas kol kas patinka ir ta kelionė labai įdomi.

 

Kodėl nusprendėte įkurti būtent kelionių verslą?

 

Versle visada svarbu, kokius tu žmones sutinki, kokių idėjų kyla drauge. Galiu pasidžiaugti, kad turiu gerus partnerius, su kuriais kilo mintis vystyti kelionių verslą. Tai konkurencinga sritis, nėra lengva, bet mes daug dėmesio skiriame kliento patirčiai, geram aptarnavimui, taip pat technologijoms – sukūrėme patogią aplikaciją keliautojams. Kai sueina geros galvos, tai kyla gerų idėjų (šypsosi). Dabar juokauju, kad būnant kelionių versle pačiam sumažėjo kelionių, nes daug laiko užima administraciniai darbai. Tikiuosi, kad atvėsus orams pavyks su sūnumi iškeliauti ten, kur žiemą šilta, ir pačiam pasinaudoti savo darbo privalumais.

 

Ar turint nuosavą verslą pavyksta nepersidirbti?

 

Manau, man pritars kiekvienas, kad kas dirba sau arba yra verslo savininkas, tuomet nėra tokio dalyko kaip darbo valandos. Net jei nedarai kažko tiesiogiai, mintyse vis tiek dirbi: domiesi, skaitai, strateguoji. Man atrodo, po kurio laiko verslas tampa savotišku gyvenimo būdu, nes vis giliniesi, rūpiniesi neskaičiuodamas darbo valandų. Verslas tikrai reikalauja laiko ir pastangų, nes kiek įdėsi, tiek ir turėsi. Gal ir gerai, kad yra tokių projektų, kai gali bent porai dienų atsitraukti, pasidalinęs darbais su kolegomis.

 

Kaip sūnus reaguoja į ekrane dainuojantį tėtį?

 

Mato ne tik ekrane, ateina palaikyti ir į studiją. Jis labai mėgsta muziką, o kai kur nors važiuojame, pasileidžiame ir dainuojame kartu. Jau yra susipažinęs su mano kolegomis, labai gražus tas ryšys, nes vis paklausia, kur „Žemaitukai“ arba paprašo įjungti jų dainą. Mudviem visuomet gera su sūnumi kartu leisti laiką, žinoma, jam smagu matyti tėtį ekrane, bet jam apskritai nėra naujiena tėvai televizijoje (šypteli).

 

Kaip bėga jūsų laisvalaikis?

 

Daugiausia su sūnumi. Stengiamės, kad laikas kartu būtų prasmingas, kad kažką veiktume, o ne tiesiog būtume. Šią vasarą daug laiko buvome gamtoje, važiavome grybauti, maudytis. Jei kalbame apie asmeninį laisvalaikį, tai patinka vyriški dalykai: medžioklė, žūklė, golfas. Svarbiausia, kad veiklos būtų gryname ore, nes čia geriausiai pravėdinama galva. Nuo mažens esu įpratęs leisti laiką gamtoje.

 

Stengiuosi skirti laiko ir visuomeninėms veikloms. Kaip ir daugeliui, norėtųsi aprėpti kuo daugiau, padėti visiems. Ilgą laiką draugauju su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais ir jų šeimomis besirūpinančia organizacija „Mamų unija“. Buvau Vilniaus „Rotary“ klubo prezidentu, tai su bendraminčiais esame įgyvendinę daug labdaringų projektų. Jaučiu atsakomybę ir norą skirti kokią valandą per savaitę ir padaryti kažką prasminga sunkiau gyvenantiems žmonėms ar bent išnaudoti savo auditoriją ir paskleisti plačiau žinutę apie tai, kam ir kokios pagalbos reikia.

 

Autorė Laima Samulė