Kaip iš tiesų gyvena vieniši žmonės?

Socialinėje erdvėje vis dar gajūs įvairūs mitai apie žmones, pasirinkusius gyvenimą be partnerio ar vaikų. Visuomenė linkusi manyti, kad tokia būtis vyrams reiškia begalinę laisvę ir nuotykius, o moterims – egzistencinę vienatvę ir liūdesį. Tačiau naujausi sociologiniai ir psichologiniai tyrimai rodo, kad realybė gerokai sudėtingesnė.

Moterys:

• 2021–2023 m. tyrimų duomenimis, vienišos ir vaikų neturinčios moterys sudaro vieną laimingiausių demografinių grupių Europoje. Jos dažniau nei vyrai džiaugiasi aukštesne gyvenimo kokybe ir geresne psichine sveikata. Britų elgsenos mokslininkas Paulas Dolanas pažymi, kad tradiciniai sėkmės rodikliai (santuoka ir vaikai) nebėra tiesiogiai susiję su moterų laimės pojūčiu. Priešingai – moterys pasižymi stipresniu emociniu intelektu ir gebėjimu kurti bei palaikyti gilius socialinius ryšius ne tik šeimoje. Net 75 % apklaustų vienišų moterų nurodė turinčios bent tris artimas drauges, į kurias gali kreiptis pagalbos bet kuriuo paros metu. Joms vienatvė nėra izoliacija, o laikas saviraiškai, karjerai ir pomėgiams, kuriems vidutiniškai skiria 10–15 val. per savaitę daugiau nei ištekėjusios bendraamžės. Be to, tyrimai rodo, kad moterys be šeimos vidutiniškai miega 22 min. ilgiau ir kokybiškiau, nes jų poilsio netrikdo partnerio knarkimas ar vaikų poreikiai.

• Nepaisant vidinio pasitenkinimo, moterys patiria didžiulį socialinį spaudimą. Net 68 % moterų iki 45 m. prisipažino jaučiančios nuolatinį aplinkinių vertinimą dėl „neišpildytos motinystės“. Lietuvės nurodo, kad šeimos šventėse ar susitikimuose klausimai apie asmeninį gyvenimą išlieka pagrindiniu streso šaltiniu, sukuriančiu „antrarūšės pilietės“ pojūtį. Visuomenė vis dar reikalauja iš moters globėjos vaidmens, todėl pasirinkimas gyventi vienai dažnai interpretuojamas kaip savanaudiškumas ar nesugebėjimas prisitaikyti. Be to, moterys labiau baiminasi finansinio nesaugumo senatvėje – dėl darbo užmokesčio atotrūkio jų galimybės sukaupti solidų kapitalą be partnerio pagalbos yra vidutiniškai 20 % mažesnės nei vyrų. Ekonomistai pastebi, kad vienišos moterys moka „vienišių mokestį“ – joms brangiau kainuoja būstas, komunalinės paslaugos ir draudimas, nes šios išlaidos nėra dalijamos perpus.

• Vienišos moterys gerokai skrupulingiau rūpinasi savo sveikata ir buitimi. Baltijos regione atliktos apklausos rodo, kad vienos gyvenančios moterys suvartoja 30 % daugiau daržovių ir šviežių produktų nei tos, kurios gamina maistą visai šeimai, dažnai prisitaikydamos prie vyro ar vaikų skonio. Jos dažniau renkasi kokybiškus maisto papildus, ekologišką kosmetiką ir reguliariai lankosi pas gydytojus prevencinėms patikroms. Jų namų aplinka dažniausiai yra harmoninga ir estetiška, nes investuoja į jaukią aplinką kaip į emocinės gerovės pamatą. Joms namai yra ramybės uostas. Įdomu tai, kad vienišos moterys taip pat dažniau tampa savanorėmis ar aktyviomis bendruomenių narėmis, taip kompensuodamos šeiminės globos poreikį ir įprasmindamos savo laiką per pagalbą kitiems.

• Mokslininkai pastebi įdomią tendenciją – „moteriškąją laiko prabangą“. Moterys be vaikų vidutiniškai 5 val. per savaitę daugiau skiria asmeniniam tobulėjimui, kursams ar skaitymui. Tai leidžia joms išlikti konkurencingoms darbo rinkoje ir greičiau adaptuotis prie technologinių pokyčių. Tačiau šis pranašumas turi šešėlį: susirgus ar ištikus krizei, jos neturi pagalbos namuose, todėl dažniau investuoja į privačius sveikatos draudimus ar kaupia lėšas profesionaliai priežiūrai ateityje.

Vyrai:

• Nors vyrai be šeimos popkultūroje dažnai vaizduojami kaip geidžiami jaunikiai ar Jameso Bondo tipo herojai, statistika piešia gerokai pilkesnį vaizdą. Vieniši vyrai per savaitę socialiniam bendravimui skiria vidutiniškai tik 3–4 val., o didžiąją laisvo laiko dalį praleidžia prie ekranų žaisdami vaizdo žaidimus arba dirbdami viršvalandžius. Pasirodo, kad vyrams partnerė dažniausiai yra vienintelis gilus emocinis ramstis ir pagrindinė jungtis su socialiniu pasauliu. Netekę jos arba niekada nesukūrę santykių, rizikuoja patekti į socialinės izoliacijos gniaužtus. Tik 15 % vienišų vyrų teigia turintys draugų, su kuriais galėtų kalbėtis atviromis asmeninėmis temomis. Tai lemia vadinamąją „vyrų draugystės krizę“, kai bendravimas apsiriboja tik bendra veikla (sportu, žvejyba) be gilesnio emocinio ryšio.

• Lietuvos ir užsienio sveikatos duomenys rodo, kad vienišų vyrų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai 7–10 m. trumpesnė nei vedusių ar gyvenančių poroje. Pagrindinė priežastis – savigarbos ir rūpesčio savimi stoka, kurią dažniausiai skatina moteris. Vyrai be partnerių rečiau gamina šviežią maistą (net 45 % jų renkasi pusgaminius, šaldytą picą arba greitąjį maistą) ir dažniau pasiduoda žalingiems įpročiams, tokiems kaip alkoholis ar rūkymas, bandydami malšinti vienatvės jausmą. 2023 m. apklausa atskleidė, kad vienišas vyras pas gydytoją apsilanko tik tada, kai skausmas tampa nepakeliamas, nes šalia nėra žmogaus, kuris pastebėtų pirmuosius ligos simptomus ar primintų apie profilaktiką. Jų buitis dažniau yra funkcionuojanti, bet asketiška, skirta tik baziniams poreikiams tenkinti, be didesnio dėmesio namų jaukumui.

• Finansiniu požiūriu vieniši vyrai jaučiasi stabiliausiai, tačiau jų išlaidos mažiau racionalios ir labiau impulsyvios. Be moters priežiūros vyrai dažniau leidžia pinigus brangiems technikos įrenginiams, automobiliams, prabangiems laikrodžiams ar trumpalaikėms pramogoms, tačiau rečiau investuoja į ilgalaikį saugumą ar nekilnojamąjį turtą. Įdomu tai, kad vyrai be vaikų rečiau patiria visuomenės pasmerkimą: jų statusas vertinamas neutraliai arba net su tam tikru pavydu dėl išsaugotos finansinės ir asmeninės laisvės. Visgi psichologai pabrėžia, kad ši „laisvė“ po 50-ies dažnai virsta egzistenciniu nerimu, nes vyrai rečiau nei moterys geba užmegzti prasmingus ryšius su brolių, seserų vaikais ar kaimynystės bendruomene.

• Vyrų vienišumą lydi didesnis polinkis į depresiją ir nerimo sutrikimus, nors jie tai linkę maskuoti užimtumu. JAV atlikti tyrimai rodo, kad vieniši vyrai 3,5 karto dažniau patiria savižudybės riziką nei tie, kurie turi šeimas. Tai siejama su „tyliosios kančios“ kultūra – vyrai jaučia spaudimą išlikti stiprūs ir nepriklausomi, todėl nepripažįsta vienatvės kaip problemos. Visgi tie, kurie sugeba integruotis į bendruomenes (sporto klubus, garažų bendrijas ar profesines sąjungas), šiuos neigiamus efektus sušvelnina. Mokslininkai daro išvadą: vyrui vienatvė yra fiziologiškai ir psichologiškai brangesnė nei moteriai, todėl gyvybiškai svarbu mokytis kurti bendruomeninius ryšius, kurie nepriklauso nuo santuokos statuso.

Autorė Eglė Stratkauskaitė