Su amžiumi dažnas ima pastebėti, kad jėgų atsargos senka greičiau, o nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Senjorų pervargimas – ne vien kasdienio gyvenimo smulkmena, bet ir rimtas sveikatos signalas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 60 % vyresnio amžiaus europiečių nurodo, kad nuolatinis nuovargis trukdo jų kasdienybei. Kodėl taip nutinka ir ką daryti, jog pakaktų energijos?

 

Daugiau nei nuovargisOverworked,Tired,Older,Lady,Holding,Glasses,Feeling,Headache,,Having,Eyesight

 

Svarbu atskirti paprastą nuovargį nuo pervargimo. Paprastas nuovargis – natūrali organizmo reakcija į aktyvią dieną, po kurios pakanka poilsio ar gero miego. Tačiau pervargimas – tai būklė, kai energijos stoka tampa nuolatinė, nepraeina net ilsintis, lydi fizinis silpnumas, prasta koncentracija, emocinis išsekimas. Senjorai dažnai sako: „Atrodo, kad net poilsis nepadeda.“ Tai ženklas, kad organizme vyksta rimtesni procesai, kuriems reikia dėmesio.

 

Pagrindinės priežastys

 

Fizinės ligos. Dažniausia senjorų pervargimo priežastis – lėtinės sveikatos problemos. Širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių veiklos sutrikimai, inkstų nepakankamumas ar mažakraujystė tiesiogiai veikia energijos lygį. Kai širdis silpniau pumpuoja kraują, o audiniai gauna mažiau deguonies, žmogus jaučiasi pavargęs net atlikdamas paprasčiausius darbus.

 

Vaistų poveikis. Polifarmacija (kelių vaistų vartojimas vienu metu) ypač dažna vyresniame amžiuje. Vidutiniškai 65 m. ir vyresnis europietis kasdien išgeria 4–5 skirtingus vaistus. Kai kurie gali turėti šalutinį poveikį – sukelti silpnumą, mieguistumą, energijos stoką.

 

Miego sutrikimai. Tyrimai rodo, kad nemiga vargina iki 40 % senjorų. Dažnas naktinis prabudimas, neramus miegas ar ankstyvas nubudimas lemia, kad net 8 val. lovoje nesuteikia poilsio pojūčio.

 

Psichologinės priežastys. Vienatvė, nerimas, depresija – tai dažni, bet mažiau pastebimi pervargimo šaltiniai. Emocinė būsena tiesiogiai susijusi su fizine savijauta. Depresija sergantys žmonės 2–3 kartus dažniau skundžiasi nuolatiniu nuovargiu.

 

Sezoniniai veiksniai. Tamsusis metų laikas ir saulės trūkumas lemia vitamino D stoką, kuri ne tik silpnina imunitetą, bet ir skatina nuovargį, prastą nuotaiką.

 

Mokslo žodis

 

Senėjimo procesai neišvengiamai veikia energijos atsargas. Ląstelės dirba lėčiau, mitochondrijos – organizmo „elektrinės“ – gamina mažiau energijos, sulėtėja medžiagų apykaita. Tyrimai rodo, kad dauguma vyresnių nei 65 m. žmonių jaučia lėtinį nuovargį. Įdomu tai, kad moterys tokius simptomus mini dažniau nei vyrai – tikėtina, dėl hormonų įtakos ir psichologinių veiksnių.

 

Amerikos nacionalinis senėjimo institutas pabrėžia: nuolatinis nuovargis nėra natūrali senėjimo pasekmė, jis dažniausiai rodo sveikatos problemas arba netinkamą gyvenimo būdą. Kitaip tariant, pavargti gali visi, bet pervargimas neturi būti norma.

 

Kaip sau padėti?

 

Kasdienis ritmas. Dažnai senjorai bando gyventi taip, kaip jaunystėje: imasi sunkių darbų, neskiria laiko poilsiui. Maži, bet reguliarūs atokvėpio momentai dienos eigoje – paprasta, bet veiksminga pagalba.

 

Mityba ir vitaminai. Energijai svarbūs B grupės vitaminai, kurie dalyvauja nervų sistemos veikloje, vitaminas D – imunitetui ir kaulams, magnis – raumenims. Moksliniai tyrimai rodo, kad subalansuota mityba gali reikšmingai sumažinti nuovargį.

 

Lengvas fizinis aktyvumas. Pasivaikščiojimas gryname ore, lengvi pratimai, kvėpavimo mankšta – paprastos veiklos, kurios gerina kraujotaką, aprūpina smegenis deguonimi ir padeda pasijusti energingiau.

 

Emocinė darna. Psichologai pabrėžia: bendravimas – tarsi emocinis vitaminas. Susitikimai su draugais, šeimos nariais, mėgstama veikla stiprina emocinę sveikatą ir mažina pervargimo jausmą.

 

Natūralios priemonės. Raminamosios žolelės, pavyzdžiui, valerijonai, nuo seno vartojamos įtampai mažinti ir miegui gerinti. Valerijonų tinktūra gali padėti lengviau nusiraminti ir atsipalaiduoti, ypač tiems, kurie patiria nervinį nuovargį ar sunkiai užmiega. Tik svarbu prisiminti, kad tai viena iš pagalbinių priemonių, o ne visos problemos sprendimas.

 

Kada metas pas gydytoją?

 

Nuovargis, trunkantis kelias dienas po intensyvesnės veiklos, yra normalu. Tačiau jei silpnumas tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač jeigu jį lydi dusulys, širdies ritmo sutrikimai, skausmai, staigus svorio kritimas ar prislėgta nuotaika. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnes ligas, kurioms reikia profesionalios pagalbos.

 

Senjorų pervargimas nėra neišvengiamas. Tai signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio. Pasirūpinus sveikata, poilsiu, mityba, judėjimu ir emocine pusiausvyra, gyvenimo kokybė gali išlikti aukšta dar ilgus metus. Maži kasdieniai žingsniai – reguliarus poilsis, švelnus fizinis aktyvumas, tinkami mitybos įpročiai ir natūralios priemonės, tokios kaip valerijonai – padeda sugrąžinti daugiau energijos ir ramybės į kasdienybę.

 

Įdomu

 
  • Tyrimai rodo, kad vyresni žmonės, jaučiantys nuolatinį nuovargį, 40 % dažniau patiria trumpalaikės atminties sutrikimų. Tad nuovargis gali turėti tiesioginę įtaką pažintinėms funkcijoms.
  • Nors kava laikoma energijos šaltiniu, senjorams jos poveikis silpnesnis: kofeino receptoriai smegenyse su amžiumi tampa mažiau jautrūs. Todėl kava vyresniame amžiuje ne visada padeda atsibusti.
  • Popietės miegas – ne tinginystė. Naujausi tyrimai rodo, kad 20–30 min. trunkantis dienos snaudulys senjorams gali sumažinti pervargimą ir pagerinti koncentraciją beveik taip pat, kaip pilna nakties miego valanda.
  • Aromaterapijos studijos įrodė, kad levandų, citrinų ar pipirmėčių kvapai gali sumažinti nuovargio pojūtį ir pagerinti nuotaiką net 15–20 %.
  • Ilgalaikis pervargimas siejamas su trumpesne gyvenimo trukme. Tyrimai rodo, kad išsekimą nuolat jaučiantys žmonės vidutiniškai gyvena 2–3 m. trumpiau nei jų bendraamžiai be tokio simptomo.
 

Autorė Jūratė Survilė