Sveikata – brangiausias turtas. Tad šiuo turtu būtina nuolat rūpintis. O moterims tai daryti dar kruopščiau, mat jų kūnai ypatingi. Sudėtingoms reprodukcinei ir endokrininei sistemoms reikia ypatingos atidos, nes jas kamuojančios ligos neretai diagnozuojamos per vėlai. Tai ne tik gali lemti nevaisingumą, bet ir daryti reikšmingą neigiamą įtaką gyvenimo kokybei.

Cropped,Image,Of,Woman,Posing,In,Lingerie,With,Flowers,Made

 

Dažniau atsistoti nuo kėdės. Pasaulyje gerai žinoma amerikiečių gydytoja Alisa Vitti savo bestseleriu tapusioje knygoje „Moters kodas“ kviečia visas moteris daugiau dėmesio skirti mažojo dubens sveikatai ir pasirūpinti sklandžia kraujotaka. Medikai pabrėžia, kad dėl kraujotakos sutrikimų šioje srityje labiausiai kenčia 40-metės, dirbančios sėdimą darbą. Ilgas sėdėjimas lemia, kad gimdą pasiekia mažiau kraujo ir reikalingų maisto medžiagų, todėl kas valandą derėtų atsistoti ir pasivaikščioti. Taip pavyktų išvengti šios kūno dalies sąstingio. Judėjimas itin svarbus ir norinčioms atitolinti premenopauzės periodą. Australijoje atlikti tyrimai rodo, kad aktyviai gyvenančios (3–4 kartus per savaitę lengvai besimankštinančios) moterys ne tik yra sveikesnės, tačiau ir rečiau skundžiasi PMS simptomais, per menstruacijas netenka mažiau kraujo ir vidutiniškai 3 metais ilgiau išlieka vaisingos, lyginant su bendraamžėmis, kurios nesimankština.

 
Saugotis lytiškai plintančių ligų ir uždegimų. Gydytoja A. Vitti pataria sueities metu naudoti prezervatyvą netgi tuomet, jeigu vartojamos kontraceptinės tabletės bei santykiaujama su nuolatiniu partneriu. Tai smarkiai sumažina bakterijų kiekį gimdoje, o jos neretai tampa lytinių organų uždegimų priežastimi. Bakterinius uždegimus tenka gydyti antibiotikais. Tinkamai neišgydžius kenčia kiaušintakiai, kiaušinės ir didėja nevaisingumo rizika. Prezervatyvai saugo ne tik nuo lytiškai plintančių ligų, bet ir bakterinės vaginozės, šlapimo takų infekcijos, lėtinės pienligės. Net jeigu moteris ir jos partneris yra sveiki, sperma perneša mikrobus, kurie išderina gimdos šarmų ir rūgščių pusiausvyrą nesukeldami jokių simptomų. Sutrikus makšties šarmų ir rūgščių balansui ši nebegali tinkamai apsivalyti.

 
Pakeisti buitinius valiklius į švelnios sudėties priemones. Daugelis nė neįsivaizduoja, kiek daug agresyvių cheminių medžiagų yra jų namuose, ypač vonioje – valikliuose ir prausikliuose. Moksliškai įrodyta, kad net kelios dešimtys cheminių medžiagų, aptinkamų balikliuose, pelėsio naikinimo priemonėse ir kituose valikliuose, gali daryti įtaką endokrininei sistemai. Taip pat labai svarbu, kuo prausiamas kūnas. Mat oda gali absorbuoti kenksmingas daleles. Praustis natūraliu muilu ir atsisakyti švaros priemonių nebūtina. Tik reikia pakeisti šias priemones draugiškomis gamtai ir kūnui.

 
Rūpintis dantų higiena ir sveikata. Visi be išimties dantis turėtų valyti du kartus per dieną ir kasdien naudoti dantų siūlą. 2011 m. Vakarų Australijos universiteto tyrimas parodė, kad moterys, turinčios dantenų ligų, pastodavo vidutiniškai per 7 mėnesius, – užtrukdavo vidutiniškai 2 mėnesiais ilgiau nei nesergančios tokiomis ligomis. Dantenų ligas sukeliančios bakterijos gali keliauti kraujotakos sistema po visą kūną ir kone kiekviename organe sukelti uždegiminį atsaką. O šis gali pakenkti audiniams, įskaitant ir širdį bei lytinius organus.

 
Kasmet apsilankyti pas ginekologą. Net ir jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundžiančios moterys kasmet turėtų apsilankyti pas ginekologą ir atlikti standartinę apžiūrą. Keliauti pas gydytoją dera pirmą savaitę po menstruacinio ciklo pabaigos. Tuomet lengviausia pastebėti bet kokias patologijas, ypač tas, kurių simptomai dar nepasireiškė. Dažniau pas ginekologą lankytis reikėtų, jeigu vargina nereguliarios mėnesinės, kamuoja skausmas mylintis ar kraujuojama iš makšties ne per menstruacijas. Ginekologai ragina jų kabinetuose apsilankyti kilus bet kokiam klausimui ar neįprastam pojūčiui. Mat atidumas savijautai gali išgelbėti gyvybę.

 
Atlikti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir gimdos kaklelio vėžio testus. Gimdos kaklelio vėžys – ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. 2018 m. visame pasaulyje gimdos kaklelio vėžys diagnozuotas net 570 tūkst. moterų. Nors profilaktinės patikros ir skiepų programos plačiai paplitusios, tačiau gimdos kaklelio vėžys pasaulyje ir Lietuvoje vis dar išlieka viena dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kiekvienais metais ši liga diagnozuojama 400–500 lietuvių. Beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai (99 %) susiję su ŽPV infekcija. Laiku atlikus tyrimus ir nustačius riziką, galima išgydyti gimdos kaklelio vėžį arba užkirsti jam kelią.

 
Kas mėnesį apčiuopti krūtis, kartą per metus išsitirti. Medikai rekomenduoja bent kartą per mėnesį ciklo pradžioje apčiupti krūtis ieškant pakitimų. Ieškoti gumbelių, spenelio pokyčių, išskyrų, padidėjusių pažastų limfmazgių, guzelių ar sukietėjimų. Nors pastebima, kad krūties vėžiu dažniausiai serga 40–60 m. moterys, ši onkologinė liga neaplenkia ir jaunesnių. Pradėti tikrintis būtina jau nuo 25-erių. Diagnozuojant krūtų ligas svarbiausi tyrimai yra echoskopija ir mamografija. Krūtų echoskopija – pirmo pasirinkimo tyrimas 20–40 m. moterims. Vyresnėms tinkamesnis radiologinis tyrimas yra mamografija. Prireikus patikslinti tyrimo rezultatus naudojamas ir ultragarsinis tyrimas. Krūtų echoskopija trunka apie 30 min., neskausminga, neturi žalingos spinduliuotės, tyrimo atsakymas ir tolesnės rekomendacijos pateikiamos iškart.

 
Mesti rūkyti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, yra nevaisinga. Kitais skaičiavimais, pasaulyje kas šešta pora – 10–15 % – susiduria su vaisingumo problemomis. Dar 10–25 % moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai. Moksliniai tyrimai patvirtina stiprų neigiamą rūkymo įtaką moters reprodukcinei funkcijai. Cigarečių dūmuose yra daugiau kaip 4000 cheminių medžiagų, iš jų 40 – žinomi kancerogenai. Nikotino ir tabakui specifiškų kancerogenų randama gimdos kaklelio gleivėse, todėl rūkymas gali sumažinti imuninį atsaką gimdos kaklelyje. Tai gali sąlygoti šias su vaisingumu susijusias problemas: ovuliacijos sutrikimus, kiaušinėlių pažeidimą ir priešlaikinę menopauzę, vėžio rizikos padidėjimą, persileidimo tikimybę.

 
Subalansuoti mitybą. Alinančios dietos ir greitas svorio metimas – viena iš priežasčių, kodėl gali sutrikti menstruacinis ciklas ir hormonų balansas. Subalansuota mityba svarbi visam organizmui, bet reprodukcinė sistema tam itin jautri. Moterims svarbu valgyti daug daržovių ir vaisių, visų grūdo dalių produktų, sveikų riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus ir riebios žuvies, riešutų, ankštinių daržovių. Riebalai moterų lytinei sveikatai yra svarbesni nei vyrų. Moters kūnas natūraliai turi daugiau riebalinio audinio, kuris glaudžiai susijęs su endokrinine sistema.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė