Stresas ir sėdimas darbas – du kūno ir nervų sistemos iššūkiai

Daugybė žmonių šiandien dirba sėdimą darbą. Dažnai jis būna kupinas įtampos, niekada nesibaigiančių reikalų, skubėjimo. Įsisukus į šį ratą nėra net kada galvoti, kaip visa tai veikia mūsų organizmą. Iki tol, kol jis ima siųsti skausmingus pagalbos šauksmo signalus. Apie tai kalbamės su UAB „Stuburo klinika“ specialistu Ramūnu Urbeliu.

Ramūnas Urbelis

Kaip stresas ir sėdimas darbas žaloja kūną?

Netaisyklinga laikysena darbo vietoje ne visada yra blogas įprotis ar tingumas. Dažnai tai – nervų sistemos pastanga optimizuoti energijos sąnaudas. Jei kūnas jaučia įtampą vienoje grandyje, smegenys instinktyviai kompensuoja kitoje, kad išlaikytų pusiausvyrą minimaliomis pastangomis. Sėdėjimas kreivai smegenims tiesiog „kainuoja pigiau“, tačiau tai tik laikina biomechaninė ekonomija.

Situaciją dramatiškai komplikuoja suminis stresas. Svarbu suprasti, kad nervų sistemai nėra didelio skirtumo tarp mechaninio dirgiklio (ilgo sėdėjimo), emocinės reakcijos į aplinką ar nuolatinio informacinio triukšmo – visi šie stimulai kaupiasi kaip bendra sistemos įtampa. Kai peržengiamos organizmo tolerancijos ribos, pasyviosios struktūros – raiščiai ir sąnarių kapsulės – pradeda siųsti didesnio intensyvumo signalus į smegenis.

Smegenys, jau ir taip apkrautos išoriniais dirgikliais, interpretuoja šią informaciją kaip grėsmę saugumui ir įjungia apsauginį režimą: nevalingą raumenų tonuso padidėjimą. Taip formuojasi „šarvas“, kurį jaučiame kaip sprando įtampą ar juosmens maudimą.

Būna, kad savaitgalį ar šiaip atitrūkus nuo darbo jaučiamasi gerai, bet vos atsisėdus prie stalo skausmas grįžta. Kodėl?

Čia slypi didžiausias iššūkis: smegenys turi atmintį. Jos itin greitai sukuria asociatyvinius ryšius tarp aplinkos ir joje patiriamo diskomforto. Smegenys įsimena darbo stalą ar kėdę kaip vietą, kurioje atsiranda problema. Kadangi smegenų veikla remiasi nuolatine prognoze, jos jau iš anksto numato, kas laukia kūno.

Ilgainiui susiformuoja stiprus apsauginis refleksas: užtenka tik trumpam sugrįžti į tam tikrą kontekstą (darbo vietą), kuriame anksčiau buvo patirtas diskomfortas ar įtampa, ir smegenys prevenciškai „įjungia“ raumenų šarvą dar nespėjus atsirasti realiam nuovargiui. Tai paaiškina fenomeną, kodėl poilsio dienomis galite jaustis puikiai, tačiau, vos prisėdus darbe, kūnas akimirksniu grįžta į išgyvenimo režimą – jis tiesiog reaguoja į savo paties sukurtą pavojaus prognozę.

Sėdimą darbą dirba daugybė žmonių, bet ne visus vargina skausmas…

Nors sėdėjimo veiksmas atrodo vienodas, kiekvieno žmogaus nervų sistemos „procesoriaus“ apkrova skiriasi. Kai smegenys nebeturi laisvų resursų kokybiškam judesiui užtikrinti, jos pereina į apsauginį režimą. Užuot palaikiusios laisvą ir plastišką laikyseną, pradeda stabilizuoti kūną, aukodamos individualiai jautriausias grandis:

• Vienam formuojasi sprando įtampa, nes smegenys prioritetą teikia regos sistemos saugumui ir galvos stabilumui.

• Kitam įtampa „užrakina“ juosmenį, nes sistema bando mechaniškai apriboti judesį zonoje, kuri siunčia stipriausią pavojaus signalą.

• Trečiam skausmas pasireiškia per galvos skausmus, nes nervų sistema nesugeba amortizuoti suminės įtampos.

Ką daryti, kad ilgos darbo valandos prie kompiuterio nežalotų?

Laimi ne tas, kuris valios pastangomis stengiasi sėdėti tiesiai, o tas, kurio nervų sistema į statinę apkrovą reaguoja adekvačiai, be perteklinės įtampos. Norint tapti „sėdėjimo čempionu“, neužtenka tik ergonomiškos kėdės – tam reikia specialaus pasiruošimo:

1. Neurologinės tvarkos: normalizuoti receptorių siunčiamus signalus ir ištrinti ydingas smegenų asociacijas. Tai leidžia smegenims nustoti „aukoti“ raumenų laisvumą ir vėl leisti sėdėti tiesiai be išankstinio streso.

2. Fizinės ištvermės: specifiškai paruošti kūną ir nervų sistemą statinei apkrovai, kad asmeninis „sėdėjimo maratonas“ netaptų organinių pakitimų priežastimi.

3. Įtampos mažinimo ciklo: net ištvermingiausiam atletui reikia atsigauti. Periodiškai būtina neutralizuoti audinių įtampas trumpomis, tikslingomis pertraukomis, kol jos nepasiekė kritinės adaptacijos ribos.

Vairuoti automobilį be techninės apžiūros – rizikinga. Eksploatuoti kūną ignoruojant nervų sistemos signalus – neatsakinga. Susitvarkykite ergonomiką, bet pirmiausia – pasirūpinkite kūno „programine įranga“. Nustokite kovoti su pasekmėmis. Pradėkite valdyti priežastis.

Dėl konsultacijos, išsamaus ištyrimo ir individualaus veiksmų plano sudarymo kreipkitės:

• Specialistas: Ramūnas Urbelis
• Įstaiga: UAB „Stuburo klinika“, UAB „Kineziterapijos klinika“, Kaunas
• • Registracija telefonu: +370 645 55 511, +370 682 21 414
• • Daugiau informacijos: www.stuburoklinika.com; www.kineziterapijosklinika.com