Prakaitavimas – natūralus ir būtinas organizmo procesas, tačiau šiltymečiu gali stipriai varginti. Kaip sėkmingai jį kontroliuoti, kokias priemones rinktis? Ir ką daryti, kai prakaituojama ypač gausiai?

 

Different,Deodorants,On,Color,BackgroundGyvybiškai būtinas

 

Sudrėkusios pažastys, pėdos, kakta ir nugara žliaugiantis prakaitas tikrai nemalonu. Vis dėlto tai ne tik natūralus, bet ir gyvybiškai reikšmingas organizmo procesas. Prakaitą išskiria liaukos, esančios giliuosiuose odos sluoksniuose. Jų yra visame kūne, bet daugiausia prakaito išskiria kaktoje, pažastyse, delnuose ir pėdose esančios prakaito liaukos. Pats prakaitas pagal sudėtį – vanduo su druskų ir kai kurių cheminių medžiagų priemaišomis. Jis atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas organizme – pirmiausiai vėsina. Štai kodėl gausiau prakaituojame karštoje aplinkoje, sportuodami. Tačiau tai ne vienintelė prakaitavimo funkcija – padeda išplauti iš organizmo toksinus. Taip pat prakaite yra natūralaus mikrobus naikinančio baltymo dermcidino (DCD), kuris saugo nuo tam tikrų patogeninių mikroorganizmų ir neleidžia plisti infekcijoms. Prakaitavimas naudingas ir odai, mat padeda išvalyti užsikimšusias poras, todėl mažina įvairius uždegimus, net aknę. Žinoma, svarbu laikytis higienos ir nuplauti patį prakaitą.

 

Kaip kontroliuoti?

 

Nors prakaitavimas yra natūralus ir būtinas, vis dėlto šiais laikais jį kontroliuoti ne mažiau svarbu. Kaip išvengti pernelyg gausaus prakaitavimo ir nemalonaus jo sukeliamo kvapo?

 

Antiperspirantai ir dezodorantai. Būtent juos reikėtų naudoti siekiant sumažinti prakaitavimą. Dažnai žmonės nežino skirtumo tarp antiperspirantų ir dezodorantų, tad perka bet kurį jų, o paskui piktinasi, kad priemonė neveiksminga. Iš tiesų šių priemonių funkcijos yra skirtingos. Antiperspirantai blokuoja latakus, per kuriuos išsiskiria prakaitas, todėl jis negali pasiekti odos paviršiaus, nors prakaito liaukos jį vis dar gamina. Dezodorantai tokio poveikio neturi, jie tik maskuoja nemalonų kvapą, kuris atsiranda užsistovėjus prakaitui ir pradėjus daugintis bakterijoms (pats prakaitas yra neutralaus kvapo!). Beje, norint geriausio poveikio, antiperspirantus reikėtų tepti ne ryte, o prieš einant miegoti – būtinai ant švarios ir sausos odos.

 

Tinkama apranga. Siekiant sumažinti prakaitavimą, rekomenduojama dėvėti lengvus, natūralių audinių drabužius, kurie leistų odai kvėpuoti ir lengvai išgarintų atsiradusią drėgmę. Tam geriausiai tinka medvilniniai, lininiai drabužiai, todėl būtent jie tinkamiausi vasarą. Sintetiniai audiniai gali sukurti šiltnamio efektą, kuris privers kūną dar gausiau prakaituoti. Šiltymečiu rinktis šviesių spalvų drabužius, nes jie geriau atspindi saulės spindulius, todėl kūnas mažiau įkaista.

 

Mityba. Kai kurie maisto produktai gali paskatinti gausesnį prakaitavimą. Pirmiausia, norint jo išvengti, patartina atsisakyti aštraus maisto. Į jį organizmas reaguoja taip pat, kaip į aukštą aplinkos temperatūrą – bando natūraliai atsivėsinti. Nedera piktnaudžiauti kava, nes kofeinas stimuliuoja adrenalino liaukas, kurios sukelia delnų, padų ir pažastų prakaitavimą. Apskritai geriau valgyti dažniau, bet po mažiau, nes apsunkus nuo maisto gausėja prakaitavimas.

 

Aplinkos temperatūra. Esant galimybei karštomis dienomis reikėtų vėsinti aplinką. Galbūt padėtų pravertas langas (jeigu karšta tik viduje, ne lauke), bet efektyviausiai veikia kondicionierius. Tik nepersistengti – lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas neturėtų būti didesnis nei 5 laipsniai.

 

Kai nebenormalu…

 

Jeigu nėra poreikio vėsintis, organizmas siunčia signalą užverti prakaito liaukas. 1–2 % žmonių ši funkcija yra sutrikusi, tad jie gausiai prakaituoja net tuomet, kai tam nėra jokios akivaizdžios priežasties. Tai vadinama hiperhidroze. Ji gali atsirasti bet kokiame amžiuje ir paveikti tiek visą kūną, tiek skirtingas jo dalis. Įprastai gausus prakaitavimas apima delnus, pėdas ir pažastis. Nors situacija labiausiai vargina šiltymečiu, pagausėjęs prakaitavimas niekur nepasitraukia netgi vėsiomis dienomis. Šio sutrikimo priežastys būna įvairios, bet dažniausiai tai susiję su nutukimu, lėtiniu stresu, hormonų pusiausvyros sutrikimais, cukriniu diabetu, tam tikrų vaistų vartojimu.

 

Dėl pagausėjusio prakaitavimo į gydytoją kreiptis tuomet, jeigu simptomas akivaizdžiai pastebimas ir trukdo normaliai kasdienei veiklai, tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius. Konkrečiai įvardyti, koks prakaitavimas yra (ne)normalus, sunku. Vyrai prakaituoja daugiau nei moterys, šios gali aktyviau prakaituoti per menopauzę. Gausesniu prakaitavimu pasižymi ir paaugliai dėl nevisiškai išsivysčiusios endokrininės sistemos. Apskritai į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu prakaitavimas jums patiems atrodo per gausus, vargina ir pasireiškia be akivaizdžios priežasties.

 

Pagalba sergantiems hiperhidroze

 

Esant patologiškai gausiam prakaitavimui, įprastų higienos priemonių nepakanka. Gydytojas gali paskirti specialų antiperspirantą, kurį galima įsigyti tik vaistinėje. Yra ir tam skirtų kremų, kai tenka mažinti prakaitavimą veido ar kitoje zonoje, kur antiperspiranto naudoti neįmanoma.

 

Kai kuriais atvejais tenka vartoti geriamus vaistus – jie blokuoja atitinkamas chemines medžiagas organizme, kurios trukdo komunikaciją tarp tam tikrų nervų, sukeliančių prakaitavimą. Tačiau tokie vaistai dažnai sukelia nemalonius šalutinius poveikius – burnos sausumą, šlapinimosi sutrikimus, sutrikusią regą. Todėl skiriami tik kraštutiniais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos. Jeigu gausus prakaitavimas susijęs su stresu ir jo nepavyksta įveikti natūraliai, gali būti skiriami antidepresantai.

 

Taip pat galimos botulino injekcijos. Jos kuriam laikui užblokuoja nervus, atsakingus už prakaito išskyrimą. Botulinas leidžiamas tiesiai į tas zonas, kur vargina pagausėjęs prakaitavimas. Injekcijas reikia kartoti kas 6–12 mėnesių. 90 % atvejų jos yra efektyvios.

 

Sudėtingiausiu atveju gali prireikti chirurginio gydymo – šalinamos tam tikros prakaito liaukos, koreguojami nervai ir kt.

 

Autorius Jūratė Survilė