Asmenybės kultas Šiaurės Korėjoje

Šiaurės Korėja – ypatinga šalis, ypač kalbant apie jos vadovus. Kim Jong Uno tėvas Kim Jong Ilas valdė šalį prieš jį, o senelis Kim II Sungas komunistų valdomą valstybę įkūrė daugiau nei prieš septynis dešimtmečius. Siekdamas išlaikyti kontrolę, Korėjos dinastinis režimas griežtai riboja keliones, internetą ir visa kita, kas laikoma grėsme jų socialistinei ideologijai. Kaip jiems pavyko sukurti taip visų garbinamą asmenybės kultą?

Sėkmingo asmenybės kulto kūrimas

Šiaurės Korėjoje valdžia dievinama, dėl jos daroma viskas, kas įsakoma, dėl sėkmingai sukurto asmenybės kulto. Visų pirma, garsioji Kimų šeima nuolat vaizduojama kaip dieviškoji figūra, dominuojanti kiekvieno sunkiai dirbančio korėjiečio kasdienybėje. Valstybinė žiniasklaida nuolat skelbia pozityvias žinutes apie dabartinį lyderį Kim Jong Uną, o vaikai mokosi apie ypatingą šeimą mokykloje dainuodami, deklamuodami eilėraščius ar klausydamiesi mokytojų pasakojamų istorijų.

Nors Kim II Sungas mirė 1994 m., jo ir sūnaus Kim Jong Ilo atvaizdai vis dar matomi skelbimų lentose, ant pastatų, biurų, mokyklų klasėse, viešajame transporte, kiekvienoje Šiaurės Korėjos traukinių stotyje ir oro uoste. Prie jo didelių statulų kasdien daugybė šiaurės korėjiečių padeda gėlių. Iki 1992-ųjų visoje šalyje pastatyta beveik 40 tūkst. Kim II Sungo statulų, o jam mirus vyriausybė kiekviename mieste pradėjo statyti 3200 obeliskų, vadinamų amžinojo gyvenimo bokštais. Maža to, jo ir sūnaus portretai kabo beveik visuose namuose. Kiekvienas Šiaurės Korėjos namų ūkis privalo turėti ant sienos pakabintą abiejų Kimų nuotrauką. Niekas daugiau ant tos sienos negali kabėti, netgi skirta speciali šluostė valyti. Kaimynystėje esantiems partijos nariams pavedama apžiūrėti namus, ar nėra dulkėtų portretų. Jei randama dulkių, reikia sumokėti baudą, kurios dydis priklauso nuo sluoksnio storio. Portretai turi būti pakabinti aukštai, kad kambaryje esantys žmonės negalėtų stovėti aukščiau už juos.

Šiaurės Korėjos moksleiviai nuo mažens mokomi, kad jų šalies lyderiai dėl žmonių padarys viską, yra atlaidūs, geranoriški. Tuo pačiu metu jie įpratę neapkęsti JAV. Turistai, apsilankę Šiaurės Korėjoje, pasakoja neįtikimų istorijų, neva mokytojai ignoruoja gamtą ir pasakoja vaikams, jog beveik viskas, ką jie turi ir naudojasi, atsirado dėl gerbiamo vadovo meilės ir atidumo. Gimnazistai pamokose mokomi apie Kim II Sungą ir Kim Jong Ilą. Ši propagandos mašina nesustoja dieną ir naktį vaizduoti šeimą kaip dievybes, kad piliečiai jaustųsi verti gyventi nuo pasaulio uždarytoje šalyje. Visi televizijos kanalai griežtai kontroliuojami valstybės, todėl kiekvienas, pagautas žiūrintis užsienio valstybių siūlomą turinį, yra baudžiamas. Dauguma žmonių neturi prieigos prie interneto, o režimas griežtai kontroliuoja informacijos srautą.

Ypatingi vardai

Kim II Sungo, Kim Jong Ilo ir Kim Jong Uno vardai Šiaurės Korėjoje laikomi šventais. Joks kitas asmuo negali turėti tokio paties vardo. 1974 m. išleistas įsakymas Kim II Sungo ir Kim Jong Ilo bendravardžiams pakeisti vardus. Kalbama, kad iš tiesų Kim Jong Ilo bendrapavardžių draudimas atsirado vėliau – 1980 m., o Kim Jong Uno – 2011 m. Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, įsakymo priėmimo metu Pchenjane gyveno kelios dešimtys Kim Jong Unų, o visoje šalyje – apie 600 žmonių tuo pačiu vardu. Kiekvieną kartą, kai vardai pateikiami spaudoje ar raštu, juos reikia paryškinti skirtinga rašyba, naudojant paryškintą arba didesnį šriftą. Netgi korėjiečių kalbos gramatika pakeista, kad atitiktų kuriamą asmenybės kultą, o sakiniai reguliariai trumpinami, jog dominuotų Kim Jong Uno vardas. Kultas atsispindi ne tik rašytiniuose tekstuose, bet ir karaokės subtitruose. Daugelis dainų Šiaurėje skirtos Kimų šeimai, jose minimi šeimos vardai. Karaoke paprastai turi subtitrus, kurie keičia spalvą dainuojant. Tačiau šventiesiems vardams ši taisyklė negalioja – jie visada išlieka raudonos spalvos.

Dieviškosios galios

Šiaurės Korėja savo lyderių istoriją kuria taip, lyg jie turėtų dieviškųjų galių. Tai svarbu siekiant išlaikyti asmenybės kultą ir politinę kontrolę. Teigiama, kad Kim Jong Ilas gimė Pektusano kalne, seniai užgesusiame ugnikalnyje, savo tėvo slaptoje bazėje 1942 m., nors iš tiesų gimė 1941 m. Sovietų Sąjungoje. Pasakojama, kad jo gimimą paskelbė kregždė, žiema pasikeitė į pavasarį, dangų apšvietė žvaigždė ir spontaniškai pasirodė dviguba vaivorykštė. Tokio pobūdžio teiginiai ir pasakojimai tęsėsi visą jo gyvenimą, skelbta daugybę propagandinių pranešimų apie neįtikėtinus pasiekimus, pavyzdžiui, kad pradėjo vaikščioti ir kalbėti nesulaukęs šešių mėnesių. Po jo mirties 2011 m. gruodžio 17 d. Korėjos centrinė naujienų agentūra pranešė, kad Čon ežere ant Pektusano kalno įtrūko ledo sluoksniai, siautėjo sniego audra su stipriu vėju. Asmenys, kurie nesilaikė 100 dienų gedulo taisyklių arba sielvartavo nenuoširdžiai, buvo baudžiami, kai kuriais atvejais grėsė mirties bausmė. 2011 m. mirus Kim Jong Ilui šiaurės korėjiečiai išėjo į gatves nevaldomai verkti, kad nuramintų režimą ir išvengtų vyriausybės keršto.

Asmenybės kultas ir vyriausybės skleidžiama propaganda dažnai absurdiška. 2015 m. Šiaurės Korėjos mokytojams pateiktoje programoje teigiama, kad Kim Jong Unas pirmą kartą vairavo automobilį būdamas 3 metų, o vos 9-erių lenktyniavo su užsienio jachtų kompanijos vadovu. Pasakojama, kad tapė šedevrus ir kūrė muzikos partitūras. Maža to, vyriausybė kuria istoriją, kad Kim II Sungas ir Kim Jong Ilas niekada nesituštino ir nesišlapino. Sporto srityje Kim Jong Ilas sužaidė puikų žaidimą ir kartą per golfo rungtynes tariamai įmušė 11 duobučių. Be to, gimė po dviguba vaivorykšte, o jo gimimo metu pasirodė nauja žvaigždė. Valstybinė žiniasklaida taip pat teigia, kad jis parašė daugiau nei 1500 knygų. Kai naujasis šių laikų lyderis atėjo į valdžią, prie ežero Rjangango provincijoje jo garbei pastatytas 560 metrų ilgio propagandinis ženklas. Ženklas, tariamai matomas iš kosmoso, skelbia: „Tegyvuoja generolas Kim Jong Unas, šviečianti saulė!“

Pasakos turistams ir vietiniams

Tarptautinėje draugystės muziejuje saugoma apie 220 tūkst. užsienio lyderių, verslininkų ir kitų dovanų Kim II Sungui ir Kim Jong Ilui. Tarp dovanų yra sovietų diktatoriaus Josifo Stalino geležinkelio vagonas, SSRS tankas, taip pat trofėjai iš kitų despotų. Šis muziejus – Šiaurės Korėjos vyriausybės pasididžiavimo šaltinis, jos lyderių didybės ir populiarumo įrodymas. Šiaurės Korėjos vyriausybė daug dėmesio skiria tarptautiniam pripažinimui. Muziejuje organizuojamos ekskursijos. Įeidami ir išeidami lankytojai turi nusilenkti prieš Kim II Sungo ir Kim Jong Ilo atvaizdus, taip pagerbdami pagal korėjiečių tradicijas. Minėtas muziejus laikomas pagrindine turistų lankoma vieta. Užsieniečius Šiaurės Korėjos pareigūnai lydi visur ir visada.

Autorius Monika Budnikienė