Per tą laiką, kai baigėsi paskutinis ledynmetis prieš 10 tūkst. metų, Žemė prarado apie trečdalį miškų. Pusė šio kiekio prarasta per paskutinį amžių – dėl to daugiausia galima kaltinti žmonių veiklą. Kodėl tai opi problema ir ką galime padaryti kiekvienas siekiant išsaugoti miškus?

 

Milžiniškas praradimasTree,Planting,On,Volunteer,Family's,Hands,For,Eco,Friendly,And

 

Pasaulyje vyksta didelio masto miškų naikinimas. „Our World in Data“ duomenimis, kasmet mūsų planetoje iškertama apie 10 mln. hektarų miškų. Iš viso jau prarasta apie 2 mlrd. ha ploto – tai du kartus už JAV didesnė teritorija. Miškai naikinami plėtojant žemės ūkį, urbanizaciją, medžiai naudojami kurui ir kitiems žmonių poreikiams patenkinti. Kadaise miškai dengė 50 % mūsų planetos, o dabar sudaro vos 31 % (apie 4 mlrd. ha). Nors supratimas apie miškų svarbą ir jų kirtimo žalą auga, miškų naikinimo greitis vis dar kelia didžiulį nerimą.

 

Gyvybiškai reikšmingi

 

Naikindami miškus keliame grėsmę ne tik laukinei gamtai, bet ir patys sau. Kuo tokie svarbūs miškai?

 

Biologinė įvairovė. Miškai, ypač atogrąžų, – viena iš biologiškai įvairiausių ekosistemų Žemėje. Tai maždaug 4/5 sausumos gyvūnų, augalų ir grybų namai. Vien Amazonės atogrąžų miškuose yra daugiau nei 10 % visų žinomų planetos rūšių. Miškų kirtimas kelia milžinišką grėsmę šiai biologinei įvairovei. Skaičiuojama, kad iki šio amžiaus pabaigos tropiniuose miškuose gali išnykti iki 50 % gyvybės rūšių.

 

Klimato kontrolė. Miškai kasmet sugeria apie 7,6 mlrd. metrinių tonų anglies dioksido (CO₂). Šis procesas padeda sušvelninti klimato kaitą, nes mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje. Kai miškai kertami arba deginami, ši sukaupta anglis išleidžiama atgal į atmosferą, o tai prisideda prie visuotinio atšilimo. Miškų naikinimas sukelia apie 10 % pasaulinio anglies dvideginio išmetimo – daugiau nei visame transporto sektoriuje. Pasaulio išteklių instituto duomenimis, vien tik sustabdžius atogrąžų miškų naikinimą, CO₂ išmetimas per metus sumažėtų 1,8 gigatonos, o tai prilygtų 400 mln. automobilių pašalinimui iš kelių.

 

Vandens ciklas. Miškai atlieka svarbų vaidmenį pasauliniame vandens cikle, išskirdami vandens garus į atmosferą per procesą, vadinamą transpiracija. Tai padeda reguliuoti vietinį ir regioninį klimatą, nes susidaro kritulių. Štai Amazonės atogrąžų miškai, dažnai vadinami Žemės plaučiais, sukuria drėgmę, kuri palaiko žemės ūkį visoje Pietų Amerikoje. Kai miškai naikinami, ši subtili pusiausvyra sutrinka, todėl mažėja kritulių kiekis, atsiranda sausros ir dykumėjimas. Miškų nykimas taip pat didina stichinių nelaimių riziką. Girios sergsti nuo potvynių, audrų ir dirvožemio erozijos, nes stabilizuoja dirvožemį šaknų sistemomis ir sugeria vandens perteklių. Be šių natūralių apsaugos priemonių bendruomenės yra labiau pažeidžiamos ekstremalių oro sąlygų.

 

Pragyvenimo šaltinis. Miškai būtini pragyventi maždaug 1,6 mlrd. žmonių, kurių daugelis gyvena besivystančiose šalyse. Šioms bendruomenėms jie teikia maistą, vaistus, kurą ir pastogę. Dėl miškų naikinimo įvairios autentiškai gyvenančios gentys tapo ypač pažeidžiamos. Todėl miškų apsauga – ne tik aplinkosaugos, bet ir žmogaus teisių bei socialinio teisingumo klausimas.

 

Kodėl naikinami?

 

Pagrindinė priežastis, kodėl kertami miškai, yra žemės ūkis. Jis atsakingas už maždaug 80 % kertamų miškų. Grėsmę kelia tiek komercinis, tiek ir smulkus ūkininkavimas. Itin daug žalos pridaro galvijų, sojų auginimas, palmių aliejaus plantacijos, ypač tokiose šalyse kaip Brazilija, Indonezija, Malaizija. Galvijų auginimas sudaro apie 41 % Amazonės miškų naikinimo, o sojų gamyba (daugiausia naudojama gyvulių pašarams) – apie 15 %. Smulkus ūkininkavimas, kai vietos bendruomenės kerta miškus, kad užsiaugintų augalų savo reikmėms, ypač daug žalos pridaro Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.

 

Kita labai reikšminga miškų naikinimo priežastis – medienos poreikis. Nors kai kurie kirtimai yra teisėti ir reguliuojami, neteisėti sudaro didelę miškų degradacijos dalį. Pasaulio bankas apskaičiavo, kad neteisėta medienos ruoša kasmet atneša 10–15 mlrd. pelno. Daugeliu atvejų miško ruoša atveria anksčiau nepasiekiamas teritorijas tolesniam miškų kirtimui dėl žemės ūkio ar infrastruktūros plėtros.

 

Infrastruktūros plėtra, įskaitant kelius, užtvankas ir urbanizaciją, dažnai prisideda prie miškų kirtimo. Nutiesus naujus kelius, ypač atogrąžose, nelegalūs miško kirtėjai, kalnakasiai ir naujakuriai gali lengviau pasiekti atokias vietoves. Infrastruktūros projektai kylančios ekonomikos šalyse, pvz., Brazilijoje, Indonezijoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, kelia vis didesnę grėsmę miškams, nes šios šalys medžių sąskaita siekia paskatinti ekonomikos augimą.

 

Be žmogaus veiklos, miškus naikina ir gamtiniai reiškiniai, ypač gaisrai ir klimato kaita. Nors dalis gaisrų kyla natūraliai, nemažai jų sukeliami tyčia kaip priemonė teritorijai valyti ir paruošti žemės ūkiui. Prie dažnesnių gaisrų miškuose neabejotinai prisideda ir klimato kaita. Dėl kylančios temperatūros, užsitęsusių sausrų ir kintančių oro sąlygų miškai tampa labiau pažeidžiami, todėl susidaro pavojinga grįžtamojo ryšio kilpa, kai miškų naikinimas skatina klimato kaitą, o tai savo ruožtu didina gaisrų riziką.

 

Ką galime padaryti?

 

Yra įvairių būdų, kuriais tiek kiekvienas asmeniškai, tiek ištisos bendruomenės ir vyriausybės gali reikšmingai prisidėti stabdant miškų naikinimą.

 

Tvarus žemės ūkis ir atsakingas vartojimas. Vienas veiksmingiausių būdų mažinti miškų naikinimą – tvarios žemės ūkio praktikos skatinimas. Tai apima agrarinę miškininkystę (medžių integravimą į dirbamąją žemę), pasėlių derliaus gerinimą esamoje dirvoje ir maisto atliekų mažinimą. Pavieniai vartotojai taip pat gali turėti įtakos rinkdamiesi produktus, kurie sertifikuoti kaip tvarūs. Mitybos pokyčiai irgi gali sumažinti pavojų miškams. Pavyzdžiui, rečiau vartojant mėsos, ypač jautienos, kuri yra pagrindinis Amazonės miškų naikinimo veiksnys, sumenktų galvijų auginimo paklausa.

 

Miškų atkūrimas. Nors kovojant su miškų naikinimu svarbiausia mažinti jų kirtimo mastą, itin reikšminga sodinti naujus medžius atkuriant nualintus žemės plotus. Tokiomis iniciatyvomis kaip „Bonn Challenge“ iki 2030-ųjų siekiama atkurti 350 mln. ha nualintos ir iškirstos miškų žemės. Miškų atkūrimo projektai reikšmingi ne tik aplinkosaugai, bet ir kuria naujas darbo vietas.

 

Stipresnis valdymas ir čiabuvių teisių stiprinimas. Norint apsaugoti miškus, būtinas naujų įstatymų, nukreiptų prieš neteisėtą medienos ruošą ir žemės grobimą, leidimas bei esamų vykdymas. Kartu svarbu pripažinti ir įgyvendinti čiabuvių tautų bei vietos bendruomenių teises į žemę. Tyrimai parodė, kad vietinių tvarkomi miškai naikinami mažiau, palyginti su tais, kuriuos tvarko vyriausybės ar privačios įmonės. Todėl svarbu užtikrinti, kad šios bendruomenės turėtų juridines teises į savo žemes bei balsą priimant lemiamus sprendimus.

 

Privataus sektoriaus atsakomybė.Privatus sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį stabdant miškų naikinimą. Daugelis įmonių įsipareigojo užtikrinti tiekimo grandines be miškų naikinimo. Tačiau skaidrumas ir atskaitomybė tebėra iššūkiai, tad norint užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų vykdomi, reikia nuolatinio vartotojų, investuotojų ir reguliavimo institucijų spaudimo. Finansų institucijos gali nukreipti investicijas nuo pramonės šakų, susijusių su miškų naikinimu, į tvarias alternatyvas. Žaliosios obligacijos ir kitos finansinės priemonės, skirtos tvariam žemės naudojimui remti, tampa vis populiaresnės kaip miškų išsaugojimo ir atkūrimo projektų finansavimo priemonės.

 

Patarimai kiekvienam gyventojui, norinčiam mažinti miškų naikinimą:

 
  • Naudoti mažiau popieriaus. Kiek įmanoma rinktis skaitmeninius dokumentus, spausdinti tik tai, kas būtina, ir tai darant naudoti abi popieriaus puses.
  • Pirkti perdirbtus popieriaus gaminius. Tai sumažina grynos medienos paklausą. Taip pat rinktis sertifikuotus gaminius, užtikrinančius, kad gaminant produktą atsižvelgta į tvarumą.
  • Vartoti mažiau mėsos, ypač jautienos. Perėjimas prie labiau augalinės dietos – puikus būdas sumažinti miškų naikinimą, nes augalams auginti įprastai reikia mažiau žemės nei gyvuliams.
  • Prisijungti prie medžių sodinimo akcijų, aukoti tai darančioms organizacijoms.
  • Įkurti sodą savo kieme. Net nedidelių medžių ir augalų sodinimas padeda išsaugoti aplinką ir palaikyti vietos ekosistemas.
  • Mažinti energijos vartojimą ir rinktis atsinaujinančiąją energiją.
  • Šviestis ir šviesti. Mokytis apie miškų svarbą ir jų saugojimą, šia informacija dalintis su kitais. Visuomenės informavimas didina socialinę atsakomybę.
  • Mažinti vienkartinių produktų (plastikinių maišelių, vienkartinių indų, stalo įrankių ir kt.) naudojimą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nesusiję, plastiko gamyba prisideda prie miškų naikinimo, nes medžiai kertami kurui.
  • Puoselėti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Taip pratęsiamas gaminių gyvavimo ciklas, mažinama naujų žaliavų, kurių daugelis gaunama iš miškų, paklausa.

 

Įdomu

 
  • Miškuose gyvena apie 80 % sausumos laukinių gyvūnų.
  • Miškai tiekia apie 75 % gėlo vandens.
  • Medžiai – ilgaamžiškiausia gyvybės forma Žemėje. Kalifornijoje (JAV) yra pušų ir didžiųjų sekvojų, kurioms jau 4000–5000 metų.
  • 2019 m. Etiopija per vieną dieną pasodino daugiau nei 350 mln. medžių pagal iniciatyvą „Žaliasis palikimas“ – tai pasaulio rekordas.
 

Autorius Jūratė Survilė