Džimo Kerio (Jim Carrey) vardas akimirksniu sukelia asociacijas su nevaldoma energija, neįtikėtinomis veido grimasomis ir personažais, palikusiais ryškų pėdsaką kino istorijoje. Jis – žmogus, privertęs pasaulį juoktis iki ašarų, o vėliau, netikėtai pakeitęs amplua, sujaudinęs žiūrovus iki širdies gelmių draminiuose vaidmenyse. Tačiau už šio guminio veido ir ekscentriškos šypsenos slypi kur kas sudėtingesnė asmenybė.

 

Sunkus startasLondon,,United,Kingdom,-,December,10,,2024:,Jim,Carrey,Attends

 

Jamesas Eugene’as Carrey gimė 1962 m. sausio 17 d. Niumarkete – Niujorko priemiestyje Ontarijo provincijoje, Kanadoje. Jis buvo jauniausias iš keturių vaikų katalikiškoje namų šeimininkės Kathleen bei buhalterio ir talentingo džiazo muzikanto Percy Carrey šeimoje. Nors Jimo vaikystė iš pradžių buvo rami ir kupina kūrybinės dvasios, šeimos finansinis stabilumas netrukus subyrėjo. Kai Jimui buvo vos 12 metų, tėvas neteko darbo. Šis įvykis šeimą nubloškė į didžiulį nepriteklių. Jie prarado namus ir buvo priversti apsigyventi „Volkswagen“ markės kemperyje, pastatytame giminaičių kieme. Vėliau visa šeima įsidarbino padangų gamykloje Skarboro priemiestyje: tėvas dirbo apsaugininku, o Jimas su broliais ir seserimis po pamokų po 8 valandas valė grindis ir atliko kitus tvarkymo darbus. Paaugliui tai tapo milžinišku emociniu ir fiziniu išbandymu – suprastėjo pažymiai mokykloje, tapo uždaresnis, o pyktis dėl sunkių gyvenimo aplinkybių augo kasdien. Negana to, jo motina sirgo sunkia lėtine liga, todėl nemaža dalis buities rūpesčių taip pat gulė ant vaikų pečių. Būtent šioje niūrioje aplinkoje jauniausias šeimos sūnus atrado savo svarbiausią ginklą prieš sudėtingą realybę – humorą. Jis valandų valandas praleisdavo prie veidrodžio, kurdamas keisčiausias mimikas ir mėgdžiodamas žinomus žmones, siekdamas vieno tikslo – bent trumpam prajuokinti sergančią motiną ir praskaidrinti sunkią šeimos kasdienybę.

 

Atrastas talentas

 

Jimo talentas nebuvo pastebėtas per naktį – tai buvo ilgo, kartais net skausmingo darbo rezultatas. Tėvas anksti pastebėjo sūnaus gebėjimą prajuokinti žmones ir jį visokeriopai palaikė. Kai Jimui sukako 15 metų, tėvas nuvežė jį į Toronto komedijos klubą „Yuk Yuk’s“, kad šis pirmą kartą išbandytų save scenoje (stand-up). Debiutas buvo visiška katastrofa – publika vaikiną nušvilpė, o klubo savininkas atvirai pasakė, kad scenoje jam ne vieta. Nepaisant šios patirties, Jimas nepasidavė. Sulaukęs 16-os priėmė drąsų sprendimą – metė mokyklą ir atsidavė komedijai. Grįžo į tą patį klubą su patobulinta programa ir netrukus tapo vietine žvaigžde. Supratęs, kad Kanados rinka jam per maža, 9-ojo dešimtmečio pradžioje J. Carrey susikrovė lagaminus ir išvyko į Los Andželą ieškoti platesnių galimybių. Čia pradėjo reguliariai koncertuoti garsiajame klube „The Comedy Store“, kur jį pastebėjo legendinis komikas Rodney Dangerfieldas. Šis pakvietė jaunąjį talentą apšildyti savo pasirodymus.

 

Tikrasis televizinis lūžis įvyko 1990 m., kai J. Carrey gavo vaidmenį novatoriškame eskizų šou „In Living Color“. Šiame projekte jis buvo vienas iš nedaugelio baltaodžių aktorių, tačiau jo kuriami hiperaktyvūs, plastiški ir šiek tiek beprotiški personažai akimirksniu pavergė Amerikos televizijos žiūrovus.

 

Istorinis 20 milijonų dolerių čekis

 

1994-ieji kino istorijoje pelnytai vadinami Jimo Carrey metais. Vos per dvylika mėnesių pasaulio ekranuose pasirodė trys filmai, ne tik sumušę žiūrimumo rekordus, bet ir iš esmės pakeitę modernios komedijos taisykles: „Eisas Ventura: gyvūnėlių detektyvas“, „Kaukė“ ir „Bukas ir bukesnis“. Per labai trumpą laiką Jimas iš televizijos komiko tapo geidžiamiausia ir geriausiai mokama kino žvaigžde pasaulyje. Jo unikalus gebėjimas derinti fizinę komediją (slapstick) su stipria personažo charizma garantavo milžiniškas pajamas kino studijoms. Pasiekęs šlovės viršūnę, 1996 m. pasirašė sutartį dėl vaidmens juodojoje komedijoje „Prielipa“, už kurią gavo rekordinį, tuomet dar neregėtą 20 milijonų dolerių honorarą ir tapo pirmuoju aktoriumi istorijoje, peržengusiu šią ribą.

 

Tačiau Jimas nenorėjo likti tik „kvailas grimasas darančiu juokdariu“. Siekdamas įrodyti savo, kaip draminio aktoriaus, potencialą, priėmė vaidmenį Peterio Weiro šedevre „Trumano šou“, kuriame suvaidino vyrą, netikėtai sužinantį, kad visas jo gyvenimas yra režisuojamas realybės šou. Šis vaidmuo jam pelnė pirmąjį „Auksinį gaublį“. Kitais metais gavo antrąjį „Auksinį gaublį“ už ekscentriško komiko Andy Kaufmano vaidmenį biografinėje dramoje „Vyras Mėnulyje“. Aktoriaus draminio talento viršūne kritikų iki šiol laikomas 2004 m. filmas „Jausmų galia“, kuriame kartu su Kate Winslet sukūrė neįtikėtinai jautrų, liūdną ir gilų vaidmenį, įrodantį, kad už komedinės kaukės slypi rimtas draminis aktorius.

 

Meilės dramos ir dvasiniai ieškojimai

   

Už ryškių prožektorių šviesų Jimo asmeninis gyvenimas priminė audringus amerikietiškuosius kalnelius. Aktorius buvo vedęs du kartus: santuoka su Melissa Womer, su kuria susilaukė dukters Jane, baigėsi skyrybomis po septynerių metų, o antroji santuoka su aktore Lauren Holly truko mažiau nei metus.

 

Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie jo audringus romanus su tokiomis žvaigždėmis kaip Renée Zellweger ar Jenny McCarthy, su kuria praleido penkerius metus ir kartu viešai dalyvavo skandalingose kampanijose prieš skiepus. Tačiau didžiausia asmeninė tragedija aktorių ištiko 2015 m., kai jo buvusi mergina, airių makiažo specialistė Cathriona White, nusižudė praėjus vos kelioms dienoms po jų skyrybų. Merginos šeima padavė J. Carrey į teismą, kaltindama jį neva neteisėtai parūpinus receptinių vaistų, kurių ji perdozavo, bei psichologiniu smurtu. Nors visi kaltinimai buvo atmesti ir aktorius išteisintas, šis įvykis paliko gilų emocinį pėdsaką. J. Carrey niekada neslėpė kovojęs su sunkia klinikine depresija ir ilgą laiką vartojęs antidepresantus, kol galiausiai nusprendė atsisakyti visų stimuliantų, įskaitant alkoholį ir kavą.

 

Pastaraisiais metais aktorius vis labiau tolsta nuo tradicinio Holivudo įvaizdžio. Jis pasinėrė į dvasinius ieškojimus, filosofiją, tapybą ir skulptūrą. Interviu žymus aktorius dažnai šokiruoja žurnalistus teiginiais, kad „Jimas Carrey“ tėra kaukė, o reali asmenybė neegzistuoja. Šiandien jis dažnai apibūdinamas kaip gili, paslaptinga ir laisva asmenybė, kuri, perėjusi dideles gyvenimo audras, rado savo ramybės uostą mene.

 

Įdomu

 
  • 1985 m., būdamas visiškai nežinomas, jis ant paprasto čekio užrašė sau 10 000 000 dolerių sumą „už suteiktas vaidybos paslaugas“ ir nustatė datą – 1995 m. Padėkos dieną. Šį čekį nešiojo piniginėje kaip vizualizacijos simbolį. Likus keliems mėnesiams iki šios datos, jis iš tiesų gavo tokio dydžio honorarą už vaidmenį filme „Bukas ir bukesnis“.
  • Kai 1995 m. kalėjime bausmę atlikinėjo reperis Tupacas Shakuras, Jimas Carrey buvo vienas jo mėgstamiausių aktorių. Žinodamas, kad reperis išgyvena sunkų laikotarpį, J. Carrey jam reguliariai rašė juokingus ir palaikančius laiškus.
  • Nors yra pelnęs du „Auksinius gaublius“, J. Carrey per visą karjerą nėra gavęs nė vienos „Oskaro“ nominacijos. Kino akademija ilgą laiką jo darbą ignoravo, iš dalies dėl jo, kaip komiko, įvaizdžio.
  • Kai 1994 m. mirė jo tėvas Percy, filmas „Kaukė“ jau buvo tapęs milžiniška sėkme. Tėvas visuomet tikėjo jo talentu, todėl Jimas į karstą įdėjo ryškiai geltoną kostiumą – tą patį, kurį dėvėjo filme „Kaukė“, kaip pagarbos ir simbolinės pergalės ženklą.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė