Maži, malonūs dalykai, pavyzdžiui, puodelis kavos išsinešimui, greitai gali tapti kasdieniniu įpročiu. Tačiau reikėtų atsiminti, kad tokie įpročiai tuština piniginę. Priežasčių, kodėl banko sąskaitoje nuolat trūksta pinigų, gali būti daug, bet viena dažniausių – visokie smulkūs ir ne itin reikalingi pirkiniai.

 

pinigai

Geri patarimai, kaip per daug neišlaidauti:

 
  • Neišlaidauti gyvūnų grožio salonuose. Gyvūnų mylėtojai neretai palepina savo augintinius grožio procedūromis, bet tai tikrai nėra tas dalykas, į kurį būtina investuoti daug pinigų. Geriau skirti daugiau laiko pasivaikščiojimams drauge, žaidimams, apgaubti mylimą gyvūną dėmesiu ir meile.
 
  • Neleisti pinigų kassavaitinėms manikiūro (pedikiūro) procedūroms. Tai prabanga, kuri nėra būtinybė. Na, galbūt tik ypatingomis progomis. Elementarų manikiūrą ir pedikiūrą namų sąlygomis gali išmokti pasidaryti kiekviena.
 
  • Nesinaudoti bankomatais, kurio banko klientais nesate. Bankomatai nuo kitų bankų kortelių nuskaičiuoja didesnius mokesčius.
 
  • Kontroliuoti pirkimą internetu. Internetinės parduotuvės siūlo daug akcijų, žada dovanų perkant už tam tikrą sumą, siunčia gundančius naujienlaiškius. Neretai susigundoma įsigyti daiktą internetu, kurio visai nereikia, todėl vengti neplanuotų pirkinių internetu.
 
  • Naudoti tik kreditines (debetines) korteles. Pastebėta, kad žmonės linkę sąmoningiau leisti grynuosius pinigus, o naudodamiesi tik kortelėmis jie labiau linkę prarasti saiką ir viršyti pirkinių limitą.
 
  • Nesinaudoti kabelinės televizijos paslaugomis. Arba pasirinkti pigiausią tokių paslaugų tiekėją ir programų paketą. Mažesnis programų pasirinkimas gali reikšti mažiau laiko, praleidžiant žiūrint televizorių ir daugiau – užsiimant prasmingesne veikla, daugiau laiko brangiems žmonėms.
 
  • Nepirkti maisto išsinešimui. Viešojo maitinimo įstaigose gaminamas maistas turi daugiau riebalų, kalorijų, druskos ir cukraus, be to, taip maitintis brangiau negu gaminti maistą namuose. Skanią kavą galima pasiruošti ir namie, priešpiečius ir pietus galima įsidėti į dėžutę ir atsinešti į darbą, o savaitgalį patiems išsikepti picą ar mėsos kepsnį.
 
  • Nepirkti kompiuterinių žaidimų atnaujinimų. Jie nekainuoja daug (1 ar 2 eurus), bet dažnai atnaujinant metų gale suma gali susidaryti ir ne tokia maža.
 
  • Perkant daiktus internetu pasirinkti pigiausią pristatymo mokestį arba atsiimti prekes vietoje. Kitaip tariant, visada atidžiai skaitykite pirkimo sąlygas ir pasirinkite ekonomiškiausią variantą, koks tik yra įmanomas.
 
  • Neišlaidauti loterijos bilietams. Dideles sumas laimi loterijose vienetai, tačiau vis tiek yra daug žmonių, kurie tiki, kad vieną dieną jiems pasiseks. Loterijos bilietai yra gana brangūs: protingiau jiems skirtus eurus dėti į taupyklę.
 
  • Nepirkti vandens buteliuose. Daugelis jau žino, kad Lietuvos miestų gyventojus pasiekia kokybiškas kokybiškas vanduo, kurį galima gerti. Pirkti vandenį buteliuose neekonomiška, o daugeliu atvejų ir nelabai prasminga.
 
  • Nesinaudoti taksi paslaugomis. Pigiau naudoti viešuoju transportu arba kooperuotis su draugais (kolegomis) ir visiems važiuoti vienu automobiliu iki galutinio tikslo.
 
  • Nepirkti labiausiai išreklamuotų, garsiausių prekės ženklų vaistų. Generiniai vaistai yra pigesni, nors jų veiklioji medžiaga tokia pati kaip ir brangesnių. Todėl nereikėtų permokėti, ypač jeigu nesate iš tų, kurie neskaičiuoja pinigų.
 
  • Sekti banko sąskaitos balansą. Jeigu pajamų ir išlaidų balansas yra teigiamas, rekomenduojama dalį lėšų atidėti taupymui.