Žalio maisto dieta tikriausiai pati madingiausia. Ko gero, jau sunku būtų rasti žmogų, kuris nebūtų bandęs pasigaminti kažko žaliavalgiško arba bent jau ragavęs tokių patiekalų svečiuose ar kavinėje. Žalio maisto propaguotojai tiki, kad verdant ar kepant žūsta visos naudingosios medžiagos, todėl geriausia ir sveikiausia valgyti neperdirbtą maistą. Žalio maisto dietą ypač rekomenduojama išbandyti vasarą, kai dėl šiltesnio oro natūraliai norisi valgyti mažiau ir lengvesnį maistą, o soduose ir daržuose auga daug gėrybių.

 

zaliavalgiai

Geri patarimai, kaip laikytis žalio maisto dietos:

 
  • Žalias maistas padeda labiau atsipalaiduoti. Žalią maistą valgyti užtrunka daugiau laiko – reikia daugiau kramtyti. Todėl natūraliai valgoma lėčiau ir labiau mėgaujamasi maistu.
 
  • Žaliavalgiai pirmenybę teikia vietinių ūkininkų, organinei produkcijai. Pradėjus laikytis žalio maisto dietos, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad maistas, kurį kasdien valgote, būtų kuo natūralesnis. Rekomenduojama rinktis organinę produkciją, išaugintą nenaudojant pesticidų ir kitų cheminių trąšų.
 
  • Žalio maisto dieta gali būti labai įvairi. Kai kurie žmonės nenori nė pagalvoti apie žaliavalgystę, nes mano, kad turės valgyti tik morkas ir salierus. Tai būtų iš tiesų siaubinga, laimei, žalio maisto dieta nėra nieko panašaus. Iš žalių ingredientų galima sukurti daug skanių derinių. Siūloma valgyti įvairias daržoves, vaisius, riešutus, sėklas, žoleles, prieskonius, valgomas gėles, iš kurių galima gaminti skanius ir gražiai atrodančius patiekalus.
 
  • Žalias maistas yra naudingas organizmui. Žalias maistas gali pagerinti odos būklę, padeda geriau koncentruoti dėmesį, numesti svorio, pakelia energijos lygį. Be to, nevirtame ir nekeptame maiste išlieka beveik visi fermentai, kurie gerina virškinimo veiklą, vitaminai, mikroelementai ir antioksidantai, saugantys mus nuo tokių ligų kaip vėžys.
 
  • Žalią maisto saugumas – paprasta. Svarbiausia gerai nuplauti uogas, vaisius ir daržoves, kad nebeliktų bakterijų, galinčių sukelti ligas. Dažnai plauti rankas: prieš maisto gaminimą ir po jo, palietus veidą ar plaukus. Riešutus ir sėklas rekomenduojama laikyti šaldytuve, nes jie turi augalinių riebalų, kurie, laikui bėgant, gali apkarsti. Turėti omenyje, kad tam tikri maisto produktai gali sukelti alerginių reakcijų, pavyzdžiui, glitimas esantis kviečiuose, miežiuose ar rugiuose, žemės ir medžių riešutai (migdolai ir anakardžiai).
 
  • Nebūtina visą laiką laikytis žalio maisto dietos. Perėjus prie žaliavalgystės automatiškai pradedama valgyti daugiau vertingų medžiagų turinčių vaisių ir daržovių. Tai yra sveika širdžiai ir visam organizmui.  Iš tikrųjų nėra būtina tapti tikrais žaliavalgiais, užtenka dažniau pradėti valgyti žalią maistą (daugiau vaisių ir daržovių). Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent porciją salotų. Jau vien tai bus žingsnis link geresnės sveikatos!
 
  • Žalio maisto receptai yra nesudėtingi. Patiekalus, kurių nereikia nei kepti, nei virti, gali gaminti net vaikai! Viskas, ko reikia – tai peilis ir elektrinis trintuvas. Žaliavalgiai gamina nekeptus tortus, salotas, šaltas sriubas, sumuštinukus ir kitus gurmaniškus užkandžius.