Dievų maistu tituluojama kakava

Prieš kelis tūkstančius metų pradėtos skanauti kakavos pupelės pakeitė žmonių įpročius. Tikriausiai ne vienam būtų sunku įsivaizduoti gyvenimą be šokolado, kurio pagrindinis ingredientas – kakava. Be to, neįtikėtina, kad mažoje kakavos pupelėje telpa tiek daug naudingųjų medžiagų.

Aukso vertės

Kakavos vaisius ir jų sėklas žmonės naudoja seniai. Pirmieji archeologiniai jų naudojimo įrodymai datuojami 2000 m. pr. Kr. Hondūre. Kakava, kilusi iš Amazonės baseino, taip pat klesti Andų papėdėse, Pietų Amerikos, Kolumbijos ir Venesuelos Orinoko baseinuose. Pirmą kartą kakavmedį savo poreikiams auginti pradėjo mokajų ir olmekų tautos Centrinėje Amerikoje ir Meksikoje. Daugiau nei prieš 4000 metų kakavą naudojo ikikolumbinės Jukatano kultūros, įskaitant majus. Olmekai buvo tie, kurie žinias apie kakavą perdavė Centrinės Amerikos majams. Šie daug plačiau naudojo ją, ne tik kaip maisto šaltinį. Kakava nebuvo delikatesas, skirtas galingiesiems ar turtingiesiems, priešingai – buvo lengvai prieinama visiems. Daugeliui majų šokoladas buvo pagrindinis patiekalas, kuriuo mėgaudavosi kiekvieno valgio metu, ir dažnai vartotas su aitriosiomis paprikomis arba medumi.

Štai actekai tikėjo, kad kakavą jiems padovanojo dievai, tad ji sieta su kilnumu ir turtais. Galiausiai pupelės tapo valiuta, už kurią buvo galima įsigyti prekių. Vėliau jos tapo vertingesnės už gryną auksą. Garsiausias actekų kakavos mėgėjas buvo legendinis valdovas Montezuma II, kuris, kaip teigiama, kasdien suvartodavo kelis kilogramus šokolado, nes buvo įsitikinęs, kad tai suteikia energijos ir stiprina geismą.

Yra prieštaringų teiginių apie tai, kada kakava atkeliavo į Europą, nors daugelis sutinka, kad ji pirmą kartą pasirodė Ispanijoje. K. Kolumbas po ketvirtosios kelionės 1502–1504 m. atvežė kakavos pupelių į Ispaniją, o ispanų konkistadorus, atvykusius į Meksiką 1519 m., actekai supažindino su kakavos gėrimu. Jį gamino iš saulėje džiovintų lukštentų kakavos pupelių. Pupelės buvo skrudinamos moliniuose induose ant nedidelės ugnies ir sumalamos į košę. Galiausiai pagardindavo vanile, įvairiais prieskoniais bei žolelėmis, o kukurūzai buvo naudojami švelnesniam skoniui gauti. Pasta, suformuota į mažus paplotėlius, atvėsinama ir paliekama sukietėti ant lapų, padėtų po medžiu. Tokius paplotėlius susmulkindavo, sumaišydavo su karštu vandeniu ir suplakdavo iki putų. Gautą gėrimą vadino „xocoatl“ (kartus vanduo).

Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje, taip pat netrukus atsirado kakava, kai keliautojai pradėjo lankytis Centrinėje Amerikoje. Europietiškam skoniui toks kartus mišinys buvo nepriimtinas, todėl saldino cukrumi. Nors Ispanija savo „xocoatl“ gėrimo paslaptį saugojo beveik 100 metų, Italiją jis pasiekė 1606 m., o Prancūzijoje išpopuliarėjo po Ispanijos princesės Marijos Teresės vedybų su Liudviku XIV 1660 m. Dėl šios didelės paklausos atsirado daug kakavos plantacijų Afrikoje, žemyne, kuriame tinkamos sąlygos auginti kakavą.

Pirmoji šokolado plytelė pagaminta 1847 m. iš kakavos gėrimo, kakavos sviesto ir cukraus pastos. 1876 m. į šį produktą pradėjo dėti pieno miltelių, kad išeitų pieninis šokoladas.

Kaip gaunamos kakavos pupelės?

Kakavos pupelių derliaus nuėmimas gali vykti ištisus metus, tačiau dažniausiai surenkamas per du laikotarpius, vykstančius nuo spalio iki vasario ir nuo gegužės iki rugpjūčio. Prinokusios sėklų ankštys nupjaunamos nuo medžių ir suskaldomos mačetėmis. Pupelės, pašalintos iš ankščių su juos supančiu minkštimu, kaupiamos lapais dengiamose krūvose, žemėje iškastose ir lapais išklotose duobėse arba dėžėse, kurių dugnas perforuotas, kad vyktų džiūvimo procesas.

Nauda sveikatai

Gausu antioksidantų. Polifenoliai – natūralūs antioksidantai, randami tokiuose maisto produktuose kaip vaisiai, daržovės, arbata, šokoladas. Jie slopina uždegimą organizme, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį ir gerina cholesterolio bei cukraus lygį kraujyje. Kakava – vienas gausiausių polifenolių šaltinių. Tačiau apdorojant ir kaitinant kakavą ji gali prarasti naudingąsias savybes. Kakavos milteliai taip pat dažnai apdorojami šarminiu būdu, kad sumažėtų kartumas, todėl flavanolių sumažėja iki 60 %.

Mažina kraujospūdį. Kakava, tiek miltelių, tiek tamsaus šokolado pavidalu, gali sumažinti kraujospūdį. Šis poveikis pirmą kartą pastebėtas kakavą geriantiems salų gyventojams Centrinėje Amerikoje, kurių kraujospūdis buvo daug mažesnis nei kakavos negeriančių žmonių žemyninėje dalyje. Manoma, kad kakavoje esantys flavanoliai pagerina azoto oksido kiekį kraujyje, o tai gali pagerinti kraujagyslių funkciją ir sumažinti kraujospūdį. Vienoje apžvalgoje analizuoti 35 eksperimentai, kurių metu pacientams duota 1,4–105 g kakavos produktų arba maždaug 30–1218 mg flavanolių. Nustatyta, kad kakava reikšmingai sumažino kraujospūdį 2 mmHg. Be to, poveikis buvo didesnis žmonėms, kurie jau turėjo aukštą kraujospūdį, ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Mažina infarkto ir insulto riziką. Nustatyta, kad kakava mažina blogojo cholesterolio kiekį, turi kraują skystinantį poveikį, panašų į aspiriną, gerina cukraus lygį kraujyje ir slopina uždegimą. Šios savybės susietos su mažesne infarkto, širdies nepakankamumo ir insulto rizika. Devynių tyrimų, kuriuose dalyvavo 157 809 žmonės, apžvalga parodė, kad didesnis karčiojo šokolado vartojimas susijęs su mažesne širdies ligų, insulto ir mirties rizika. Dviejuose Švedijos tyrimuose nustatyta, kad šokolado ar kakavos miltelių vartojimas susijęs su mažesniu širdies nepakankamumo dažniu, kai vartojama iki vienos porcijos 19–30 g šokolado per dieną. Tačiau vartojant didesnius kiekius poveikis nepastebėtas.

Gerina nuotaiką. Kakava gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus. Nuotaika pagerėja dėl kakavoje esančių flavanolių, triptofano pavertimo natūraliu nuotaikos stabilizatoriumi serotoninu. Vienas tyrimas dėl šokolado vartojimo ir streso lygio nėščioms moterims parodė, kad dažnesnis šokolado vartojimas susijęs su mažesniu stresu. Be to, kitas tyrimas atskleidė, kad geriant daug polifenolių turinčios kakavos atsirado daugiau ramybės ir pasitenkinimo jausmas. Vyresnio amžiaus vyrų tyrimas parodė, kad karčiojo šokolado valgymas susijęs su geresne bendra sveikata ir psichologine savijauta.

Mažina svorį. Manoma, kad kakava padeda reguliuoti energijos sunaudojimą, mažinti apetitą ir uždegimą, didinti riebalų oksidaciją ir sotumo jausmą. Tyrimas parodė, kad žmonių, kurie kartųjį šokoladą vartojo dažniau, KMI buvo mažesnis nei tų, kurie valgė jį rečiau. Be to, svorio metimo tyrime, taikant mažai angliavandenių turinčią dietą, nustatyta, kad grupė, gavusi 42 g arba maždaug 81 % kakavos šokolado per dieną, numetė svorio greičiau nei įprastos dietos grupė.

NAUDINGOSIOS MEDŽIAGOS 100 g

Baltymai19,6 g

Angliavandeniai 57,9 g

Ląsteliena37 g

Riebalai13,7 g

Kofeinas230 mg

Vitaminas B₃2,2 mg

Vitaminas B₄12 mg

Folio rūgštis32 μg

Vitaminas K 2,5 μg

Cinkas 6,8 mg

Kalcis 128 mg

Magnis 499 mg

Kalis1524 mg

Geležis 13,9 mg

Fosforas 734 mg

Selenas 14,3 μg

Manganas 3,8 mg

100 g228 kcal

Karšta kakava

2 porcijos

100 ml 312 kcal

Ruošti 20 min.

•  4 šaukštai kakavos miltelių

•  2 šaukštai cukraus

•  Druskos pagal skonį

•  500 ml pieno

•  Pusė šaukštelio vanilės ekstrakto

GAMINIMAS. Kakavą, cukrų, druską ir 4 šaukštus pieno išplakti prikaistuvyje. Masę lėtai kaitinti, kol kakava ir cukrus ištirps. Supilti likusį pieną ir kaitinti, kol gerokai sušils. Įmaišyti vanilę. Patiekti supilsčius į puodelius.

Kakaviniai blyneliai

2 porcijos

100 g 489 kcal

Ruošti 40 min.

•  160 g miltų

•  Šaukštas kakavos miltelių

•  2 šaukštai cukraus

•  3 šaukšteliai kepimo miltelių

•  Pusė šaukštelio druskos

•  2 kiaušiniai

•  250 ml pieno

•  3 šaukštai sviesto

•  Šaukštelis vanilės ekstrakto

•  50 g šokolado drožlių

•  Aliejaus kepti

Gaminimas. Sumaišyti miltus, kakavą, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Atskirai išplakti kiaušinius, pieną, tirpintą sviestą ir vanilę. Supilti į miltų mišinį ir išmaišyti. Suberti šokolado drožles. Blynus kepti iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.