Saulės užtemimų mistika

2015 metų kovo 20-osios laukia visi, kuriems patinka žiūrėti į dangų. Pirmojoje dienos pusėje nuo 10 valandos 55 minučių bus galima stebėti reiškinį, kurio Europa nematė jau 15 metų. Geriausiai bus matomas 12 valandą 4 minutės. Šis Saulės užtemimas ypatingas tuo, kad Mėnulis dengs net tris ketvirtadalius ugnies planetos ploto.

Saulės ir Mėnulio užtemimai žmoniją domino nuo seniausių laikų. Centrinėje Amerikoje majai net buvo pastatę specialią piramidę vienam iš svarbiausių dievų Kulikanui, kitaip vadinamu plunksnuotaja gyvate. Senovės majų mieste Čičen Icoje stūksanti Kulikano šventykla per pavasario ir rudens lygiadienį, dažnai po Saulės užtemimo, yra apšviečiama pirmųjų Saulės spindulių, kurie sukuria iliuziją, tarsi laiptais žemyn nuo piramidės viršaus vingiuotų gyvatė.

Astrologijoje Saulės užtemimas prilyginamas labai galingam Jaunam Mėnuliui. Visi žino, kad jaunatis būna kur kas dažniau negu užtemimai, bet tik retas tai, kad per metus įvyksta nuo 4 iki 7 užtemimų. Kai kurie iš jų yra Mėnulio, kai kurie – Saulės, kai kurie – visiški, kiti – daliniai. Visi jie padeda Žemės gyventojams prisiminti, kad Žemės planeta nėra vienintelė ir jai įtaką daro daugybė kitų žvaigždžių, planetų ir kitų dangaus kūnų.

Saulė ir Mėnulis yra vienoje linijoje tarp Žemės. Saulė – tai gyvybės šaltinis, valia ir energija. Tik dėl jos žmonės ir kitos gyvos būtybės yra tokios, kokios yra. Užtemimai žada didelius gyvenimo pokyčius, ypač, jei gamtos reiškinys nutinka svarbią astrologiniu požiūriu datą. Neretai žmonės, prieš užtemimus, nujaučia, kad artėja kažkokie pokyčiai. Kiekvieną Zodiako ženklą užtemimai gali veikti kitaip, priklauso nuo to, kokios planetos tuo metu matomos dangaus skliaute.

Beje, burtams Saulės ir Mėnulio užtemimai nėra tinkamas laikas. Šiuo ypatingu metu burtai ir magiški ritualai yra sunkiai prognozuojami. Juos atlikti gali tik labai gerai tam pasiruošęs ir patyręs žmogus. Pradedantiesiems burtis per užtemimą nerekomenduojama. Vietoj burtų, šią dieną reikėtų skirti laiko viso gyvenimo apmąstymams, buvimui su savimi, meditacijai ir maldai. Tai tinkamas laikas pagerbti save, dievus ir kito pasaulio būtybes.

Norint susijungti su gamta ir nežemiškomis būtybėmis, užtemimo dieną geriausia būtų išvykti už miesto. Į tokią vietą, kuri atrodo saugi, pažįstama ir pilna gyvybės. Galbūt tai vieta, kurioje daug atsiminimų, kur būdavo gerai leidžiamas laikas. Jeigu nėra didelio noro, kur nors išvykti, verčiau likti ir meditaciją atlikti namuose. Toje magiškoje vietoje reikėtų palikti auką dievybėms ir nežemiškoms būtybėms. Tai gali būti cukraus gabalėlis, medus, kaspinai, pienas, švieži vaisiai. Aukas padėti ten, kur liepia intuicija. Tada užmerkti akis ir giliai bei lėtai kvėpuoti, visa esybe pajusti aplinką, vėją, medžius, žemę, besikalančią žolę, akmenis, vandenį, gyvūnus. Tada praplėsti savo suvokimo ribas ir širdimi pajusti viską, kas saugo ir puoselėja šią vietą, šviesą, kuri skverbiasi pro tamsą, gyvybę, kuri slypi mažiausiose dalelėse. Paskui atmerkti akis, padėkoti vietovės dvasioms, pabučiuoti aukas ir išeiti su šypsena veide, neatsigręžiant atgal ir galvojant apie tai, kad visi mes esame šios Žemės vaikai.

Saulės ir Mėnulių užtemimų poveikis žmonėms iki šiol nėra visiškai ištirtas. Kartais prireikia daugelio mėnesių, kad būtų galima pastebėtų įvykių sąsajas su įvykusiu užtemimu. Tai labai svarbus laikas, neretai padedantis atrasti naujus kelius, problemų sprendimų būdus.

Vietname žmonės tradiciškai tiki, kad užtemimas įvyksta dėlto, kad gigantiška varlė praryja Saulę. Vikingai kaltino vilkus, prarijusius Saulę ir taip sukėlusius Saulės užtemimą. Senovės Kinijoje tikėta, kad dangiškasis drakonas pietauja ant Saulės ir savo kūnu ją uždengia. Įdomu, kad kinų kalba žodis užtemimas (chih arba shih) reiškia valgyti. Hinduistų mitologijoje Rahu demonui dievai nukirto galvą už tai, kad jis slapta išgėrė ambroziją. Rahu galva skrieja per dangų ir praryja Saulę. Taip įvyksta užtemimas. Korėjos folklore pasakojama, kad Saulės užtemimas prasideda tada, kai mitiniai šunys bando pavogti Saulę. Norėdami išvyti demonus ir piktąsias dvasias įvairių kultūrų žmonės, prasidėjus Saulės ar Mėnulio užtemimui, bėgdavo į gatves ir pradėdavo kuo garsiau skambinti puodais ir keptuvėmis. Manoma, kad garsas išgąsdina velnią ir jis pabėga. Net šiandien žmonės neretai tiki, kad užtemimai – tai blogas ženklas, pranašaujantis mirtį, griuvimą ir nelaimes.