Slovėnijos teritorija maždaug tris kartus mažesnė negu Lietuvos, bet gyventojų šioje šalyje kiek daugiau nei du milijonai. Įdomiausia tai, kad daugelis jų gyvena ne miestuose, o provincijoje. Galbūt todėl klajojant po šią mažutę, bet vaizdingą ir jaukią šalį neapleidžia jausmas, kad turistai Slovėniją dar tik atranda. Tai neabejotinai didelis privalumas, mat mėgaujantis šalies grožiu netenka alkūnėmis kovoti dėl vietos.

 

Kompaktiška įvairovėCity,Of,Ljubljana,Panoramic,View,,Capital,Of,Slovenia

 

Slovėnija yra nedidelė, tačiau geografiškai stulbinamai įvairi Centrinės Europos valstybė, kurioje susilieja didingas Alpių kalnynas, saulėta Viduržemio jūros pakrantė ir derlinga Panonijos lyguma. Šalies reljefe dominuoja įspūdingos Julijos Alpės su aukščiausia viršūne Triglavu, žaliuojantys miškai, dengiantys daugiau nei pusę visos teritorijos, sraunios smaragdinės upės ir vienas įspūdingiausių bei didžiausių karstinių urvų sistemų pasaulyje – Postojnos urvas Dinarų kalnyne.

 

Istoriškai ši teritorija tūkstantmečius buvo strategiškai svarbi kryžkelė tarp germaniškojo, slaviškojo ir romaniškojo pasaulių. Nuo senovės keltų genčių bei romėnų laikų iki ilgus šimtmečius trukusio galingos Habsburgų dinastijos valdymo bei vėlesnio įtraukimo į Jugoslavijos karalystę ir socialistinę federaciją, Slovėnija kantriai formavo savo savitą kultūrinę tapatybę. Nepriklausomybę šalis taikiai išsikovojo tik moderniaisiais 1991-aisiais, o šiandien ji pelnytai laikoma viena labiausiai išsivysčiusių ir saugiausių regiono valstybių.

 

Daugelis keliautojų Slovėniją pamato žiemą. Čia nuo gruodžio iki balandžio tęsiasi slidinėjimo sezonas. Šalis laikoma gerokai pigesne alternatyva slidinėjimui Austrijoje ar Italijoje. Visgi Slovėniją verta aplankyti ir vasaros atostogų metu. Mat orai čia itin palankūs aktyviam poilsiui gamtoje. Pajūrio kurortuose bei žemumose vyrauja malonus viduržemiškas klimatas, kur liepą–rugpjūtį dienomis temperatūra perkopia 30 °C, o Adrijos jūros vanduo įšyla iki puikiai tinkančio maudynėms. Kalnuotose vietovėse vasara atneša trokštamą gaivą, nes dienomis čia maloniai šilta, apie 25 °C, tačiau naktimis temperatūra pastebimai nukrinta, be to, popietėmis kalnuose neretai pasitaiko trumpalaikių, gaivinančių audrų su perkūnija ir lietumi.

 

Miestų turas

 

Sostinė ir didžiausias šalies miestas Liubliana žavi kompaktišku, automobiliams uždarytu senamiesčiu, kurį puošia garsiojo architekto Jožės Plečniko šedevrai, tokie kaip Trys tiltai ir Centrinis turgus. Turistai čia privalo pasivaikščioti palei gyvybingą Liublianicos upės pakrantę, užpildytą lauko kavinėmis, ir funikulieriumi pakilti į kalno viršūnėje stūksančią Liublianos pilį, iš kurios atsiveria miesto bei tolimų Alpių viršūnių panorama. Antrasis pagal dydį miestas Mariboras, įsikūręs šalies rytuose prie Dravos upės, garsėja vyndarystės tradicijomis. Šiame mieste, istoriniame Lento rajone, turistai gali pamatyti Senąjį vynmedį, kuris oficialiai pripažintas seniausiu vis dar vaisius vedančiu vynmedžiu pasaulyje, o šalia esančiame muziejuje paragauti ir vyno. Maribore verta aplankyti gotikinę Šv. Jono Krikštytojo katedrą bei pasivaikščioti po vaizdingą miesto parką, vedantį vynuogynų kalvų link. Trečias pagal dydį miestas Celjė patiks istorijos ir legendų mėgėjams, nes tai senasis grafų miestas, kuriame stūkso didžiausia viduramžių tvirtovė Slovėnijoje, siūlanti įspūdingus vaizdus bei riterių turnyrų edukacijas. Kranis, laikomas neoficialia Julijos Alpių sostine, turistus traukia unikaliu senuoju miesto centru, įsikūrusiu ant stačios uolos virš gilaus Kokros upės kanjono, bei po senamiesčiu išsidėsčiusiais Antrojo pasaulinio karo požeminiais tuneliais. Visi šie miestai žavi tuo, kad juose istorinis paveldas harmoningai susilieja su žaliuojančia gamta, o nedideli atstumai leidžia juos lengvai ištirti vos per kelias dienas. Tyrinėjant Slovėnijos miestus kiekviename jų verta užsukti į gostilną – tradicinę užeigą ir paragauti vietos patiekalų. Maistas čia sotus, natūralus ir tikrai tinkamas lietuvių skoniui.

 

Bled,,Slovenia,-,Aerial,Panoramic,View,Of,Beautiful,Bled,CastleMaži, bet turtingi kurortai

 

Į Slovėniją iš Lietuvos nuvykti galima lėktuvu, autobusu ar automobiliu. Tiesioginių skrydžių į Liublianą nėra, todėl dažnai pasirenkama kelionė automobiliu. Ji trunka apie 16 valandų. Tačiau tiek laiko praleisti kelyje tikrai verta. Nes būtent automobiliu patogiausia pasiekti geriausius šalies kurortus. Garsiausias jų yra Bledas, įsikūręs prie to paties pavadinimo ežero Julijos Alpių papėdėje, kur turistai gali plaukioti tradicinėmis medinėmis valtimis „pletna“ į ežero salelę, lankyti ant uolos stūksančią pilį, važinėtis vasaros rogutėmis Straža kalne ar tiesiog mėgautis maudynėmis skaidriame vandenyje. Netoliese esantis Bohinio kurortas patiks ramesnio, laukinės gamtos poilsio mėgėjams – čia populiarūs pėsčiųjų žygiai po Triglavo nacionalinį parką, pasivažinėjimai dviračiais, irklavimas stovint ant lentos bei pakilimas „Vogel“ keltuvu į aukštikalnes, iš kurių atsiveria stulbinantys Alpių vaizdai. Aktyvaus laisvalaikio ir adrenalino ieškotojai renkasi Boveco kurortą Sočos upės slėnyje, kuris laikomas Europos ekstremalaus sporto sostine. Čia siūlomas raftingas smaragdinėje upėje, nusileidimai lynų kelyje (zipline), baidarės bei kanjoningas. Norintiems pasimėgauti Adrijos jūros saule ir Viduržemio jūros dvasia, būtina aplankyti Piraną ir Portorožą – čia turistai džiaugiasi buriavimu, nardymu, šviežių jūrų gėrybių degustacijomis, purvo procedūromis ir druskos kasyklų SPA malonumais po atviru dangumi. Sveikatą stiprinti kviečia pasaulinio lygio terminiai kurortai, tokie kaip „Terme Olimia“ ar „Terme Čatež“, kuriuose veikia milžiniški vandens parkai, modernios pirčių erdvės bei siūlomos sveikatinimo procedūros su gydomuoju mineraliniu vandeniu. Kelionių organizatoriai ragina neužsibūti viename kurorte per ilgai. Mat šalyje siūloma poilsio ir pramogų įvairovė tikrai maloniai nustebinai. O ir atstumai tarp kurortų nedideli.

 

Naudingi patarimai

 
  • Įsigykite „Juliana Trail“ skaitmeninį gidą. Jei planuojate žygius, nesikliaukite vien „Google Maps“ programėle kalnuose. Atsisiųskite specialią „Juliana Trail“ programėlę, kuri rodo tikslius pėsčiųjų takus aplink Julijos Alpes, realaus laiko trasų būklę ir geriamojo vandens stoteles.
  • Parkuokite per „EasyPark“. Prie populiarių gamtos objektų (pavyzdžiui, prie Jasnos ežero ar Savicos krioklio) atsiskaityti už stovėjimą grynaisiais dažnai neįmanoma. Didžioji dalis Slovėnijos aikštelių naudoja „EasyPark“ sistemą, todėl programėlę ir banko kortelę joje pasirenkite dar būdami Lietuvoje.
  • Saugokitės erkių. Slovėnija – viena pirmaujančių šalių Europoje pagal erkinio encefalito paplitimą. Ruošdamiesi į žygius po gamtą, su savimi turėkite efektyvų repelentą ir kas vakarą kruopščiai apžiūrėkite kūną.
  • Išnaudokite nemokamus viešojo transporto kuponus. Apsistoję Bohinio, Bledo ar Sočos slėnio regionuose ilgiau nei dviem naktims, partnerių viešbučiuose paprašykite vietinės „Julian Alps Card“ kortelės. Ji vasarą suteikia nemokamus važiavimus turistinais autobusais ir nuolaidas keltams.
  • Pirkite medų tiesiai iš bitynų. Slovėnija garsėja bitininkystės tradicijomis ir unikaliu miško bei Alpių gėlių medumi. Važiuodami kaimo keliais ieškokite ženklų su užrašu „Med“ arba bitės simboliu – ten įsigysite kokybiškiausių lauktuvių tiesiai iš ūkininkų rankų.
  • Venkite sekmadienio spūsčių pajūrio kryptimi. Vietiniai ir turistai iš Austrijos savaitgaliais gausiai plūsta link Adrijos jūros (Pirano ir Portorožo). Tam, kad neprarastumėte kelių valandų spūstyse, kelionę pajūrio link planuokite darbo dienomis arba ankstyvą sekmadienio rytą.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė