Amazonės auksas – bertoletijos
2026-06-10 08:36Bertoletijos – gardus, sveikas ir maistingas užkandis, padedantis stiprinti imuninę sistemą. Šiuose riešutuose gausu seleno, kuris siejamas su vėžio prevencija, skydliaukės veiklos palaikymu bei apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Vos du riešutai per dieną gali suteikti rekomenduojamą paros seleno normą.
Gamtos stebuklas
Braziliški riešutai, mokslininkų vadinami brazilinėmis bertoletijomis, yra vienas unikaliausių Amazonės džiunglių turtų, augančių natūraliose Brazilijos, Bolivijos, Kolumbijos, Peru ir Venesuelos ekosistemose. Šie medžiai – tikri miško gigantai, pasiekiantys net 50 m aukštį ir galintys išgyventi iki tūkstančio metų. Jų pramoninis auginimas plantacijose yra beveik neįmanomas dėl itin sudėtingos ekosistemos, kurioje žiedus apdulkina tik tam tikros stambios laukinės bitės.
Unikalus šių riešutų brendimo procesas vyksta didelėse, kietose, sumedėjusiose dėžutėse, primenančiose kokosų riešutus. Nukritusios iš didelio aukščio jos gali kelti pavojų miško gyventojams ir rinkėjams. Vienintelis gyvūnas, gebantis natūraliai pragraužti šį kietą apvalkalą, yra agutis – vietinis graužikas. Jis suėda dalį sėklų, o kitą dalį užkasa žemėje, taip netiesiogiai prisidėdamas prie bertoletijų plitimo. Vietos bendruomenės šiuos riešutus renka nuo seniausių laikų, ypač lietaus sezono metu. Tai svarbus jų pragyvenimo šaltinis ir tradicijų dalis. Senosios džiunglių legendos byloja, kad šie medžiai yra šventi dangaus ramsčiai, saugantys žemę nuo saulės pykčio, o kiekviena kietoje dėžutėje paslėpta sėkla simbolizuoja žvaigždę, kurią dievai apdovanojo žmonėms, kad apsaugotų nuo bado, ligų ir suteiktų jėgų bei dvasinės stiprybės. Amazonės džiunglėse braziliški riešutai laikomi ne tik gamtos dovana, bet ir trapios ekosistemos dalimi, kurios išlikimas priklauso nuo miškų apsaugos.
Naudojamos ne tik kaip užkandis
Bertoletijos dėl savo unikalios tekstūros ir švelnaus, sviestinio, šiek tiek salstelėjusio skonio užima svarbią vietą tiek kasdienėje virtuvėje, tiek aukštojoje konditerijoje. Dažniausiai jos vartojamos žalios, pjaustytos arba sumaltos iki miltų. Šie puikiai pakeičia kvietinius miltus kepiniuose be gliuteno, suteikdami biskvitams, sausainiams ir keksiukams drėgnumo bei sodraus aromato. Profesionalūs konditeriai bertoletijas vertina dėl natūralių riebalų gausos, dėl kurių jos puikiai tinka kremams, tortų įdarams, saldainiams ir šokoladiniams triufeliams gaminti, o smulkinti riešutai naudojami kaip traškus akcentas ant ledų, putėsių ar pyragų. Bertoletijos plačiai naudojamos ir pikantiškuose patiekaluose, nes gali pakeisti kedrines pinijas tradiciniame pesto padaže, taip pat naudojamos salotoms, trintoms daržovių sriuboms ar augaliniam pienui, kuris pasižymi sodria, kremine tekstūra.
Šie riešutai lengvai sugeria aromatus, todėl dažnai skrudinami su jūros druska, rozmarinais, aitriąja paprika ar karamele, taip išgaunant išskirtinius užkandžius. Sveikos mitybos šalininkai bertoletijų deda į košes, glotnučius ar javainių batonėlius. Svarbu rinktis kokybiškus riešutus: šviežios bertoletijos yra tvirtos, traškios, bet kremiškos tekstūros, o minkštumas ar guminė konsistencija gali rodyti netinkamą laikymą arba pasibaigusį galiojimą.
Nauda sveikatai
Braziliški riešutai dažnai vadinami supermaistu dėl savo išskirtinės maistinės vertės ir naudos organizmui. Didžiausias jų privalumas – itin didelis seleno kiekis. Šis gyvybiškai svarbus mikroelementas veikia kaip stiprus antioksidantas, efektyviai saugantis ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, palaikantis imuninės sistemos veiklą ir aktyviai slopinantis lėtinius uždegiminius procesus. Selenas taip pat svarbus skydliaukės veiklai, nes dalyvauja hormonų gamyboje ir medžiagų apykaitos procesuose. Be to, bertoletijose esančios nesočiosios riebalų rūgštys naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda palaikyti normalią cholesterolio pusiausvyrą ir kraujagyslių funkciją. Šiuose riešutuose gausu ir kitų vertingų maistinių medžiagų – magnio, cinko, vario bei B grupės vitaminų. Šios medžiagos prisideda prie nervų sistemos veiklos, energijos apykaitos, pažintinių funkcijų ir bendros organizmo būklės palaikymo. Tyrimai taip pat rodo, kad bertoletijose esantis selenas naudingas vyrų reprodukcinei sveikatai, t. y. gerina spermos kokybę ir didina testosterono lygį, o moterims padeda subalansuoti hormonus.
Vis dėlto bertoletijas svarbu vartoti saikingai. Dėl didelio seleno kiekio pernelyg dažnas ar gausus jų vartojimas gali lemti šio mikroelemento perteklių organizme – selenozę. Dažniausiai suaugusiam žmogui pakanka 1–2 braziliškų riešutų per dieną, kad organizmas būtų papildytas reikalingu seleno kiekiu.
- Didelės sumedėjusios bertoletijų vaisių dėžutės gali sverti iki kelių kilogramų ir kristi iš daugiau nei 50 m aukščio, todėl riešutų rinkimas Amazonės džiunglėse reikalauja ypatingo atsargumo.
- Bertoletijų medžių šaknys iš dirvožemio sugeria įvairias mineralines medžiagas, tarp jų – ir natūraliai aplinkoje esančius radioaktyviuosius elementus. Dėl to riešutuose aptinkamas didesnis natūralus radioaktyvumas nei daugelyje kitų maisto produktų, tačiau įprastai vartojami kiekiai sveikatai pavojaus nekelia.
- Nors pasaulyje jie žinomi kaip braziliški riešutai, didžiausia jų eksportuotoja yra Bolivija, kurioje surenkama reikšminga pasaulinės produkcijos dalis.
- Iš bertoletijų spaudžiamas vertingas aliejus naudojamas maistui gaminti, odai drėkinti. Kai kuriose vietovėse jis tradiciškai naudotas ir buityje kaip natūralus šviesos šaltinis lempoms.
- Fizikoje egzistuoja vadinamasis braziliško riešuto efektas – reiškinys, kai purtant skirtingų dydžių dalelių mišinį didesni objektai iškyla į viršų. Šis terminas atsirado stebint riešutų mišinius, kuriuose dideli braziliški riešutai dažnai atsiduria paviršiuje.
Maistingumas 100 g
Riebalai 11,5 g
Angliavandeniai 1,5 g
Skaidulos 0,4 g
Baltymai 22 g
Kalis 325 mg
Kalcis 18 mg
Magnis 21 mg
Cinkas 4,8 mg
Geležis 3,1 mg
Vitaminas A 72 µg
Vitaminas B1 22,5 µg
Vitaminas D 0,4 µg
Energinė vertė 100 g 198 kcal
Pyragas su džiovintais vaisiais ir bertoletijomis
12 porcijų
100 g 390 kcal
Ruošti 2 val.
- 150 g džiovintų vyšnių
- 100 ml tamsaus romo arba brendžio
- 150 g kambario temperatūros sviesto
- 120 g rudojo cukraus
- 3 kiaušiniai
- Vieno apelsino žievelė
- 200 g kvietinių miltų
- Šaukštelis kepimo miltelių
- Pusė šaukštelio maltų gvazdikėlių
- Pusė šaukštelio malto muskato
- Pusė šaukštelio cinamono
- 100 g stambiai kapotų bertoletijų
- 50 g kapotų graikinių riešutų
- 100 g džiovintų vaisių mišinio
- 70 g neskaldytų bertoletijų
GAMINIMAS. Džiovintas vyšnias užpilti alkoholiu ir palikti brinkti per naktį. Sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės, po vieną įmušti kiaušinius bei tarkuotą apelsino žievelę.
Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius, prieskonius ir suberti į sviesto masę. Į paruoštą tirštą tešlą suberti sukapotus riešutus bei likusį džiovintų vaisių mišinį ir viską atsargiai išmaišyti.
Kepimo indą iškloti kepimo popieriumi, supilti tešlą, ant viršaus išdėlioti išbrinkusias vyšnias ir neskaldytas bertoletijas. Kepti 1 val. 15 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 160 °C. Iškepusį pyragą apšlakstyti nuo vyšnių likusiu alkoholiu ir leisti palengva atvėsti kepimo inde. Pjaustyti tik visiškai atvėsusį, kad tekstūra būtų tvirta.

Raudonųjų kopūstų, kriaušių ir bertoletijų salotos
4 porcijos
100 g 115 kcal
Ruošti 20 min.
- 350 g raudonojo kopūsto
- 70 g bertoletijų
- 2 kriaušės
- 4 šaukštai natūralaus graikiško jogurto
- 3 šaukštai šviežiai išspaustų apelsino sulčių
- Šaukštelis skysto medaus
- Šaukštelis Dižono garstyčių
- Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
GAMINIMAS. Kopūstą supjaustyti kuo plonesnėmis juostelėmis, pabarstyti žiupsneliu druskos ir rankomis lengvai pamaigyti, kad suminkštėtų. Bertoletijas kaitinti sausoje keptuvėje, kol pakvips, leisti atvėsti ir stambiai sukapoti. Kriaušes nuplauti, išimti sėklalizdžius, supjaustyti plonomis skiltelėmis.
Paruošti padažą: iki vientisos konsistencijos išplakti jogurtą, apelsino sultis, medų, garstyčias, druską ir pipirus.
Į kopūstus sudėti paruoštas kriaušes, riešutus ir viską užpilti paruoštu padažu. Atsargiai išmaišyti. Salotas patiekti iš karto, kad riešutai išliktų traškūs, o kriaušės nespėtų patamsėti.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

























