Kiekvienas vaistas, malšindamas ligos simptomus, turi netrumpą sąrašą galimų šalutinių poveikių. Tad visus medikamentus reikia vartoti atsakingai, pagal gydytojo arba vaistininko rekomendacijas. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės vaistų savavališkai perka iš nepatikimų platintojų internete, ieško turguose ar skolinasi iš artimųjų. Tokie vaistai gali pakenkti sveikatai.

 

Socialinių tinklų spąstuoseHealth,Care,Treatment,Asian,Young,Woman,Holding,Prescription,Of,Capsule

 

Skelbimų portaluose ir socialinių tinklų grupėse galima rasti daug pasiūlymų pirkti vaistų nuo įvairių ligų. Dažnai tokių skelbimų ar įrašų autoriai tvirtina netekę artimojo, todėl sutinkantys už tam tikrą mokestį pasidalyti likusiais vaistais. Paprastai tai būna sunkių ligų simptomus slopinančių vaistų, pavyzdžiui, nuo vėžio ar išsėtinės sklerozės, likučiai. Skelbimų autoriai taiko į labiausiai pažeidžiamas ligonių gretas, siūlo pigiau įsigyti brangių vaistų, kurie ne visiems finansiškai prieinami. Tačiau neįmanoma patikrinti, kas iš tikrųjų slepiasi už susikurto profilio ir kokia siūlomų vaistų kokybė. Niekas negali garantuoti, kad tabletėje iš tikrųjų yra tam tikras kiekis veikliosios medžiagos. Dar pusė bėdos, jei tai tėra maisto papildas ar vitaminas, bet galbūt vaistą sudaro visai kita veiklioji medžiaga, kuri gali ne tik negydyti ligos, bet ir pakenkti tiek vartojama viena, tiek derinama su kitais vaistais ar gydymo būdais. Pirkti vaistus socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose – ne tik nuostolis piniginei, bet ir rizika sveikatai, todėl ši praktika vengtina.

 

Pirkti internetu pavojinga

 

Perkant medikamentus įtartinose interneto svetainėse, visuomet lieka rizika įsigyti klastočių. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus duomenimis, maždaug 50 % tirtų atvejų, kai vaistai buvo parduodami interneto svetainėse, kurios slėpė buveinės adresą, nustatyta falsifikatų. Pasak Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA), beveik 90 % tirtų interneto svetainių, siūlančių įsigyti vaistų, veikia nelegaliai.

 

Specialistai atkreipia dėmesį, kad klastotos prekės nėra gaminamos saugiai, laikantis visų reikalavimų, kaip daro teisėtas verslas. Kiekvienas, pirkdamas tokią prekę, turėtų pagalvoti ne tik apie savo sveikatą, bet ir apie tai, kad gali pakenkti aplinkiniams, artimiems žmonėms. Vartodamas suklastotus vaistus, žmogus nežino jų poveikio – pirmiausia, jo gali iš viso nebūti, o antra – jis gali būti žalingas sveikatai. Deja, suklastotų vaistų daugėja, ypač tokių gyvybiškai svarbių, kaip vėžiui gydyti, taip pat vyrų potencijai gerinti. Dažnai klastojami populiarūs produktai kūno svoriui mažinti. Jei norite vaistų įsigyti internetu, tai darykite tik oficialiuose vaistinių puslapiuose, kurių veiklą reguliariai tikrina atsakingos instancijos. Verta žinoti, kad internetu legaliai galima įsigyti tik nereceptinių vaitų, jei siūlomi receptiniai, galima įtarti klastą.

 

„Senų, gerų“ vaistų paieškos turguose

 

Lietuvos turgavietėse vis dar vyksta nelegali prekyba vaistais. Dažniausiai vyresni žmonės ten ieško nusipirkti į mūsų rinką nebevežamų Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų vaistų, kurių analogais, pagamintais kitose šalyse, nepasitiki dėl jiems vieniems suprantamų priežasčių. Nelegalių vaistų ieškoma ir siekiant sutaupyti. Tačiau specialistai perspėja, kad toks taupymas kartais kainuoja itin brangiai –tenka susimokėti sveikata. Derėtų suprasti, kad netinkamai transportuojamų ir nehigieniškomis sąlygomis laikomų vaistų savybės gali pakisti, o tai kelia grėsmę sveikatai. Turguje nei žiemą, nei vasarą neįmanoma užtikrinti tinkamų laikymo sąlygų ar patikrinti, kaip tie vaistai iki turgaus atkeliavo bei kaip pagaminti. Tad vartojant turguje įsigytą neaiškios kilmės vaistą, gali pasireikšti įvairių nepageidaujamų reakcijų: galvos skausmų, odos bėrimų, pykinimas ar apsinuodijimas. Kraštutiniu atveju ištinka mirtis.

 

Turgaus prekiautojai nėra kvalifikuoti konsultuoti paciento, todėl gali „paskirti“ netinkamų vaistų. Be to, didesnė tikimybė, kad turguje įsigysite falsifikuotų vaistų, kuriuos atskirti nuo legaliai pagamintų sudėtinga, nes falsifikatų gamintojai daug investuoja į pakuotės ar tablečių išvaizdą. Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose: vaistinėse, parduotuvėse ar degalinėse. Taip pat galima įsigyti elektroninėse vaistinių parduotuvėse, kurios pažymėtos specialiu logotipu.

 

Antibiotic-associated,Diarrhea,(aad),Concept,With,Woman,Have,An,Upset,Stomach,Netinkamas kiekis

 

Kiekvienas vaistas turi vartojimo instrukciją, kurioje nurodoma, kaip ir kiek jo reikia vartoti, atsižvelgiant į amžių ar kitas objektyvias sąlygas. Nurodomas suvartojamas medikamento kiekis nustatomas gamintojų pagal veikliąsias medžiagas, todėl vartodami per mažai ligos neįveiksite, o vartodami per daug galite pakenkti organizmui: pernelyg apkrauti šalinimo organų (kepenų, inkstų) veiklą, sutrikdyti žarnyno mikrobiotą, sudirginti ar pažeisti gleivinę ir kt. Verta žinoti, kad netgi nereceptiniai preparatai turi būti vartojami saikingai ir pagal nurodymus, kitaip gresia neigiamos pasekmės. Štai per dažnas nosies purškalų naudojimas gali išsausinti ir pažeisti gleivinę. Ilgalaikis ir nesaikingas tablečių nuo skausmo vartojimas gali sukelti skrandžio opaligę. Žinoma, kuo sudėtingesnė vaisto sudėtis, kuo efektyviau malšina simptomus, tuo atsargiau reikėtų vartoti. Itin atsargiai elgtis su raminamaisiais, migdomaisiais vaistais bei opiatais, nes sukelia sunkias priklausomybes.

 

Nevalia padauginti net maisto papildų ir vitaminų. Juos vartoti atsižvelgiant į kraujo tyrimus ir sugerti tik gydytojo ar vaistininko rekomenduotą kursą. Po jo vėl atlikti tyrimus ir atsižvelgiant į jų rezultatus koreguoti dozę. Net tokių sveikatai vertingų mikroelementų, kaip geležis ar vitaminas D, perteklius žalingas sveikatai.

 

Vartojami netaisyklingai

 

Ne laiku vartojami vaistai nepadeda išgydyti ligos, net gali pakenkti. Štai paskirtus antibiotikus reikia išskirstyti per parą taip, kad organizme nuolat būtų palaikomas panašus veikliųjų medžiagų kiekis. Taigi, reguliarumas ypač svarbus. Privalu gerti lygiai kas 12 ar 8 val., kitaip antibiotikai nepajėgs kovoti su ligos sukėlėjais. Svarbu suvartoti visą paskirtą kursą, o ne nutraukti vos sušvelnėjus simptomams ir pagerėjus savijautai, nes gresia atkrytis, didėja komplikacijų rizika.

 

Prieš skirdami vaistus gydytojai visuomet išsiaiškina, ar pacientas vartoja kitų vaistų, pavyzdžiui, reguliuojančių kraujospūdį, kad pagal medikamentų tarpusavio sąveiką galėtų paskirti neslopinančių vienas kito poveikio. Būtent todėl svarbu neužsiimti savigyda, konsultuotis su gydytoju arba vaistininku.

 

Kitas svarbus dalykas vartojant vaistus – laikytis rekomendacijų prieš ar po maisto, niekada nemaišyti su alkoholiu ar kitais svaigalais. Mat tokiu atveju kyla grėsmė ne tik kepenų sveikatai, bet ir psichinei būklei, jei paskirti vaistai turi, pavyzdžiui, raminamąjį poveikį.

 

Nepaisoma galiojimo laiko

 

Ko gero, visi namuose turi vaistinėlę, kurioje daugybė praimtų įvairių vaistų pakuočių. Prieš vartojant bet kurį vaistą svarbu patikrinti, ar nesibaigė galiojimo laikas. Nusipirkus naują pakuotę pasiskaityti laikymo sąlygas, nes dauguma vaistų nelaikomi saulės šviesoje, taip pat svarbi patalpų temperatūra, drėgmės lygis. Netinkamai laikomi vaistai genda, praranda gydomąsias savybes, kai kurios medžiagos gali tapti kenksmingos. Jei galiojimas pasibaigęs arba abejonių kelia sirupo kvapas, spalva, kremo konsistencija, geriau nevartoti, nusipirkti naujų.

 

Vaistų galiojimas ir tinkamumas vartoti – dar viena priežastis, kodėl jų nevalia pirkti turguje ar iš neoficialių platintojų (socialinių tinklų grupių, skelbimų portalų, interneto svetainių), nes nesąžiningi prekeiviai gali perdėti senus, vartoti netinkamus vaistus į naujas pakuotes. Įprastai vaistai galioja 12 mėn., todėl kartą per metus vaistinėlėje reikėtų atlikti reviziją. Jei vaistai paseno, jokiu būdu nemesti į šiukšlių dėžę, nepilti į kanalizaciją, nes tokie preparatai užterš aplinką. Pasenusius vaistus atnešti į bet kurią vaistinę, kad būtų perduoti saugiai sunaikinti.

 

Peršalimas ne visada liga

   

Pajutęs peršalimo simptomus (slogą, gerklės skausmą, neaukštą temperatūrą), dažnas griebiasi vaistų nuo karščiavimo ir peršalimo, kurių galima įsigyti vaistinėse be recepto. Specialistai įspėja, kad tokia savigyda pavojinga, nes tuose preparatuose yra didelės paracetamolio dozės, malšinančios peršalimo negalavimus, efektyviai mažinančios temperatūrą. Žmonės, norėdami greitai pasveikti ir neužleisti darbų ar nepraleisti svarbių švenčių, prisiperka skirtingų pavadinimų, bet panašios sudėties tablečių, plikomų miltelių ir geria juos vieną po kito. Tai kelia rimtą riziką kepenų pažeidimams. Be to, kanadiečių mokslininkai nustatė, kad taip gydantis į aplinką sklinda daugiau ligos sukėlėjų. Ištirta, kad numalšinus karščiavimą, kosint ir čiaudint padidėja išskiriamų mikrobų kiekis, todėl jiems lengva plisti toliau. Kyla rizika užkrėsti aplinkinius.

 

Medikai primena, kad susirgus reikia likti namuose, ilsėtis, malšinti gerklės skausmą, plauti nosį, gerti daug šiltų skysčių ir mušti temperatūrą tik tada, kai pakyla iki 38,6 laipsnių, kitaip trukdoma organizmui natūraliai įveikti ligos sukėlėjus. Jei savijauta nepagerėja per kelias dienas, laikosi ar kyla aukštesnė temperatūra, atsiranda kitų simptomų, metas kreiptis į medikus ir atlikti tyrimus, ar reikia vaistų.

 

Įdomu

 
  • Plačiausiai klastojami produktai yra maisto ir farmacijos.
  • PSO duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 mln. žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.
  • Lietuvoje ši problema irgi didėja – net 43 % kompensuojamų antibiotikų receptų neatitinka nustatytų skyrimo taisyklių.
  • Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, 32,1 % vyrų ir 46,8 % moterų Lietuvoje vartoja gydytojo paskirtus vaistus.
  • 46,7 % moterų ir 65,2 % vyrų geria nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus ir vitaminus.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė

 

Ką reikia žinoti apie antibiotikus?

 

Išvertus iš graikų kalbos, žodis „antibiotikai“ reiškia „prieš gyvybę“. Šie vaistai veikia į organizmą patekusius gyvus mikroorganizmus – bakterijas, jas naikina arba slopina jų dauginimąsi, todėl skiriami bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti, tiesiogiai veikiant infekcijos sukėlėjus. Virusinių infekcijų atvejais antibiotikai nevartojami, nes virusų, deja, šis vaistas neveikia. Priešingai, sergant virusine liga antibiotikai gali būti net žalingi, nes slopina apsauginę mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas kitos patogeninės infekcijos vystymuisi. Antibiotikai, išskyrus retas išimtis, nėra skiriami profilaktiškai.

 

Ar peršalimo ligos tikrai negydomos antibiotikais?

   

Kalbant apie peršalimo ligas, jų gydymą ir antibiotikų skyrimą, svarbu atskirti virusines ir bakterines ligas, suprasti jų eigą. Tipinė situacija: pacientas atvyksta pas gydytoją dėl sunkaus peršalimo, nes būklė ne tik negerėja, bet ir toliau prastėja. Išklausęs paciento nusiskundimus, atlikęs reikalingus tyrimus ir juos įvertinęs, gydytojas paskiria kursą antibiotikų. Netrukus paciento būklė ir savijauta ima taisytis. Dėl panašių atvejų dažnas mano, kad peršalimo ligos gydomos antibiotikais, o kartais nieko nelaukę tokios savigydos imasi savarankiškai, be gydytojo žinios, spintelėje radę užsilikusių vaistų. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad tokias infekcijas, kurias plačiai vadiname tiesiog peršalimo ligomis, gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Įprastai daugelį peršalimo ligų sukelia įvairūs aplinkoje cirkuliuojantys virusai. Specifinio virusinio peršalimo gydymo nėra. Susirgus labiausiai padeda poilsis, gausesnis šiltų skysčių vartojimas, prireikus – simptomus malšinantys vaistai. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai virusinė liga komplikuojasi ir organizme kyla bakterinė infekcija, pavyzdžiui, sinusų, ausies, plaučių uždegimas. Dėl nesunkios ligos antibiotikai neskiriami, tačiau įtariant, kad kyla bakterinis uždegimas, stengiamasi kuo anksčiau pradėti tikslingą gydymą antibiotikais.

 

Kaip atpažinti bakterinę infekciją?

 

Tai, kad peršalimas galbūt komplikuojasi į rimtesnę bakterinę infekciją, gali rodyti ligonio būklė. Įprastai susirgus peršalimo ligomis prasčiausia savijauta kamuoja pirmosiomis ligos dienomis. Po kelių dienų būklė ir savijauta pradeda gerėti: temperatūra nukrinta arba sumažėja, vėliau praeina ir kiti simptomai – sloga, kosulys. Tačiau jei per 5 dienas būklė negerėja arba net prastėja, atsiranda naujų simptomų: sunkėja kosulys, skauda krūtinę ir galvą, tirštėja ir keičiasi nosies sekreto spalva, galima įtarti ligos komplikacijas ir skubėti pas gydytoją. Budresni turėtų būti mažų vaikų tėvai, besilaukiančios moterys, senjorai, kurių imuninė sistema silpnesnė ir komplikacijos pavojingesnės.

 

Gydymą antibiotikais turi paskirti gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus. Nustatyti infekcijos kilmę ir tinkamai parinkti jai gydyti skirtą vaistą padeda kraujo ir kiti tiksliniai tyrimai, vertinami drauge su paciento išsakyta simptomatika. Specifinėms infekcijoms gydyti skiriami specifiškai jų sukėlėjus veikiantys antibiotikai, todėl nevalia vartoti antibiotikų be gydytojo žinios.

 

Kodėl svarbu tinkamai vartoti antibiotikus?

 

Dažnai, pradėjus gerti paskirtus vaistus, infekcija ima trauktis jau per 24–48 val. ir žmogus pasijunta geriau. Tačiau pagerėjusi būklė nereiškia, kad galima nutraukti skirtų vaistų vartojimą ir likusias piliules pataupyti ateičiai. Antibiotikai skiriami taikant apskaičiuotas strategijas, siekiant, kad infekcijos židinyje susidarytų efektyvi vaisto koncentracija. Gydytojo tikslas – skirti optimalią vaisto dozę ir deramą vartojimo laiką, įvertinus paciento sveikatos istoriją ir galimas kontraindikacijas. Kai antibiotikai vartojami ne taip, kaip nurodė medikas: vartojimas nutraukiamas anksčiau, geriami nereguliariai ar ne tokiomis dozėmis, infekcija galimai tik apgydoma, prislopinama ir gali bet kada vėl atsinaujinti ar sugrįžti su dar rimtesnėmis komplikacijomis.

 

Žalingas neracionalus antibiotikų vartojimas, kai šie gaunami iš draugų ar pažįstamų, geriami savarankiškai, be gydytojo paskyrimo. Nors antibiotikai efektyviai veikia ligas sukeliančias bakterijas, jie turi poveikį kitoms organizmo sistemoms: gali sutrikti žarnyno mikrobiota, kilti alerginių reakcijų.

 

Perteklinis antibiotikų vartojimas ne tik gydymo tikslais, bet ir maisto pramonėje – opi problema visame pasaulyje. Mokslininkai stebi bauginančią tendenciją – daugėja šiems vaistams atsparių mikroorganizmų, kurių sukeliamų ligų šiuolaikiniai antibiotikai tampa nepajėgūs išgydyti. Tad visada primenu, kad tiek antibiotikus, tiek bet kuriuos kitus vaistus reikia vartoti racionaliai, kaip nurodo gydytojas.

 

Autorė Laima Samulė