Kepenys – didžiausia virškinimo liauka, atliekanti daug gyvybiškai svarbių funkcijų: šalina toksinus ir kitas kenksmingąsias medžiagas, atlieka baltymų sintezę, gamina fermentus maistui virškinti. Nuo kepenų veiklos priklauso reikšmingi procesai – energijos apykaita, kūno temperatūros reguliavimas ir daugybė kitų. Kaip pasirūpinti kepenų sveikata?

 

Suprasti jų svarbąHepatologist,Examines,Liver,With,Cirrhosis.,Liver,Disease,Treatment,Concept.,Cirrhosis.

 

Rūpintis kepenimis privalu, nes jos – gyvybiškai svarbus organas, atsakingas už daugybę funkcijų organizme. Kepenys skaido ir kaupia su maistu patenkančias įvairias naudingąsias medžiagas (geležį, vitaminus), kurios vėliau įsisavinamos žarnyne, kad organizmas galėtų normaliai veikti. Jos gamina ir išskiria tulžį, reikalingą maistui virškinti. Pašalina įvairias kenksmingąsias medžiagas, vaistuose esančių cheminių medžiagų likučius. Atlieka barjerinę ir apsauginę funkcijas – sunaikina su krauju iš žarnyno patekusias bakterijas ir taip apsaugo nuo komplikacijų, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimo. Kepenys kontroliuoja cholesterolio, atsakingo už kraujagyslių sienelių tvirtumą, kiekį. Kepenyse gaminami baltymai, vadinami krešėjimo faktoriais ir atsakingi už kraujavimo sustabdymą.

 

Žiūrėti į organizmą kompleksiškai

 

Kai sutrinka kepenų funkcija, visas kūnas lėtai nuodijamas. Be to, kepenys – virškinimo sistemos dalis. O jei nėra gero virškinimo, sutrinka viso organizmo aprūpinimas energija, blogėja savijauta, mąžta darbingumas, atsparumas ligoms, taip pat kenčia nervų sistema. Blogas virškinimas susijęs net su depresija, nes sumažėja laimės hormono vadinamo serotonino gamyba.

 

Deja, kepenys „nesiskundžia“. Apie šio svarbaus organo ligas neretai sužinome per vėlai. Todėl organizmą reikėtų atkreipti dėmesį į kepenų būklę išduodančius simptomus – virškinimo sutrikimus, nedidelį silpnumą, apetito stoką, skausmą ar diskomfortą dešiniajame šone, pykinimą.

 

Reguliariai tirtis

 

Didelis vaidmuo tenka profilaktiniams tyrimams. Kepenų būklei ištirti atliekami kraujo tyrimai, nustatant kepenų fermentų lygį. Profilaktiškai kepenų veiklą reikia tikrintis kartą per metus, o esant tam tikrų indikacijų – kas pusmetį ar dažniau. Medikai pažymi, kad reguliariai tirtis kepenų būklę privalu turint antsvorio; sergant cukriniu diabetu; patyrus toksinių medžiagų poveikį; turėjus nesaugių lytinių santykių; įvykus sąlyčiui su kito žmogaus krauju ar kitais organizmo skysčiais; perpylus kraują iki 1992 metų; turint tatuiruočių arba auskarų; gausiai vartojus alkoholio ir narkotinių medžiagų.

 

Prižiūrėti ne tik mitybą

 

Kepenų suriebėjimas neatsiranda per naktį, jį nulemia gyvensena. Didžiausi kepenų suriebėjimo rizikos veiksniai – pilvinis nutukimas (kai didžiausia riebalų sankaupa glūdi pilvo srityje), II tipo cukrinis diabetas, dislipidemija (cholesterolio apykaitos sutrikimai) ir metabolinis sindromas. Taigi itin svarbu, ką dedame į burną. Norint, kad kepenys būtų sveikos, būtina vengti perdirbto, riebaus, sūraus maisto. Sveikiau virti garuose ar vandenyje, nei kepti riebaluose. Patartina valgyti kuo daugiau daržovių, prieskoninių žolelių, skaidulų gausių produktų.

 

Vengti dietų

 

Nesilaikyti griežtų dietų, ypač ribojančių baltymus, nes kepenims reikia tiek baltymų, tiek riebalų. Sumažinus riebalų vartojimą, organizmas stengiasi kompensuoti energijos trūkumą saldumynais, kurių perteklius organizme virsta riebiosiomis rūgštimis, o šios trigliceridų pavidalu nešamos į kepenų ląsteles. Taip riebėja kepenys.

 

Kadangi kepenys veikia kaip filtras, pagrindinis jų priešas yra toksinės medžiagos: nesaikingas vaistų ir alkoholio vartojimas, žalingi įpročiai. Reikėtų saugotis infekcijų (ypač kepenims pavojingas hepatitas A ir B), atsakingai vertis auskarus ir darytis tatuiruotes, vengti termiškai neapdoroto vandens ir maisto egzotiškose šalyse. Palaikyti normalų kūno svorį, reguliariai sportuoti.

 

Kuo čia dėtas cholesterolis?

 

Cholesterolis – tai riebalų rūšis, būtina daugeliui organizmo funkcijų palaikyti, įskaitant hormonų gamybą ir ląstelių membranų formavimą. Tačiau per didelis cholesterolio kiekis kraujyje žalingas – gali kauptis ant arterijų sienelių ir sudaryti plokšteles, kurios trikdo kraujotaką. Sutrikus kraujotakai gresia aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga. Itin svarbų vaidmenį cholesterolio apytakai atlieka kepenys. Jose esančios Kupferio ląstelės atsakingos už kenksmingųjų medžiagų atpažinimą, iškart atpažįsta blogąjį cholesterolį kaip kenksmingą ir jį pašalina, atlieka pirminę gynybos funkciją. Taigi, jeigu norime suvaldyti cholesterolį, turime rūpintis ne tik kraujotaka, bet ir kepenimis. Jų sveikatą ir funkciją padeda palaikyti vaistažolės.

 

Kiaulpienė

 

Kiaulpienių lapai, šaknys ar žiedai naudojami gydomosioms arbatoms, taip pat jais papildomi maisto papildai, skirti cukraus kiekiui kraujyje subalansuoti, odos būklei gerinti, kepenų ir širdies veiklai stiprinti. Kiaulpienės vartojamos ir apetitui žadinti, virškinimui gerinti. Taip pat gerina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, veikia kaip natūralus diuretikas, mažina uždegiminius procesus.

 

Medetka

 

Namuose pravartu turėti medetkų, kurios pasižymi stipriu dezinfekuojančiu ir uždegimą mažinančiu poveikiu. Jos padeda sumažinti skrandžio spazmus, lengvina virškinimą, gerina kepenų veiklą, sumažina uždegimą skrandžio gleivinėje, naudingos sergant gastritu ar skrandžio opalige. Medetkos stiprina imunitetą ir padeda kovoti su infekcijomis.

 

Dilgėlė

 

Dilgėlės pasižymi didele nauda organizmui, nes jose gausybė vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Tad padeda stiprinti imuninę sistemą, gerinti kraujotaką ir virškinimą, detoksikuoti organizmą, mažinti uždegiminius procesus. Tai puikus vitamino C ir geležies šaltinis, todėl padeda apsisaugoti nuo mažakraujystės, suteikia energijos. Naudojamos išoriškai dilgėlės gali stiprinti plaukus, skatinti jų augimą ir mažinti slinkimą.
 

Liepžiedžiai

 

Liepžiedžiai žinomi dėl prakaitavimą skatinančio poveikio, tad pravartūs sergant peršalimu ir gripu, nes padeda mažinti karščiavimą. Taip pat gali sumažinti stresą, nerimą ir įtampą, pagreitinti užmigimą. Naudingi, kai reikia atpalaiduoti kvėpavimo takus, palengvinti kosulį ir gerklės skausmą, sumažinti virškinimo trakto spazmus, atpalaiduoti ir palengvinti virškinimo procesus. Liepžiedžiai turi šlapimą varančių savybių, naudingi sergant inkstų akmenlige. Stiprina kepenų gebėjimą apsisaugoti nuo kenksmingųjų medžiagų, todėl patartina vartoti geriant antibiotikų, vaistų nuo temperatūros ir kt., į kuriuos kepenys jautriai reaguoja.

 

Autorė Laima Samulė