Laikas, kada prispiria gamta, ir vieta, kurioje galime atlikti tai, kas neišvengiama, itin asmeniškas dalykas. Vienų grafikas tikslus kaip laikrodukas. Kiti atsipalaiduoja tik namuose. Dar kiti bėga į tualetą bet kokiu momentu, o aplinka netrukdo procesui. Įpročiai kinta, tačiau glaudžiai susiję su psichologiniais veiksniais.

 

Tikslus bioritmasWoman,Sitting,On,Toilet,Bowl,With,Smartphone,In,Hand,,Flat

 

Šiai kategorijai priklauso asmenys, kurie negali pasituštinti bet kada – tik pastoviu laiku, kai organizmas pasiunčia signalą. Dažniausiai tai būna rytas – vos atsibudus, pasimankštinus, pavedžiojus šunį, išgėrus vandens ar kavos, papusryčiavus, prieš išeinant į darbą. Pasitaiko suaktyvėjimas antroje dienos pusėję, pavyzdžiui, sugrįžus iš darbo. Griežtas grafikas atspindi sklandžią virškinimo sistemos veiklą.

 

„Kol miegame, parasimpatinė nervų sistema irgi ilsisi, – sako amerikiečių gastroenterologas dr. Kyle‘as Stalleris iš Masačusetso ligoninės. – Kai atsikeliame, pajudame, žarnynas gauna signalą susitraukti. Kyla natūralūs, nevalingi lygiųjų raumenų judesiai, kurie stumia išmatas link tiesiosios žarnos. Valgymas taip pat suaktyvina refleksą, todėl daugelis užsimano į tualetą po pusryčių, pietų ar vakarienės.“

 

Griežtas grafikas nėra tik nuspėjamas įprotis. Tai ribota laiko galimybė, kuri tampa varginanti, jei žmogus tuštinasi tik vieną kartą. „Mūsų protas ir žarnynas susiję labiau, nei manome. Nors virškinimo traktas veikia biologiniu ritmu, smegenys išmoksta numatyti tinkamą momentą. Tai paaiškina, kodėl sunku fiziškai ir emociškai pasituštinti kitu nei įprastai paros laiku“, – atskleidžia dr. K. Stalleris.

 

Nepavykus pasituštinti ryte, ypač prieš svarbų įvykį, kelionę, gali kilti baimė, jog vėliau teks kentėti visą dieną. Didės psichologinis spaudimas, tačiau procesas bus neefektyvus. Susidarys užburtas ratas – kuo daugiau pastangų, tuo labiau neišeina. Tuomet gali atsirasti ryto baimė ir išankstinis nustatymas, jog nepavyks. Specialistai nerekomenduoja sėdėti ant unitazo ilgiau kaip 30 min.

 

Kaip sau padėti?

 
  • Išgerti kažko šilto arba kavos. Kofeinas skatina peristaltiką – žarnyno raumenų susitraukimus, kurie išstumia išmatas. Vakare geriau susilaikyti nuo kavos ir išgerti šiltos žolelių arbatos ar paprasto šilto vandens. Šiluma suaktyvina virškinimo trakto veiklą.
  • Vartoti skaidulų. Reguliariai valgykite produktų, kurių sudėtyje skaidulų. Augalinės skaidulos užtikrina sklandžią žarnyno peristaltiką, palaiko normalią išmatų konsistenciją. Tai slyvos, kiviai, obuoliai, agurkai, pomidorai, įvairios uogos, arbūzai, moliūgai, lapinės daržovės. Vieniems poveikis pasireiškia iš karto, kitiems – rytojaus dieną.
  • Gerti daug vandens. Esant dehidratacijai išmatos tampa sausos ir kietos, sutrinka jų slinkimas žarnynu, sunkiau pasituštinti. Didėja vidurių užkietėjimo rizika. Per dieną rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens. Vartoti reikia reguliariai, sąmoningai, nejaučiant troškulio.
  • Kasdien mankštintis. Tinka bet kokia lengva kardiotreniruotė, ypač dirbantiems sėdimą darbą. Eikite pasivaikščioti, pabėgioti, paplaukioti. Užsiimkite joga. Pažaiskite krepšinį, badmintoną, nupjaukite veją. Atlikite pratimų, įdarbinančių dubens sritį: įtūpstų, pritūpimų, kojų pakėlimų. Lengvas fizinis krūvis, trunkantis vos 15 min., skatina žarnyno peristaltiką.

 

Svetimų vietų baimė

 

Dar viena ypatybė, susijusi su reguliariu tuštinimusi, – poreikis atlikti gamtinius reikalus namuose. Antropologai aiškina, kad ši aplinkybė greičiausiai susiformavo pirmykščiais laikais. Besituštinantis žmogus, kaip ir gyvūnas, yra pažeidžiamas, todėl renkasi saugiausią vietą. Nors šiandien negresia fizinis pavojus, kai kurie jaučiasi nepatogiai, nejaukiai svečiuose, viešuose tualetuose (darbe, prekybos centre, kavinėje, degalinėje). Tokiems žmonėms būtinas atsipalaidavimas, komfortas ir nuošalumas. Smegenys atmeta bet kokius žarnyno prisipildymo signalus. Išmatos sulaikomos iki momento, kol grįžtama namo.

 

„Dažniausios priežastys – psichologinės. Būdinga droviems asmenims, kuriems tuštinimasis atrodo kaip kažkas nešvaraus, gėdingo. Bijo, kad aplinkiniai nesužinotų, kas vyksta. Gėdijasi garsų ir kvapų, kurie nevalingai pasireiškia tuštinantis. Nors logiškai supranta, kad nė vienas be to neišgyvena“, – aiškina amerikiečių gastroeneterologas dr. Benjaminas Levy iš Čikagos universiteto.

 

Anot specialisto, žmonės gali vengti viešų tualetų dėl švaros ir higienos stokos. Perdėtas susirūpinimas mikrobais ir ligomis, net jei aplinka atrodo vizualiai tvarkinga, kelia stresą, neleidžia atsipalaiduoti, todėl pasituštinti sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

 

Kaip sau padėti?

 
  • Normalizuoti tuštinimąsi. Keisti mąstymą–vienas svarbiausių žingsnių norint jaustis ramiau. Jeigu sunku susitvarkyti patiems, kentėjimas lemia diskomfortą ir pablogina savijautą, verta pasikalbėti su psichologu. Išmokus meditacijos ir relaksacijos praktikų, ėjimas į viešą tualetą nekels streso.
  • Klausytis muzikos. Net jei nesate vieni, ausinės ir mėgstama muzika padės sukurti privatumo iliuziją. Pagarsinkite, kad nusloptų išoriniai garsai. Sąmoningai įsijauskite į dainos žodžius, kad nukreiptumėte dėmesį nuo tuštinimosi. Atsileidus įtampai, sumažės pasipriešinimas. Kai kuriuos atpalaiduoja skaitymas.
  • Rinktis strateginę vietą. Jeigu esate darbe, eikite į kito aukšto ar labiausiai koridoriuje nutolusį tualetą, kuriame mažesnė tikimybė sutikti pažįstamų asmenų. Viešose vietose ieškokite žmonėms su negalia skirtų tualetų, kurie įrengiami atskirose patalpose, ir nereikės sėdėti tarp atvirų pertvarų.
  • Pasirūpinti higienos priemonėmis. Jeigu nerimaujate dėl mikrobų, visada turėkite su savimi nedidelę kosmetinę su būtiniausiais daiktais. Į viešą tualetą neškitės vienkartinių pirštinių, dezinfekcinių servetėlių. Pirmiau nuvalykite unitazo kraštą, tada paklokite tualetinio popieriaus. Apsauga sumažins užsikrėtimo tikimybę. Jeigu nerimaujate dėl paliekamo kvapo, turėkite nedidelį oro gaiviklį.
 

Susilaikyti nesveika

 

Pasitaiko situacijų, kai reikia pakentėti, nes aplink nėra tualeto, tačiau susilaikymas neturėtų tapti įpročiu. „Per kelias minutes ir valandas, pajutus norą tuštinis, tačiau ignoruojant signalus, padidėja diskomfortas pilve. Jaučiamas pilnumo jausmas, raižymas, dujų kaupimasis. Kuo greičiau pasinaudosite tualetu, tuo greičiau palengvės“, – perspėja gastroenterologė dr. Samantha Nazareth iš Niujorko ligoninės.

 

Anot specialistės, vienetiniai atvejai neturėtų pakenkti. Jeigu situacija kartojasi, vystosi įpratimas atidėti. Nepatogus jausmas normalizuojamas, todėl delsiama eiti į tualetą vos pajutus pirmą impulsą. Tarkime, asmuo dirba kompiuteriu ir tingi keltis nuo kėdės, kol neprispiria galutinai. Laikui bėgant vystosi lėtinis vidurių užkietėjimas, kai kiekvienas apsilankymas tualete reikalauja pastangų arba medikamentų.

 

Storojoje žarnoje užsibuvusios išmatos kietėja ir sunkėja. Išsausėjus gleivinei turinys juda lėčiau, net jei žarnynas susitraukinėja visu pajėgumu. Kai ateina palankus momentas tuštintis, tai padaryti tampa sunku. „Nėra fiksuoto laiko, kada problemą galima vadinti vidurių užkietėjimu, tačiau požymiai – panašūs. Noras yra, bet procesas nevyksta. Būdingas diskomfortas pilve, pilnumas išangėje. Galimas pojūtis, kad įstrigo svetimkūnis, kurio nepavyksta pašalinti“, – perspėja dr. S. Nazareth.

 

Tiek stanginimasis, tiek išmatų sulaikymas turi neigiamų padarinių sveikatai. Padidėjęs spaudimas dubens ertmėje gali lemti nemažai komplikacijų, tarp jų – hemorojus, išangės įtrūkimai. Nuolatinis tiesiosios žarnos ir sfinkterių pertempimas silpnina raumenis, todėl gali įvykti tiesiosios žarnos prolapsas, kai dalis jos išlenda į išorę. Kaip ir hemorojus, problema gali būti vienkartinė arba pasikartojanti, galiausiai tampa nuolatinė. Padidėja šlapimo nelaikymo rizika. Gydymas sudėtingas – reikalinga operacija.

 

Metas pas gydytoją

 

Jeigu nuolat kartojasi vidurių užkietėjimas arba hemorojus, nepadeda gyvenimo būdo permainos (daug skaidulų; fizinis aktyvumas; deramas vandens vartojimas), rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Vaistai, parduodami be recepto, nėra geriausia išeitis, nes iškreipia normalius įpročius ir skatina priklausomybę. Pradeda atrodyti, kad neįmanoma pasituštinti savaime, o jeigu pavyks – skaudės, todėl vaistai tampa nuolatiniais palydovais.

 

Vidurių užkietėjimas gali būti sunkių virškinimo trakto ligų požymis, todėl nereikia delsti. Reaguoti būtina iš karto, jeigu vargina nepaaiškinamas pilvo skausmas, krinta svoris, tuštinantis pasirodė kraujo.

 

Jeigu tuštinimosi sunkumus lemia psichologiniai veiksniai, padės kognityvinė elgesio terapija, padedanti suprasti jausmus ir mintis. Psichoterapeutas atskleis priežastis, kas lemia viešų tualetų baimę ir neigiamą požiūrį į fiziologiją. Taip pat pasiūlys strategijų, kaip įveikti nerimą dėl tuštinimosi.

 

„Mokykitės įsiklausyti į savo kūną. Eikite į tualetą iškart pajutę pirmą norą. Neatidėliokite. Jei nepatinka vieši tualetai, išdrįskite pabandyti. Galvokite apie savo kūną su meile. Atsipalaiduokite, leiskite organizmui daryti tai, kas visiškai normalu, teisinga ir sveika. Nustebsite pajutę skirtumą. Kančia delsiant ir atidėliojant yra sunkesnė, palyginti su palengvėjimu pasituštinus“, – teigia dr. S. Nazareth.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė