Aktorė Agnė Šataitė tiesiog įsisukusi į darbus – vaidmenis teatre veja vaidmenys kine, o šiuos – vaidmenys televizijoje. Didelis užimtumas talentingai moteriai patinka, tik svarbu, kad viskas būtų sudėliota pagal planą. „Mėgstu griežtą dienotvarkę, jokios improvizacijos. Ta išorinė tvarka leidžia išeiti iš ribų kuriant ir jaustis saugiai“, – sako pašnekovė.

 

Agnė Šataitė - Dainiaus Jankausko nuotrauka

Agnė Šataitė, Dainiaus Jankausko nuotrauka.

KOKIE projektai, darbai šiuo metu atima daugiausia dėmesio?

 

Nuo Naujųjų metų iki šiandien – intensyvus metas, tikrai yra kuo pasidžiaugti. Į gyvenimą paleisti du spektakliai, juose sukurti įdomūs vaidmenys. Pirmoji premjera įvyko balandį „Kitokiame teatre“, kur žiūrovams pristatėme spektaklį „(Ne)mylimų moterų išpažintis“. Antroji vos prieš porą savaičių – spektaklis „Žiurkės“ (pagal Gerharto Hauptmanno pjesę) Vilniaus mažajame teatre. Pastarąjį dar bus galima pamatyti birželio 18-ąją ir 19 d., o naujų rodymų teks palaukti iki rudens. Tie, kas nusiteikę ateiti į teatrą ir smagiai praleisti laiką, sekite pajūrio naujienas – atvažiuosime su spektakliu „(Ne)mylimų moterų išpažintis“.

 

KADA geriau – kai darbų gausu ar kai turite daugiau laiko poilsiui?

 

Turbūt esu darboholikė, patinka daug dirbti. Ir ši profesija tapusi gyvenimu. Bent kol kas net po didelių krūvių man užtenka savaitės atsigauti nieko neveikiant ir norisi judėti toliau. Tyrinėti profesinius vandenis visais rakursais, rasti atspalvių, kuriais dar nepiešiau.

 

AR gyvenate pagal griežtą dienotvarkę, ar daugiau improvizuojate?

 

Gyvenime mėgstu griežtą dienotvarkę ir jokios improvizacijos. Ta išorinė tvarka leidžia išeiti iš ribų kuriant. Sykiu galiu jaustis saugi, nes viskas sudėta pagal planą. Tai ypač svarbu auginant vaiką.

 

KOKS vaidmuo šiuo metu jums brangiausias, artimiausias?

 

Kalbant apie teatrą, bagaže yra tokių vaidmenų, kuriems jau dešimt metų, bet kaskart su jais išėjusi į sceną vėl atgyji, atjaunėji. Ir tie vaidmenys jaudina ne mažiau nei nauji, kuriuos dar tikriniesi, kuriems esi ypač jautri ir atidi. Dirbant repertuariniame teatre svarbu ne tik vaidinti, bet ir kaskart atsinaujinti. Tą atsinaujinimo galimybę dovanoja nauji vaidmenys, nepažinta dramaturgija, sudaryta komanda.

 

KAIP įdomiau vaidinti – kai personažas panašus į jus ar visiškai priešingas?

 

Visi mano kuriami vaidmenys yra dalis manęs, nes praeina per mane. Dalis žiūrovų juose atpažįsta save arba artimąjį. Vaidmuo, kurį patiki režisierius, ne šiaip sau ateina pas aktorių. Kažką tokio tavyje pamato. Kartais tai išoriniai duomenys, kartais vidiniai, kartais jie tobulai dera. Įdomiausia pačiam nustebti. Mes savyje talpiname visko, kai kada net patys nenutuokiame, ko ir kiek, bet aktorius turi ypatingą privilegiją – jis per save ir savo jausmus tyrinėja žmogų.

 

AR pasitaiko, kad dėl vaidmens išmokti dalykai praverčia kasdienybėje?

 

Žmogus geriausiai mokosi iš savų patirčių, savų klaidų. Tačiau kito žmogaus ar personažo pažinimas leidžia geriau pažinti ir save. Kiekvienas vaidmuo atveria naują slėpinį, dėl kurio tampi turtingesnis ir brandesnis.

 

KOKIA mokinė buvote mokykloje, universitete?

 

Žvelgiant iš laiko perspektyvos, rodos, mokykloje buvau nebloga mokinė, bet visai nemokėjau mokytis. Džiaugiuosi tuo, kad visada žinojau, kas man įdomu ir ko gali prireikti. Visa kita mokiausi gudraudama.

 

Įstojus į akademiją prireikė metų, kad suprasčiau, kur pakliuvau. Paskui jau tai tapo gyvenimu, kurį gyvenu ir šiandien.

 

AR šiuo metu kažko mokotės?

 

Mokausi. Tekstus filmavimams (šypsosi). Aktorius nuolat kažko mokosi. Tai judėti, tai naują dainą, šokį, tekstus. Gražiai numirti, prisikelti ir t. t.

 

KOKIĄ paskutinę knygą skaitėte?

 

A. Škėmos „Baltą drobulę“. Prie lovos J. D. Salingeris, paskaitau jo apsakymus. Dabar jau smagiau, dukra pradėjo skaityti pati, tai galiu atsiversti kažką savo. Penkerius metus skaičiau vien pasakas ir įvairią literatūrą vaikams. Grįžau į vaikystę ir užpildžiau visas literatūrines spragas. Su didžiausiu malonumu skaitėme „Mažąjį Princą“, „Pepę Ilgakojinę“ ir kitus nuostabius kūrinius.

 

KAIP išnaudojate laiką vykdama į kitus miestus?

 

Pastaruoju metu nenaudoju to laiko kažkaip tikslingai. Ilsiuosi, mėgaujuosi buvimu su mintimis, svajoju, bendrauju su kolegomis arba skaitinėju kažką lengvo. Mes visi taip įpratę neleisti laiko veltui, kad net nesusimąstome, kaip kartais gera leisti laikui tekėti, leisti jam bėgti, leisti jam sustoti. Kaip gera nieko nedaryti, leisti sau girdėti save, savo mintis.

 

KĄ mėgstate veikti su šeima?

 

Vaikštom, važiuojam, minam arba tinginiaujam.

 

KOKIA mama esate?

 

Stengiuosi būti gera mama, o ar man išeina? Kartais išeina, kartais ne. Esu gana griežta, kas susiję su dienos režimu. Iš to kyla nemažai pasipriešinimo ir triukšmo, bet viso ko esmė juk yra meilė. Ji – kaip uola mūsų namuose.

 

KAIP bėga jūsų laisvalaikis?

 

Man patinka užsukti į kavinukę, gerti kavą, sėdėti ir stebėti žmones, aplinką. Matyti, kaip dukra žaidžia. Šiandien jaučiuosi smalsesnė aplinkai. Įdomu nueiti į parodą ir ne tik ją pralėkti, bet įsigilinti į autorių, kūrinio atsiradimo aplinkybes, kontekstus. Labai traukia pažintinės kelionės. Jaučiu, kad neužtenka tik atsidurti ten, kur nesi buvęs, norisi žinoti daugiau. Žinoti ir patirti.

 

AR mėgstate ekstremalias pramogas, esate kažką išbandžiusi?

 

Nelabai. Mano gyvenime adrenalino ir taip netrūksta. Patikėkite, šioje profesijoje pasivažinėjimas amerikietiškaisiais kalneliais garantuotas. Viena tokia gera pramoga – virtualiosios realybės akiniai. Pojūčiai ekstremalūs tiesiog sėdint ant kėdės. Man labai patiko (šypsosi).

 

KOKIŲ baimių turite?

 

Manau, visi žmonės turi baimių. Bet neatskleisiu, kad niekas tuo nepasinaudotų.

 

KOKIA draugė esate? Ar jums būtina reguliariai pabūti vien moterų draugijoje?

 

Ne, ne, ne. Nejuokaukit. Apskritai nelabai pažįstu moteriškų draugysčių. Turbūt tai smagus reikalas, bet aš tam poreikio neturiu. Man brangi ir įdomi profesinė draugystė. Kai kuri spektaklį, ta „chebrytė“, su kuria dirbi, tampa labai artima. Ir ten turime apie ką kalbėti.

 

BE KO negalėtumėte gyventi?

 

Be savęs. Žmogus gali prisitaikyti prie visko, prie baisiausių sąlygų ir išgyventi. Būtų liūdna gyventi be savo darbo. Man vis dar labai įdomu.

 

KOKIOS taisyklės visuomet laikotės?

 

Neturiu vienos taisyklės. Stengiuosi būti sąžininga su savimi ir neapgaudinėti kitų.

 

KAS labiau esate – miesto ar gamtos vaikas?

 

Aš miestietė. Nors labai patinka būti arti gamtos, grožėtis ja, gėrėtis metų laikais, stebėti, kaip gamta keičiasi, bet iš toliau, nenoriu taikytis prie jos, išgyventi joje. Nemėgstu jokių žygių, palapinių, turistavimo. Atsidūrus gamtoje tuoj ima visur niežėti, atrodo, kad nuolat kažkas lipa ant manęs, gelia, kanda.

 

KĄ savyje norėtumėte pakeisti?

 

Nieko nenoriu pakeisti, o jeigu noriu – imu ir keičiu. Jeigu nekeičiu, vadinasi, ne taip smarkiai noriu.

 

Autorė Laima Samulė