Paslaptingiausias pasaulio menininkas

„Jei nori ką nors pasakyti ir nori, kad žmonės klausytųsi, turi dėvėti kaukę. Jei nori būti sąžiningas, turi gyventi melu“, – viename interviu sakė paslaptingiausias pasaulio gatvės menininkas Banksy. Nuo tada, kai daugiau nei prieš 25 metus pirmą kartą pasirodė Bristolio gatvėse, Banksy nusprendė slėpti tapatybę. Slapčia judėdamas ir dirbdamas su slapyvardžiu dažnai lyginamas su šiuolaikiniu Robinu Hudu, kuris per meną atskleidžia visuomenės neteisybes. Tačiau kodėl visame pasaulyje mėgstamas menininkas nusprendė likti anonimu?

Kodėl Banksy anonimas?

Manoma, kad Banksy gimė Yate mieste, Pietų Glosteršyre, 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Jo pirmoji didelė trafaretinė freska – „Švelnūs švelnūs vakarai“, kurioje pavaizduotas meškiukas, metantis Molotovo kokteilį į tris riaušių policijos pareigūnus, nutapyta Stokso Krofto rajone Bristolyje 1999 m. 2000-ųjų pradžioje persikėlė į Londoną ir toliau traukė dėmesį firminiais trafaretiniais meno kūriniais. Iki šiol neaišku, kodėl garsaus menininko tapatybė nežinoma, tačiau svarstoma, kad kol gatvės menas bus įstatymiškai apribotas, tol pasaulis nesužinos, kas slepiasi už garsiųjų piešinių. Gatvės menas laikomas vandalizmu, todėl Banksy, būdamas anonimu, gali kurti nebijodamas būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Žmonės, kurie asmeniškai pažinojo Banksy iki jo išgarsėjimo, apibūdino jį kaip baltąjį vyrą, kuriam dabar apie 50 metų ar šiek tiek daugiau. Tiesa, kiekviename pasakojime gali būti dalis melo, specialiai netiksliai pateiktos informacijos, kuri dar labiau turėtų klaidinti klausytoją. Banksy agentai ypač saugo jo privatumą ir kartais palieka klaidingų pėdsakų. 2022 m. lapkritį Banksy buvo tariamai užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros Irpene, Ukrainoje, kai menininkas baigė vieną savo darbų. Nepaisant to, vaizdo įrašo kilmė neaiški, todėl negalime būti tikri, kad filmuotoje medžiagoje tikrai paslaptingasis menininkas. Entuziastų manymu, Banksy gali būti moteris menininkė ar net menininkų kolektyvas. Nors nėra įrodymų, kad Banksy yra moteris, taip pat nėra įrodymų, kad jis yra vyras.

Anoniminio menininko idėja nėra nauja. Kol neatsirado menininko kaip kūrybinio genijaus samprata, tapytojai ir skulptoriai retai pasirašydavo po ar ant savo kūrinių. Iki Renesanso epochos meną kūrė tik specialių įgūdžių turėję asmenys, kūrybai nepakako vien išsilavinimo ir protinių gebėjimų. Tačiau nepasirašyti meno kūriniai bėgant laikui tapo visuomenės nuosavybe, nes niekas neprisiminė tikrųjų autorių. Vėliau, kai atsirado poreikis įprasminti savo darbus ir įvardinti jų autorystę, menininkai dažnai slėpdavo tapatybę arba savo meną pristatydavo fiktyviais vardais, kad išvengtų institucinių kliūčių, grįstų lytimi ar rase. Moterys menininkės kartais eksponuodavo darbus vyriškais vardais, kad į juos žiūrėtų rimčiau, be paniekos ar pajuokos. Pavyzdžiui, abstraktaus ekspresionizmo atstovė ​​Grace Hartigan pakeitė savo vardą į George. Slaptumas tapo konceptualiu įrankiu, kuriuo ypač pamėgo naudotis gatvės menininkai, nenorintys sėsti į kalėjimą. Banksy atveju anonimiškumas atlieka kitą funkciją. Kiekvienas, kuris yra piktas, engiamas ar tiesiog neabejingas aplinkiniam pasauliui ir jame vykstantiems įvykiams, gali būti Banksy – herojus, maištininkas, socialiai atsakingas asmuo ar nusikaltėlis.

Skandalingi Banksy darbai

Visuomenė apie Banksy sužinojo 1990-aisiais, kai šis Bristolyje padarė daugybę grafičių, nukreiptų prieš politines realijas. Jo stilius buvo lengvai atpažįstamas dėl naudojamų trafaretų, kuriems dažniausiai pasitelkiama baltos ir juodos spalvų paletė, aiškūs kontūrai, šiek tiek ryškių spalvų ir aiškiai perteiktos politinės žinutės, kurioje nestokojama ironijos. Vėliau, kai piešiniai tapo atpažįstami, menininkui tai tapo būdu užsidirbti. Jo darbai pardavinėti už didžiules pinigų sumas, tarp jų klientų buvo Paulas Smithas, Bradas Pittas, Angelina Jolie ir Christina Aguilera. Jis pradėjo rengti savo darbų parodas, rengdamas kūrinių išpardavimo renginius Los Andžele ar Londone, o vėliau ir gimtajame Bristolyje. Nors viename interviu Banksy teigė, kad komercinė sėkmė grafičio dailininkui prilygo nesėkmei, jis tikrai nepasitraukė iš meno rinkos. Siekdama išvengti apsimetėlių ir sukčių, kurie nori atkartoti garsiojo menininko darbus ir taip prisiimti nepelnytą šlovę, Banksy įmonė „Pest Control“ pasirūpina jo darbų patikrinimu ir pardavimu. Be grafičių, Banksy kartais kuria skulptūras ir menines instaliacijas. Iki šiol didžiausias jo darbas – paroda „Dismaland“, kuri įrengta apleisto viešojo baseino vietoje Somersete, Anglijoje. „Dismaland“ iš esmės veikė kaip iškreipta „Disneilendo“ parodija. Tačiau Banksy pramogų parkas buvo skirtas kurti neviltį, o ne džiaugsmą. Vietoj linksmų pasivažinėjimų linksmaisiais kalneliais, cukraus vatos kioskelių ar linksmai nusiteikusių vaikštančių animacinių filmų personažų lankytojai matė menines instaliacijas apie policijos brutalumą, rasizmą, vartotojiškumą ir klimato krizę. Nors pats Banksy tapo prekės ženklu, tačiau tyčiojasi ir pašiepia kitus prekių ženklus, pabrėždamas godumą, išnaudojimą ir visišką veiksmų beprasmybę. Vienas garsiausių jo protesto formų įvyko 2018 m., kai per išpardavimą „Sotheby’s“ aukciono namuose buvo sunaikintas menininko paveikslas „Mergina su balionu“. Banksy paveikslo rėme įdiegė savaiminio sunaikinimo mechanizmą, kuris susmulkino kūrinį iškart po to, kai jis buvo parduotas klientui už 1,3 mln. JAV dolerių. Tačiau „Sotheby’s“ situaciją išsprendė pareikšdamas, kad tai pirmasis meno kūrinys, sukurtas aukciono metu, vėliau rėmą ir susmulkintus gabalus pardavė už beveik 23 mln. JAV dolerius.

Kaip menininkas išlaiko anonimiškumą?

Banksy išvengia nereikalingų pašalinių akių, nes piešimui naudoja greitai dirbti leidžiančius įrankius. Be to, jo kūriniai dažniausiai gimsta naktį, o tai reiškia, kad mažai tikėtina, jog jį kas nors pamatys. Kūrybai pasirenka tas vietas, kurios mažiau viešos – paprastai atokesnės nuo kelio ar judrių vietų, o tai irgi sumažina riziką būti sučiuptam.

Daugiau nei 25 metus dirbantis Banksy įvaldė savo amatą, todėl baigęs darbą nepalieka jokių trafaretų, aerozolio flakonų ar kitų lengvai pastebimų įrankių, kurie leistų išsiaiškinti jo tapatybę. Nors šiuolaikiniame pasaulyje gausu vaizdo kamerų, kurios stebi kiekvieną žmonių judesį, tačiau Banksy apgalvoja kiekvieną detalę, dirba tik tamsoje, interviu metu dėvi kaukes, net naudoja balso dekoderius. Jau daug metų britų laikraščiai ieško asmenų, ką nors žinančių apie menininko paslaptį, net siūlo nemenkus pinigus, tačiau iki šiol neatsirado tikrų liudijimų apie Banksy tapatybę.

Autorius Monika Budnikienė