Kasmet paskutinį gegužės trečiadienį minima tarptautinė sklerozės diena, skirta atkreipti dėmesį į sergančius šia liga, jaunus ir darbingus (dažniausiai 20 – 40 metų amžiaus) žmones. Išsėtinė sklerozė gali užklupti netikėtai. Tai yra centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis ir regos nervus. Ligos simptomai gali skirtis nuo labai didelio nuovargio jausmo, šlapimo pūslės sutrikimų, judėjimo negalios, regos sutrikimų iki depresijos ir miego sutrikimų. Susirgus šia liga medikamentinio gydymo nepakanka, reikia ir keisti gyvenimo būdą, norint sveikatos pagerėjimo. O kaip tai padaryti?

 

skleroze

7 patarimai, kaip gyventi, sergant išsėtine skleroze:

 

  • Rinktis tinkamą maistą. Išsėtinė sklerozė yra uždegiminė liga. Specialios dietos, skirtos būtent šiai ligai, nėra, bet rekomenduojama valgyti daugiau šviežių vaisių, daržovių, visadalių grūdų, sveikų riebalų. Kasdienėje mityboje turi nestigti omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių, kurių yra lašišose, tunuose, skumbrėse, augaliniuose aliejuose, linų sėmenyse.

 

  • Daugiau judėti. Nuovargio jausmą ir depresiją gali padėti sumažinti 30 min. vidutinio aktyvumo fizinė veikla (vaikščiojimas arba plaukimas) kiekvieną dieną.Širdį stiprina ir energijos suteikia aerobinė veikla, ypač, jeigu ja užsiimama 5 kartus per savaitę. Sergantiesiems išsėtine skleroze rekomenduotini ir jėgos bei ištvermės pratimai, neleidžiantys nykti raumenų masei.

 

  • Papildyti vitamino D atsargas organizme. Kartais skausmas gali sumažėti ir energijos padaugėti tiesiog pradėjus vartoti vitamino D maisto papildus.Pastebėta, kad žmonės, kurie vaikystėje daugiau laiko leisdavo saulėtose vietose, vėliau pajusdavo pirmuosius šios ligos simptomus. Sergantiesiems išsėtine skleroze rekomenduojama saikingai pasilepinti saulės spinduliais (15 min. per dieną) ir vartoti maisto produktus, turtingus vitamino D (kiaušinai, vitaminais praturtinti pieno produktai, menkių kepenėlių taukai).

 

  • Mesti rūkyti. Rūkymas yra glaudžiai susijęs su padidinta išsėtinės sklerozės rizika.Mesti rūkyti gali padėti specialūs nikotino pleistrai,psichoterapija, palaikymo komanda ir kitos žalingų įpročių atsisakymo strategijos.

 

  • Suvaldyti stresą. Sergantieji patenka tarsi į užburtą ratą: stresas blogina ligos simptomus, bet pati liga savaime sukelia stresą. Todėl svarbu mokytis streso valdymo technikų: kaip teisingai susidėlioti prioritetus, valdyti laiką, praktikuoti gilų kvėpavimą ir atsipalaidavimo pratimus, gydyti depresiją (vartoti paskirtus vaistus ir lankyti psichoterapiją), pasitarti su gydytoju apie savo problemas ir būdus joms sukontroliuoti.

 

  • Gerai išsimiegoti. Sergantieji išsėtine skleroze dažnai žiovauja dieną ir jaučiasi mieguisti, nes dėl miego sutrikimų negali ramiai ir kokybiškai išsimiegoti visą naktį. Išsėtinė sklerozė siejama su depresija ir miego sutrikimais. Todėl labai svarbu įgyti gerų miego įpročių: eiti miegoti ir keltis visada panašiu metu, net laisvadieniais, prieš miegą atlikti kokį nors raminantį ritualą. Gerai išsimiegoti naktį gali nepavykti ir dėl kojų skausmo bei spazmų, kurie neretai kamuoja sergančiuosius. Šiuo atveju reikėtų pasitarti su gydytoju dėl tinkamo gydymo.

 

  • Rūpintis bendra savo sveikata. Gyvenimas, sergant išsėtine skleroze, dar labiau pasunkėja, jei yra ir gretutinių ligų, pavyzdžiui, taip pat sergama ir diabetu, aukštu kraujo spaudimu, kitomis lėtinėmis ligomis. Savijautą pagerinti ir ligos pablogėjimų išvengti galima tik rūpinantis savo sveikata: daugiau mankštinantis, renkantis sveiką ir subalansuotą maistą.