Viso pasaulio motinos pradeda mokyti vaikus higienos įpročių nuo mažumės. Viskas, ką šiandien suaugęs žmogus daro nesusimąstydamas, yra įdiegta ankstyvame amžiuje: valosi dantis, prausiasi kūną ir veidą, apsivelka švarius drabužius. Metams bėgant, mokslininkai vis daugiau sužino apie įvairias bakterijas ir kaip jos veikia. Tai, ką žmonės manė esant sveika ir naudinga prieš 60 metų (pavyzdžiui, tepti sviestą ant žaizdos), dabar paaiškėja, kad yra neveiksminga. Taigi, kai kurie iš tų dalykų, kuriuos mokė mama, gali labiau pakenkti negu padėti. Nemaloni tiesa: 15 % amerikiečių vis dar nesiplauna rankų, pasinaudoję viešuoju tualetu. Net jei tai daro, daugelis nemoka tinkamai plauti rankų su vandeniu ir muilu. Štai 11 dažniausių asmeninės higienos klaidų, kurias iki šiol daro žmonės.

 

11 dažniausių asmeninės higienos klaidų:

 

"higiena"

  • Rankų plovimas. Sušlapinkite rankas su šiltu arba vėsiu vandeniu ir išmuiluokite įprastu muilu. Tyrimai rodo, kad antibakteriniai muilai bakterijų nepašalina geriau nei įprasti. Rankas muiluoti, kol suputos, maždaug 20 sekundžių, po to nuplauti po švariu, tekančiu vandeniu.

 

  • Ausų valymas. Rekomenduojama atsisakyti medvilninių vatos pagaliukų ausims valyti: jie gali įstumti sierą gilyn į ausų kanalus ir pažeisti ausų būgnelius. Jei ausyse kaupiasi nešvarumai, geriausia būtų kreiptis į gydytoją, kuris saugiai pašalins sieros kamščius. Namų sąlygomis galima į ausis lašinti 3 % vandenilio peroksido tirpalo arba ausų sieros kamščius tirpdančių ir minkštinančių lašų.

 

  • Kojų pirštų nagų karpymas. Kirpti juos su švariomis žirklutėmis, kurios naudojamos tik atlikti pedikiūrui. Nagus patrumpinti tiesia linija, bet stengtis ne per trumpai, kad išvengtumėte įaugusių nagų problemos. Nekirpti nagų odelių, nes tai gali sukelti infekciją. Nagų odeles galima suminkštinti specialiu nagų aliejumi ir po to švelniai atstumti medine mentele.

 

  • Dantų valymas. Naudoti žirnio dydžio dantų pastos su fluoridu gabalėlį ir dantų šepetėlį su minkštais šereliais. Dantis valyti švelniais judesiais pirmyn atgal, kruopščiai išvalyti dantų šepetėlių visų dantų paviršių ir liežuvį nuo apnašų. Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną apie 2 minutes.

 

  • Per dažnas maudymasis. Daugelį mamos mokė, kad praustis vonioje reikia kasdien. O kai kurios net rekomenduoja tą daryti du kartus per dieną. Iš pirmo žvilgsnio pašalinti nuo kūno nešvarumus, bakterijas, prakaitą atrodo gera mintis. Tačiau reikia nepamiršti fakto, kad per dažnas maudymasis gali išsausinti, sudirginti odą ir paskatinti infekcijos atsiradimą. Odoje natūraliai aptinkama apie tūkstantį skirtingų rūšių bakterijų. Prausiantis per dažnai oda gali išsausėti, pradėti skilinėti, o tai didina riziką, kad pro įplyšimus pateks bakterijų, sukelsiančių uždegimą. Žmonėms užtenka praustis kasdien arba kas antrą dieną, jeigu nėra labai nešvarūs.

 

  • Antibakterinių prausimosi priemonių naudojimas. Kažkada rinkodaros specialistai įtikino visą pasaulį, kad įprastas muilas ir vanduo nesunaikina visų bakterijų, todėl reikia naudoti antibakterinį muilą. Tačiau iš tiesų antibakteriniai muilai yra ne tik nereikalingi, bet jie ir padaro pasauliui daugiau žalos negu naudos. Triklozanas, esantis antibakterinėse priemonėse, iš tikrųjų veiksmingai naikina bakterijas, bet taip pat ir žmogaus ląsteles. Triklozanas sutrikdo natūralią hormonų veiklą, todėl sudaro palankią terpę atsirasti antibiotikams atsparioms bakterijoms. O įprastas muilas ir vanduo naikina bakterijas, bet nekenkia odai.

 

  • Naudojimasis nuotolinio valdymo pulteliu. Arizonos universiteto tyrėjai nustatė, kad televizorių nuotolinio valdymo pulteliai yra didžiausi bakterijų nešėjai ligoninių palatose. Ant jų bakterijų yra net daugiau nei ant tualetų rankenų. Nuotolinio valdymo pulteliai platina antibiotikams atsparias stafilokokų bakterijas, sukeliančias dešimtis tūkstančių mirčių ligoninėse kasmet.

 

  • Dalijimasis manikiūro reikmenimis. Regis, turėtų būti savaime suprantama, kad kiekvienas žmogus turėtų turėti asmeninės higienos ir priežiūros priemones. Tačiau vis dar labai dažnai tais pačiais reikmenimis naudojasi visa šeima arba jais dalijamasi su draugais. Tvarkantis nagus neretai padaroma mažų įtrūkimų ir įpjovimų, pro kuriuos patenka bakterijų, sukeliančių pavojingas infekcijas.

 

  • Dulkių siurbimas. Noro virusas, sukeliantis skrandžio ir žarnyno sutrikimus, gali gyvuoti ištisus mėnesius ant nevalytų kilimų. Tačiau reguliariai siurbiant dulkių siurbliu pavojingi virusai ir bakterijos nėra išnaikinami. Norint pašalinti ligų sukėlėjus rekomenduojama retkarčiais kilimus valyti karštais garais.

 

  • Prakaito lašelių nusivalymas rankomis. Daugelis besilankančių sporto klubuose prakaitą nusišluosto ranka, net nenusimąstydami, kad nuvalo ne tik jį, bet ir kontaktuoja su tūkstančiais galimai pavojingų bakterijų. Todėl rekomenduojama prakaitą nusivalyti visada po ranka esančiu rankšluostėliu arba net marškinėliais.

 

  • Medžiaginių sauskelnių naudojimas. Arizonos universiteto tyrėjai nustatė, kad skalbiant vos vieną apatinių drabužių krūvą skalbimo mašinoje į nutekamuosius vandenis gali patekti apie 100 milijonų E. coli bakterijų. Šiandien nemažai tėvų dėl ekologinių priežasčių renkasi daugkartinio naudojimo medžiagines sauskelnes, tačiau yra labai didelė rizika, kad jos daro ilgalaikį neigiamą poveikį visiems šeimos nariams.