Lunatizmas (arba nakvišumas) – gana retas miego sutrikimas, tačiau jis gali būti gana pavojingas. Paprastai mes lengvai skiriame miegantį ir pabudusį žmogų. Visgi kartais pasidaro neaišku: žmogus vaikšto, bet atrodo, kad miega… Jis pakyla iš lovos ir imasi darbų arba miegodamas kalba ir išduoda savo paslaptis. Tai yra lunatizmo, lietuviškai vadinamo nakvišumu, požymiai. Štai kaip Šekspyras aprašo ledi Makbet lunatizmą: „Jūs matote – jos akys atmerktos, bet ji be jausmų!“

 

Ką veikia lunatikas?

Lunatizmas dažniausiai užklumpa pirmajame miego trečdalyje, dar vadinamame lėto miego faze. Žmogus pakyla iš lovos ir pradeda atlikti jam įprastus veiksmus – vaikštinėja aplink, gamina valgį, groja, perstato baldus, valo kambarį ar net vairuoja automobilį. Dažna klaidinga prielaida yra ta, kad lunatikai įgyvendina savo sapnų scenarijus. Iš tiesų sapnai juos aplanko jau vėlesnėje miego stadijoje.

 

Kaip atskirti lunatiką?

  • Akys atmerktos, bet žvilgsnis stiklinis.
  • Veido išraiška bereikšmė, nustebusi.
  • Į klausimus atsako lėtai, dažnai kalba ne apie tai, ko klausiama.
  • Kartais nekreipia dėmesio į aplink esančius daiktus ir žmones.
  • Atrodo, kad pabudo, nors iš tiesų miega.
  • Pabudęs būna sutrikęs.
  • Gali visiškai neatsiminti, kad per miegus vaikščiojo.

Kaip elgtis, susidūrus su naktinėtoju? Tai gali būti išties komiška ir trikdanti situacija. Priešingai nei daugelis mano, pažadinti lunatiką visai nėra pavojinga, kai kuriais atvejais netgi galima išgelbėti jam gyvybę. Tačiau prikelti jį iš miegų gali būti ne taip lengva, gal dėl šios priežasties ir nerekomenduotina. Jei vis tik nuspręsite lunatiką žadinti, svarbiausia darykite tai švelniai ir saugioje vietoje. Kalbėti su lunatiku dažniausiai yra visiškai beprasmiška, todėl geriau būtų tiesiog ramiai nuvesti jį atgal į lovą. Tačiau net ir tai padaryti gali būti sunku, mat lunatikas ir vėl gali pakilti, kad pabaigtų daryti tai, ką buvo sugalvojęs. Tokiais atvejais geriausia padėti saugiai įvykdyti sumanymą, o tada palydėti atgal į lovą.

 

Dėl ko taip atsitinka?

 

Šio fenomeno priežastys iki šiol nėra visiškai ištirtos ir tiksliai žinomos, tačiau vaikščiojantiems miegant patariama kreiptis į gydytojus. Lunatizmas dažniau pasireiškia vaikams negu suaugusiesiems. Jis paprastai prasideda ankstyvame amžiuje, iki lytinio brendimo, dažniau 6–12 metų berniukams negu mergaitėms. Net 15–30 proc. sveikų vaikų yra ištikę vienas ar keli lunatizmo priepuoliai. Bet kur kas dažniau vaikai miegodami kalba.

Labai retas atvejis, kai pirmą kartą vaikščioti naktimis žmogus pradeda jau būdamas suaugęs. Galima drąsiai tvirtinti, kad lunatizmas susijęs su genetika, mat jo atvejų kur kas dažniau pasitaiko tarp identiškų dvynių nei tarp kraujo ryšiais nesusijusių individų. Be to, šeimose šis sutrikimas dažnai eina iš kartos į kartą. Nakvišumą gali sukelti nemažai priežasčių:

 

 

 

  • gilus miegas;
  • paveldimumas – daugelis sergančiųjų lunatizmu šį sutrikimą yra paveldėję iš savo tėvų, vaikystėje jis vargino ir šių žmonių dėdes ar tetas. Tai dar vienas įrodymas, kad vaikų lunatizmas yra labiau priklausomas nuo fiziologinių faktorių negu nuo psichologinių ar cheminių priežasčių;
  • psichologinės priežastys – suaugusiųjų priepuolius dažnai sukelia stresas, nerimas, be to, vaikščiojimas naktimis gali būti psichinės ligos ar epilepsijos požymis;
  • kenksmingos cheminės medžiagos – piktnaudžiavimas alkoholiu, psichoaktyviosiomis medžiagomis, medikamentais;
  • nuovargis – vaikščiojimo naktimis tikimybę taip pat didina nuovargis, prieš tai buvusios bemiegės naktys, nes pavargęs žmogus paprastai giliau įminga;
  • smegenų pažeidimai – pagyvenusiesiems nakvišumas gali atsirasti dėl organinio smegenų pažeidimo;
  • karščiavimas.

 

Su galva – viskas gerai!

Su lunatizmu susiję gausybė prietarų ir išvedžiojimų. Vienas labiausiai paplitusių – kad visi lunatikai turi psichikos sutrikimų. Iš tiesų su jų galva dažniausiai viskas gerai. Nors lunatizmas yra labiausiai paplitęs miego sutrikimas, tačiau dažniausiai į gydytojus kreipiamasi dėl kitų miego rūpesčių. Specialistai visiems, vaikštantiems miegant, rekomenduoja nepagailėti pinigų langų grotoms, taip pat neužgriozdinti kambarių daiktais, ypač stikliniais. Kartais jiems skiriama migdomųjų. Visgi svarbiausia užtikrinti, kad žmogus gerai išsimiegotų, nesijaudintų ir nevartotų per daug alkoholio. Be to, kambarys, kuriame miega lunatikas, turi būti įrengtas taip, kad būtų kuo mažesnė tikimybė susižaloti.

 

Įdomūs faktai

  • Medicinos tyrimų duomenimis, polinkis į lunatizmą būdingas apie 18 % visų žmonių, tačiau tik apie 1 %  gyventojų priepuoliai kartojasi reguliariai.
  • Kas dešimtas žmogus žino apie bent kartą per gyvenimą patirtą lunatizmo priepuolį.
  • Lunatizmo „seansas“ gali trukti nuo kelių sekundžių iki pusvalandžio ir ilgiau.
  • Tarp suaugusiųjų lunatizmas pasireiškia maždaug 1 iš 200 ir yra pavojingesnis nei vaikų. Suaugę nakvišai dažniau būna agresyvūs kitų atžvilgiu arba susižaloja patys. Daugelyje šalių jiems neleidžiama tarnauti armijoje, nes miegodami gali neatsakingai pasinaudoti ginklais ir kita karine įranga.
  • Prieš miegą šalia lunatiko lovos galite patiesti šlapią skudurą – basomis pajutęs drėgmę, jis kaipmat atsitokės.
  • Medikų dėmesio sulaukė vienas Maskvos universiteto studentas, kuris naktimis nuolat eidavo maudytis į parke esančią kūdrą maždaug už kilometro nuo namų. Išsimaudęs jis apsirengdavo ir grįždavo namo, kad likusį laiką išsimiegotų lovoje. Savo naktinių maudynių jis visiškai neprisiminė.